mindaugas puidokas

Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskich nusprendė vesti paties suburtos „Taikos koalicijos“ kandidatų sąrašą į Seimą. Koalicijos sąraše – ir gana kontraversiškos pavardės. V. Uspaskich teigia, kad džiaugiasi suburta komanda ir neigia, kad kai kurie koalicijos nariai yra prorusiški. Apie tai, ką žada „Taikos koalicija“ ir kokių santykių jie tikisi su Rusija bei Baltarusija, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė politikas V. Uspaskich.

Koaliciniame trijų partijų į Seimą sąraše kandidatuojantis parlamentaras, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos pirmininkas Mindaugas Puidokas Europos prokuratūros įtarimus Darbo partijos lyderiui, koalicijos partneriui Viktorui Uspaskichui vadina politiniu susidorojimu. „Vertinu kaip politinį susidorojimą, bijoma Viktoro dalyvavimo rinkimuose ir šito išdavoje yra fabrikuojamos tokio pobūdžio politinės bylos.

Iki Seimo rinkimų likus keliems mėnesiams, parlamentaro Mindaugo Puidoko vadovaujamos Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos (LKDP) sąrašas gali papilnėti gerai žinomų žmonių pavardėmis. Portalo „Delfi“ žiniomis, tarp galimų pretendentų – dainininkė Aistė Pilvelytė ir Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Seimo nario Mindaugo Puidoko vadovaujama Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija (LKDP) Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvauti planuoja koalicijoje su Žemaičių partija. Partijos šeštadienį patvirtino savo kandidatų sąrašus. Surinkę po 10 tūkst. rėmėjų parašų jos sudarys vieną koalicinį sąrašą. LKDP ir Žemaičių partijos koalicija vadinsis „Pirmiausia – Lietuva!“, pirmuoju numeriu jos kandidatų sąraše bus įrašytas M. Puidokas.

Seimo nario Mindaugo Puidoko vadovaujama Lietuvos krikščioniškosios demokratijos (LKDP) partija, Žemaičių partija ir į prezidentus išsikelti siekiančio buvusio kariuomenės vado Valdo Tutkaus komanda kartu ketina dalyvauti Europos Parlamento (EP) ir Seimo rinkimuose. Minėtos neparlamentinės partijos bei V. Tutkaus komandos atstovai trečiadienį pasirašė tokį politinio bendradarbiavimo susitarimą, pranešė Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija.

Šią savaitę Seimo nariai patenkino prokurorų prašymus ir panaikino Remigijaus Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. Žemaitaitį prokurorai įtaria antisemitizmu ir kurstymu prieš žydus. Jis pats ginasi, kad su juo politiškai bandoma susidoroti, nors ir dėkoja už nemokamą politinę reklamą. Susitvarkę su Žemaitaičiu, konservatoriai bandė pakeisti įstatymus, kad kalėjime sėdintis Vytautas Gapšys negautų tūkstantinės išeitinės kompensacijos, tačiau Seimas tam nepritarė.

Neparlamentinės Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininku tapo Seimo narys Mindaugas Puidokas. Jis pranešė, kad šios politinės jėgos vadovu buvo išrinktas per sekmadienį Kaune vykusį suvažiavimą. Jame taip pat nutarta, kad partija dalyvaus šiemet vyksiančiuose Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose. Sprendimą dėl savo kandidato ar palaikymo vieno iš esamų kandidatų artėjančiuose prezidento rinkimuose organizacija žada pranešti artimiausiu metu.

Internete plinta 15-mečio devintoko iš KTU Inžinerijos licėjaus Igno Pavlovičiaus pasisakymas, kuriuo vaikinas reikalauja atšaukti Gyvenimo įgūdžių programą ir geriau susitelkti į kūno kultūrą.  „Manęs nereikia mokinti, kiek pas mane kojų, rankų ir kokie pas mane organai. Aš nenoriu žinoti apie kažkokias jūsų ideologijas, todėl kad jūsų laisvė negali varžyti mano laisvės. Man nebūtina žinoti, ką jūs ir su kuo jūs. Yra dvi lytys, viskas, taškas.

34-ais nepriklausomybės metais Lietuva pasiekė tokį progresą, kad net švietimo ir mokslo ministras nežino, kaip atsakyti į kažkada elementarų klausimą – kiek yra lyčių? Ir atsakymo nežino, ar pasakyti bijo, ne tik šis ministras, bet ir parlamentarai, politikai ir valstybės vadovai. Štai Mindaugas Puidokas į Seimą švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui atnešė dovanų anatomijos vadovėlį.

