Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė Aurelija Žvirblienė įsitikinusi, kad ateinantis ruduo mums bus tikrai labiau įprastas ir lengvesnis nei praėjusiais metais. Tą, anot jos, lemia plati visuomenės imunizacija, rašoma pranešime spaudai.
Visiškai atsipalaiduoti nereikėtų
„Taip teigti leidžia didelis imunizuotų žmonių skaičius bei tai, kad nemažai žmonių yra ir skiepyti, ir persirgę, tad viruso plitimas organizme yra stabdomas gana efektyviai. Tikėtina, kad bent jauniems žmonėms imuninis atsakas nebus visiškai išblėsęs ir todėl, tikėtina, sunkių ligos atvejų bus mažiau, net jei žmonės ir užsikrės.
Nebekyla abejonių, kad koronavirusas yra sezoninis virusas, tad artėjant šaltajam sezonui jis tikrai pradės intensyviau plisti. Tie žmonės, kurie, pavyzdžiui, skiepyti tik dukart ir nėra persirgę, turėtų užsikrėsti ir susirgti. Taip, vasarą dar galime pasidžiaugti, mat dėl intensyvaus omikrono plitimo daugelis yra neseniai persirgę ir turi apsaugą, tačiau visiškai atsipalaiduoti nereikėtų ir pagalvoti, kokia jūsų apsauga rudeniui, ypač tai aktualu rizikos grupėse esantiems asmenims“, – kalbėjo virusologė.
Dalis visuomenės sveikatos ekspertų mano, kad vis labiau tikėtina, jog COVID–19 skiepų gali prireikti kasmet, panašiai kaip ir kiekvieną rudenį skiepijantis nuo gripo. A. Žvirblienė sako teigiamai vertinanti sezoninės gripo ir koronaviruso vakcinos strategiją: „Tai būtų labai perspektyvi strategija, mat tiek gripo, tiek koronaviruso rizikos grupės yra panašios – pirmiausia vyresni žmonės, turintys lėtinių gretutinių ligų“.
Mokslininkai nemiega
Panašiai apie rudens sezoną mąsto ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė – SARS–CoV–2 greičiausiai ir toliau cirkuliuos, bet tikėtina, kad užsikrėtimų lygis bus palyginti žemas ir tiek nebeapsunkins sveikatos apsaugos sistemų.
„Nusiraminti tikrai negalime, nes šis pandemiją sukėlęs virusas elgiasi ne visiškai pagal kitiems virusams būdingas taisykles. Pavyzdžiui, sezoniškumas – gripo ar kitų viršutinių kvėpavimo takų virusų sergamumas šiltuoju metu pasiekia praktiškai nulį, o koronavirusą galime vadinti tik švelniai sezonišku. Tad kalbant apie rudenį išties galime pripažinti, kad koronavirusas (naujosios omikrono viruso atmainos) yra išsikvėpęs arba beišsikvepiantis, nekeliantis grėsmės. Visgi atėjus rudeniui omikronas taps dar vienu, penktuoju, koronaviruso šeimos nariu, kasmet sukeliančiu peršalimo ligas.
Jis tikrai pakylės peršalimo ligas ir po 2022 metų, pavasarį, jis turėtų būti dar labiau išsikvėpęs, jei neatsiras nauja, agresyvesnė atmaina, kuri galėtų apeiti mūsų imuninę sistemą, net prasirgus ir pasiskiepijus. Na, o jei naujų mutacijų nebus, o tiesiog omikronas gamins naujas atmainas, kurioms mes jau pasiruošę, tada rudenį didelių sergamumo pikų nebus. Nusiraminti nereikėtų ir tiesiog toliau vykdyti ligų stebėseną. Visgi tiksliai nuspėti ir pasakyti, į kokią dar graikiškos abėcėlės raidę pavirs koks nors virusas, mokslas dar negali“, – tvirtino epidemiologė.