Reaguodami į kontraversišką „Gyvenimo įgūdžių“ programą, Seimo opozicijos atstovai paruošė dvi skirtingas peticijas, siekdami stabdyti programos naudojimą. Neatmetami ir kiti sprendimai – kreipimasis į vyriausiąjį administracinį teismą bei ministro įsakymo, įteisinusią programą, skundimas.

Po Seime surengto skandalingo komiko Olego Šurajevo šou, kai jis atvirai įžeidinėjo ir tyčiojosi iš jam nepatinkančių opozicijos politikų, siūlė jiems užsiimti oraliniu seksu, į parlamentą jis nebus leidžiamas neribotą laiką. O tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo savo iniciatyva jau pradėjo ir policija. Be to, į ją kreipėsi apie 30 žmonių, kurie šou pamatė internete, ir Šurajevo iškeikti parlamentarai Dainius Kepenis ir Mindaugas Puidokas.

Laisvės partija gavo dar vieną smūgį – nors tikėjosi, kad šiandien pavyks po svarstymo pritarti kanapių dekriminalizavimui, po aršių diskusijų teko nuryti karčią piliulę. Baudžiamojo kodekso pataisoms balsų nepakako. Laisviečiai, ryte kartoję, kad po praėjusio jiems nesėkmingo balsavimo pamokas išmoko, po šiandienos smūgio vėl prabilo, kad buvo apgauti. Jų kortas sumaišė balsavime nedalyvavę dekriminalizavimą palaikantys socdemai.

Seime – dar vienos apkaltos tikimybė ir priekaištai Generalinei prokuratūrai dėl vos 5 tūkstančius eurų siekiančios baudos už kyšio siūlymą parlamentarui. Taip išsirutuliojo istorija, kai buvęs Seimo nario Mindaugo Puidoko padėjėjas už lošimų verslui palankų sprendimą siūlė 50-ies tūkstančių eurų kyšį konservatoriui Matui Maldeikiui. Savo kaltę jis pripažino prokurorams, o Maldeikis dėl tokios mažos baudos kraupsta.

Lošimų bendrovės „Tete-a-tete“ vadovo Samoilo Kaco verslo partneris nurodė, jog verslininkas Seimo nariui Mindaugui Puidokui už palankią poziciją galėjo duoti 20 tūkst.

Pirmadienį paskelbta, kad Generalinė prokuratūra teismo prašo Seimo nario Mindaugo Puidoko buvusiam padėjėjui Kęstučiui Motiečiui skirti 5 tūkst. eurų baudą už kito Seimo nario Mato Maldeikio papirkimą.

Penktadienį Seimo narys Mindaugas Puidokas patvirtino, kad susirgo koronavirusu.  Naujienų portalui tv3.lt jis pasakojo, kad pirmasis teigiamas COVID-19 testas buvo kovo 18 d. Dabar jis jaučiasi gerai, tačiau pirmąsias kelias paras sakė jautęsis nekaip: skaudėjo galvą, kilo temperatūra. Jis taip pat papasakojo, kad užsikrėtė ir jo šeima: žmona ir du sūnūs.

Dar vienas Darbo partijos narys pareiškė manantis, kad dėl Rusijos karo Ukrainoje yra kalti ir Vakarai. Kretingos savivaldybės tarybos narys Antanas Puodys aiškina, kad JAV neva prisidėjo prie karo, nes „masiškai, perdėtai varė ginklus į Ukrainą ir pačios kurstė karą“. Vis dėlto Darbo partija tokiai nuomonei nepritaria ir nuo panašių teiginių atsiriboja. Koks bus Darbo partijos ir A. Puodžio tolimesnis kelias, kol kas neaišku.

Po skandalingų pasisakymų apie karą Ukrainoje parlamentaras Mindaugas Puidokas pareiškė besitraukiantis iš Darbo partijos. Buvę partijos kolegos svarsto, kad sprendimą trauktis M. Puidokas brandino jau kurį laiką. Politikos ekspertai išlieka pasibaisėję M. Puidoko pareiškimais dėl karo ir sako, kad politinės ateities šis politikas, ko gero, nebeturės. Seimo narys M. Puidokas vos Rusijai užpuolus Ukrainą savo „Facebook“ paskyroje parašė skandalingą komentarą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kaukių pradinukams byloje trečiadienį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kaip nurodyta LVAT nutartyje, pareiga pradinių klasių moksleiviams ugdymo įstaigose dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius nėra nustatyta Seimo priimtame įstatyme, operacijų vadovui pavesta reguliuoti šį klausimą Vyriausybės nutarimu.

Seimas ketvirtadienį mėgino galutinai apsispręsti, kad dalis Lietuvos darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Tačiau Seime nepavyko surinkti užtektinai pritarimo balsų. Už prievolę skiepytis balsavo tik 60 Seimo narių, nors valdančioji dauguma vienija 71 parlamentarą. Ketvirtadienį Seimas balsavo dėl Sveikatos apsaugos ministerijos parengtų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų.

Seimas antradienį žengė dar vieną žingsnį, kad šalyje dalis darbuotojų privalėtų skiepytis nuo COVID-19. Jei Seimas galutinai pritars, nuo vasario 14 d. nepasiskiepiję darbuotojai turėtų dirbti nuotoliu arba būti perkelti į kitas pareigas, o nesant tokios galimybės – nušalinti be atlyginimo. Antradienį Seimas svarstė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas.

2021-ieji – neabejotini išbandymų metai Lietuvos valdžiai. Dvi – migrantų ir tebesitęsianti COVID-19 – krizės, aukščiausių šalies vadovų barniai, visuomenės susiskaldymas, mitingų banga ir garsiai riaumojančios Baltarusija ir Kinija – tik dalis šiemet Lietuvos išgyventų sunkumų. Portalas tv3.lt kviečia prisiminti labiausiai 2021 metais dėmesį prikausčiusius politinius įvykius ir skandalus Lietuvoje.

Penktadienį prie Prezidentūros vyko dar viena protesto akcija prieš galimybių paso įvedimą vaikams. Šįkart ant sniego stovėjo basi vyrai. Jie teigė norėję, kad juos pastebėtų šalies prezidentas Gitanas Nausėda, tačiau jis penktadienį dirbti išvyko į Šalčininkus. Kaip nurodoma žiniasklaidai prieš protestą išplatintame pranešime, „Basi tėčiai“ solidarizuojasi su prieš tai protestavusiomis moterimis ir rengia dar vieną protestą.

Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto, kuriuo jis nepritarė, kad neskiepyti darbuotojai už COVID-19 testus nuo gruodžio turėtų mokėti savo arba darbdavio lėšomis. Atmetus veto priimtos pataisos, kuriomis įtvirtinta prievolė darbuotojams už savo testus susimokėti patiems. Valdantieji ketvirtadienį balsų dauguma atmetė G. Nausėdos veto ir priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas. 73 Seimo nariai balsavo už, 57 – prieš, 4 susilaikė.

Noras mokestį už privalomus COVID-19 testus perkelti darbuotojams priešina Seimo narius. Opozicija stoja į darbuotojų profsąjungų pusę ir tvirtina, kad ši priemonė yra neproporcinga bei gali neigiamai atsiliepti darbo rinkai, jei darbuotojai paprasčiausiai atsisakys dirbti. Nepaisant opozicijos pasipriešinimo, Seimo komitetai pritarė pataisoms ir jos juda toliau.

Rugsėjo 13 dieną įsigaliojus ribojimams neturintiems galimybių paso asmenims, internete paplito įvairios protesto formos. Vieni žmonės dalinasi nuotraukomis sukarpę prekybos centrų lojalumo korteles, kiti – kviečia boikotuoti parduotuves, į kurias nėra įleidžiami neturintys galimybių paso asmenys. Protestuotojai ir kai kurie Seimo nariai tikisi tokiu būdu atkreipti Vyriausybės dėmesį ir priversti atšaukti ribojimus, galimybių paso naudojimą.

Iš Seimo opozicinės Darbo partijos frakcijos nario Mindaugo Puidoko telefonų buvo ištrintos dvi programos su duomenimis, nustatė specialistas, ikiteisminio tyrimo metu tyręs šiuos telefonus. M. Puidokas tikina nieko savo telefonuose netrynęs. „Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl bandymo papirkti Seimo narį Matą Maldeikį, buvo gautos specialisto, tyrusio kratos metu iš Seimo nario M. Puidoko paimtų mobiliųjų telefonų informaciją, išvados.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atstovai siūlo Seimo valdybai įvertinti kelių parlamentarų vaidmenį per riaušėmis virtusį mitingą. NSGK vadovas L. Kasčiūnas patvirtino, kad toks siūlymas suformuluotas per ketvirtadienį vykusį komiteto narių susitikimą su Valstybės saugumo departamento, Viešojo saugumo tarnybos ir Policijos departamento vadovais.

Parlamentarai, Darbo partijos frakcijos nariai Aidas Gedvilas ir Mindaugas Puidokas pranešė atsiribojantys nuo antradienį prie Seimo kilusių riaušių. Kaip nurodoma trečiadienį išplatintame pranešime, politikai teigia kvietę žmones taikiam protestui prieš planuojamus ir jau priimtus Vyriausybės sprendimus, susijusius su koronaviruso pandemijos valdymu.