Dar vasario pradžioje Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas pabrėžė, kad virusas ir toliau evoliucionuos, todėl jis ragino šalis toliau testuoti, stebėti ir vykdyti sekoskaitą: „Negalime kovoti su šiuo virusu nežinodami, ką jis daro.“
Žmones užkrečiantys koronavirusai pirmą kartą buvo nustatyti septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, tarp jų yra keturios cirkuliuojančios padermės, sukeliančios peršalimą. Kiti žmogaus koronavirusai yra Artimųjų Rytų respiracinis sindromas (MERS), sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS) ir SARS–CoV–2 – virusas, sukeliantis COVID–19.
„Mokslininkai, kuriantys vakcinas pandeminiam virusui suvaldyti, žinoma, nemiega, nesustoja ties tuo, ką pagamino Uhano viruso pagrindu. Reikia suprasti, kad vakcinos gamyba yra labai imli laikui, klinikiniai tyrimai ir registracija taip pat užtrunka labai ilgai, tad kažką pasiūlyti rudeniui nėra paprasta, naujos vakcinos mus gali pasiekti gruodį, sausį. Tada vėl reikia galvoti, ar omikronas dar bus populiarus mūsų visuomenėje, ar jį jau bus kas pakeitęs – šiuo metu sunku atsakyti“, – svarstė D. Razmuvienė.
Ji pataria nepamiršti, kad šiuo metu norintys pasiskiepyti nuo COVID-19 infekcijos, gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir tęsti antros ar trečios dozės įskiepijimą arba pasiskiepyti pirmąja vakcinos doze.
„Ketvirtąja vakcinos doze buvo skiepijami Jungtinės karalystės, Izraelio gyventojai, tačiau Lietuvoje rekomendacijų dėl visų gyventojų skiepijimo nuo COVID-19 infekcijos ketvirtąja doze neplanuojama, nes ketvirta dozė labai svarbi pažeidžiamiausiems žmonėms, ypač sulaukusiems 80 metų ir vyresniems, taip pat turintiems imunosupresinių būklių, onkologinių ligų“, – pabrėžė pašnekovė.
Dvivalentė strategija
2010 m. Masačiusetse įkurta biotechnologijų bendrovė „Moderna“, sukūrusi „Spikevax“ vakciną nuo COVID-19, šiuo metu vykdo 44 tyrimų programas, iš kurių 26 jau yra klinikinių tyrimų stadijoje. Balandžio viduryje įmonė informavo, jog jos dvivalentė vakcina kandidatė rodo labai gerus rezultatus prieš susirūpinimą keliančias COVID–19 atmainas. Rezultatų tikimasi sulaukti birželio mėnesį.
„Manome, kad jei bus leista naudoti dvivalentę stiprinamąją vakciną, tai bus nauja priemonė, nes mes ir toliau reaguojame į atsirandančias atmainas“, – sakė „Moderna“ generalinis direktorius Stéphane‘as Bancelis.
Siekdama reaguoti į nuolatinę SARS–CoV–2 viruso evoliuciją, „Moderna“ kuria vis naujas sustiprinančiosios vakcinos kandidates, įskaitant vienvalentes ir dvivalentes, kurios veiktų iškart kelias susirūpinimą keliančias atmainas. Bendrovė daugiausia dėmesio skiria dvivalentėms sustiprinančiosioms vakcinos dozėms, kuriomis siekiama išlaikyti aukštą neutralizuojančių antikūnų titrą ir kartu praplėsti imuniteto prieš atmainas mastą.
„Mūsų naujausia dvivalentė sustiprinančioji vakcina kandidatė mRNR–1273.214, kurioje yra apjungta šiuo metu leidžiama naudoti „Moderna“ COVID–19 sustiprinančioji vakcinos dozė drauge su mūsų sukurta omikron atmainą veikiančia sustiprinančiąja vakcina kandidate, išlieka mūsų pagrindine sustiprinančiosios dozės vakcina kandidate 2022 m. rudens sezonui šiaurės pusrutulyje. Tikimės, kad vėliau, antrąjį ketvirtį, galėsime pasidalyti pirminiais duomenimis apie mRNR–1273.214. Manome, kad dvivalentė sustiprinančioji vakcina kandidatė, jeigu ją bus leista naudoti, taps nauja priemone, mums ir toliau reaguojant į atsirandančias naujas atmainas“, – sakė S. Bancelis.