Premjerė Ingrida Šimonytė Seimo nario Mindaugo Puidoko kaltinimą, kad Vyriausybės vadovė darė spaudimą STT vadino absurdu ir tikino, kad gali imtis veiksmų dėl M. Puidoko šmeižto. Premjerė I. Šimonytė antradienį Seime iš žurnalistų sulaukė klausimo, kaip ji vertina Seimo nario Mindaugo Puidoko kaltinimą, kad Vyriausybės vadovė daro spaudimą STT dėl su darbiečiu susijusio tyrimo. „Aš?!“ – nustebo premjerė. Prieš atsakymą į klausimą stojo ilgoka pauzė. „Čia turbūt Sirijaus naujienų agentūra.

Darbo partijos narys Mindaugas Puidokas kreipėsi į visuomenę ir žurnalistus dėl STT agentų veiksmų prieš jį. Politikas tikino, kad dėl jo vertybių į jo gyvybę kėsintasi ne vieną kartą. M. Puidokas tikino, kad turi STT agentų neteisėtą veikimą įrodantį vaizdo įrašą, bet neskubės jo viešinti. „Noriu pateikti atsaką dėl STT viešųjų ryšių akcijos, kur jie tyrė patys save.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų veiksmai prieš Seimo narį Mindaugą Puidoką, atliekant kratą jo kabinete, buvo teisėti, o jis galėjo bandyti ištrinti tyrimui svarbius duomenis, penktadienį pranešė STT, baigusi vidinį patikrinimą. Nustatyta, kad STT pareigūnai kratą atliko laikantis teisės aktų reikalavimų, jų veiksmai buvo teisėti ir proporcingi, skelbia tarnyba.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pripažįsta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, atlikdami kratą Seimo nario Mindaugo Puidoko kabinete, naudojo prievartinius veiksmus. Jos teigimu, tyrimą vykdanti prokuroras leidimo naudoti prievartinius veiksmus nebuvo davęs.

Seimo nario Mindaugo Puidoko kaltinimų sulaukusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) penktadienį sudėliojo visus akcentus apie ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai pareikšti M. Puidoko padėjėjui Kęstučiui Motiečiui bei azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-A-Tete“ savininkui Samoilui Kacui. Iš STT paaiškinimų galima spręsti, kad Vilniaus apylinkės teismas suteikė leidimą pareigūnams atlikti kratą Darbo partijos frakcijos atstovo M. Puidoko kabinete, kuris yra ir įtariamo padėjėjo darbo vieta.

Ketvirtadienį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kratas Seimo nario Mindaugo Puidoko kabinete, o vėliau buvo suimtas jo patarėjas Kęstutis Motiečius. Įtarta, kad parlamentarui Matui Maldeikiui pastarasis asmuo galėjo siūlyti kyšį, kad idėja kelti mokesčius loterijų organizatoriams būtų užmiršta. Apie įvykį pasisakė ir M. Maldeikio mama Aušra Maldeikienė.

Ketvirtadienį per plenarinį Seimo posėdį Mindaugas Puidokas pareiškė patyręs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) smurtą. STT kelias valandas krėtė pirmuose Seimo rūmuose esantį parlamentaro kabinetą, o jo padėjėją Kęstutį Motiečių sulaikė – jis įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu. Kas iš tiesų vyko Seime? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariais Matu Maldeikiu ir Juliumi Sabatausku.

Po apklausos ketvirtadienį į laisvę buvo paleistas Seimo nario Mindaugo Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius, jis įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu. „Po apklausos paleistas, davė parodymus, skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis“, – BNS penktadienį sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė Renata Keblienė.

Mindaugo Puidoko asmenybė vertintina įvairiai ir jo interpretacijos gali būti politiškai pagrįstos, kad nukreiptų dėmesį nuo tyrimo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Seimo narys nėra linkęs daryti skubotų išvadų apie ketvirtadienį prieš M. Puidoką galimai panaudotą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų smurtą. Apie šią situaciją TV3 Žinių „Dienos komentare“ Seimo narį L. Kasčiūną kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Generalinė prokuratūra patikino, kad dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų veiksmų prieš Seimo narį Mindaugą Puidoką bus atliekamas vidinis patikrinimas. „Negalėčiau per daug detaliai aiškinti, kokios procesinės prievartos ar kokios jėgos priemonės buvo panaudotos prieš Seimo narį. Reikėtų palaukti, nes procesiniai veiksmai dar vyksta, tie patys pareigūnai, kurie atliko tuos veiksmus, turėtų pateikti savo paaiškinimus apie šitą įvykį, kaip viskas vyko.

Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas ketvirtadienį pranešė, kad papirkimu ir prekyba poveikiu įtariamas Seimo nario Mindaugo Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius yra sulaikytas. Po Seimo nario „darbiečio“ Mindaugo Puidoko pareiškimo, kad savo kabinete patyrė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų smurtą, į parlamentą ketvirtadienį iškviestas Generalinės prokuratūros atstovas.

Seimo narys, darbietis Mindaugas Puidokas tvirtina ketvirtadienį patyręs Specialiųjų tyrimų tarnybos agentų smurtą savo kabinete Seime. Savo ruožtu STT praneša, kad M. Puidoko padėjėjas įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu. Teigiama, kad jis siūlė 50 tūkst. eurų kyšį Seimo nariui Matui Maldeikiui. „Įvyko precedento neturintis atvejis Lietuvos parlamentarizmo istorijoje.

Seime antradienį ketinant pristatyti Partnerystės įstatymą, dalis parlamentarų reikalavo šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Vis dėlto balsavimu Seimo nariai nusprendė klausimą palikti darbotvarkėje. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį Seime pateiks Partnerystės įstatymo projektą. Juo norima įteisinti ir skirtingų, ir tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Savaitgalį įvyksiantis Šeimų maršas kelia daug audrų visuomenėje. Į gatves žada išeiti tradicinės šeimos šalininkai, kurie jaučiasi puolami, tačiau šeimų niekas nepuola tiek, kiek patys žmonės puola savo šeimas, teigė premjerė Ingrida Šimonytė.  Tokią mintį ji išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur ją kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.  Šį savaitgalį Šeimų gynimo maršas.

Šį šeštadienį vyksiantis „Didysis šeimos gynimo maršas 2021“ kursto aistras ne tik visuomenėje, bet ir politikų tarpe. Vienbalsiai renginiui pritaria Darbo partijos frakcija, kurios narys Mindaugas Puidokas sakė matantis šį maršą kaip būdą sustiprinti tradicinę šeimą ir atkreipti dėmesį į, pasak jo, agresyviai Laisvės partijos brukamą genderinę politiką. Su Seimo nariu TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius.

Savaitgalį vyksiantis Didysis šeimos gynimo maršas, jo organizatorių teigimu, sutrauks dešimtį tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos, kurie pasiryžę apginti, jų tvirtinimu, puolamas tradicines vertybes ir tradicinę šeimą. Ekspertai tikina, kad už maršo organizavimo stovi ne tik dėl vertybių susirūpinę aktyvistai, bet ir dėl visko protestuojantys piliečiai ar niekaip į didžiąją politiką neįšokantys veikėjai.

Paskirtoji lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė neatvirauja apie savo asmeninį gyvenimą. Tačiau po replikų Seimo posėdžių salėje dėl jos seksualinės orientacijos viešai pasakė gyvenanti su partnere. Ketvirtadienį Seimas slaptu balsavimu pritarė skirti Žmogaus teisių centro vadovę, teisininkę Birutę Sabatauskaitę naująją lygių galimybių kontroliere.

Seimo posėdžių salėje girdėti dalies parlamentarų kritika kandidatei į lygių galimybių kontrolieres Birutei Sabatauskaitei. Seimo narys Mindaugas Puidokas kelia klausimus dėl jos seksualinės orientacijos.  Seimas ketvirtadienį svarsto, o popiet slaptu balsavimu spręs, ar skirti Lietuvos žmogaus teisių centro vadovę, teisininkę Birutę Sabatauskaitę lygių galimybių kontroliere. Jos kandidatūrą į šis pareigas pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Viešojoje erdvėje diskusijų bangą sukėlė Seimo nario Mindaugo Puidoko pasisakymas, kad jei Europos Sąjunga prievarta diegs LGBT+ ideologiją, Lietuvai verta svarstyti pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Konservatoriai tikino, kad tokie M. Puidoko pasisakymai artimi Kremliaus ideologijai, o pats politikas tvirtina, kad buvo neteisingai suprastas.

Daugiausiai žibalo į diskusijų dėl vadinamosios Stambulo konvencijos ugnį pila joje minima socialinės lyties sąvoka. Dėl šio termino Konvencijos kritikai skuba kurti sąmokslo teorijas apie pavojų šeimai, Konstitucijai ir neva automatiškai įteisinamą tos pačios lyties asmenų partnerystę.