„Aš siūlau ir prašau perduoti gerbiama patarėjai ambasadorei A. Skaisgirytei, kad mes jos laukiame kitą posėdį sausio 10 dieną, uždaru režimu, ir pabandyti kartu surasti sprendimą dėl Lenkijos“, – per URK posėdį trečiadienį sakė Ž. Pavilionis.
G. Landsbergis: į Lenkiją pasiūlytas idealus kandidatas
Komitetas trečiadienį su užsienio reikalų ministrų Gabrieliumi Landsbergiu aiškinosi, kodėl stringa ambasadoriaus į Lenkiją paskyrimas, po viešos posėdžio dalies pereita į uždarą.
„Tai nepriimtina, kas vyksta, nes jei metus vyko procesai dėl Lenkijos ir nesugebėta rasti sprendimo su pagrindine strategine partnere, kur valdžių pasikeitimas – tektoninis, yra labai pavojinga“, – sakė Ž. Pavilionis.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad tai yra racionalus kelias, ir jis pasiruošęs komitete pristatyti Prezidentūros atmestų kandidatų kvalifikacijas.
„Aš manau, kad tai, ką pasakė URK pirmininkas, yra logiškas kelias. Nenoriu tęsti aiškinimosi per spaudą, iš viso nesirinkau dalyvauti tokiuose dalykuose, komitetas turi teisę vykdyti parlamentinė kontrolę, ir jie kviečia sausio 10 dieną ateiti tartis dėl konkrečių pavardžių uždarame posėdyje, mes tą pasiruošę padaryti“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė G. Landsbergis.
G. Landsbergis per komiteto posėdį pateikė informaciją, kad konkursas į ambasadoriaus vietą Lenkijoje buvo paskelbtas 2022 metais ir įvyko rugsėjo 1 dieną: iš viso dalyvavo keturi kandidatai, iš kurių vienas „akivaizdžiai išsiskyrė savo kompetencija ir darbo patirtimi“.
G. Landsbergis patikino, kad šis diplomatas jau anksčiau yra dirbęs ambasadoje Lenkijoje ir kalba lenkiškai, o iš keturių minėtų diplomatų lenkiškai, bet ne tokiu lygiu, kalbėjo dar vienas.
Ministras teigė, kad „vienas kandidatas idealiai atitiko reikalavimus, jis buvo pateiktas, ir kartu su kitais, kartu su grupe, ir procesas strigo“.
Ministras tai pat nurodė, kad „klausimas dėl Lenkijos nesisprendė, bet ne dėl argumentų, kurie būtų išsakyti“. Pasak G. Landsbergio, šalies vadovas siūlė sprendimus priimti po NATO viršūnių susitikimo, o po jo „buvo pasakyta, kad tas asmuo netinka“.
Tuomet buvo paskelbtas naujas konkursas, kuriame dalyvavo vienas diplomatas, nekalbantis lenkiškai, bet „artima kalba“, ir galėtų lenkiškai iki paskyrimo išmokti.
G. Nausėdos patarėja: tai – politinis procesas
G. Landsbergis sutiko, kad šalies vadovas pagal Konstituciją turi teisę atmesti pasiūlytus kandidatus į ambasadorius, bet teigė manantis, kad tokiu atveju jis turėtų pasiūlyti savo – šiuo atveju, anot ministro, tai nebuvo padaryta.
„Iš prezidento pavardžių tokių, kokias galėčiau pateikti suderinimui, nesu sulaukęs“, – patvirtino G. Landsbergis.
Posėdyje dalyvavusi prezidento patarėja Skirmantė Straigienė teigė, kad šalies vadovui ambasadorių skyrimo procese kyla klausimų dėl „politinių afiliacijų“, bet iš esmės tai esantis „politinis procesas“.
„Tikrai techniškai (ambasadorių skyrimo – BNS) procesas yra sutvarkytas, reglamentuotas, bet visgi prezidentui kyla klausimų dėl politinių afiliacijų. Čia galiu tik atkreipti dėmesį į būsimą užsienio reikalų ministrą (Radoslawą – BNS) Sikorskį Lenkijoje, jis irgi pareiškė, kad sieks, kad diplomatinė tarnyba Lenkijoje po aštuonerių metų PiSo (partijos „Teisė ir teisingumas“) valdymo būtų depolitizuota. Tai tikrai Lenkijoje dirba profesionalūs diplomatai ir kompetentingi žmonės“, – per komiteto posėdį sakė S. Straigienė.
Kartu ji teigė, kad ambasadorių skyrimas yra politinis procesas, nurodydama į Konstituciją. Joje numatyta, kad prezidentas Vyriausybės teikimu skiria ir atšaukia ambasadorius.
„Kaip sakė pats ministras, visgi numatoma ir Konstitucijoje, kad tai politinis procesas, ir ministras pats sakė apie politinius paskyrimus į svarbiausias ambasadas, mes neišvengsime, tai politinis procesas“, – kalbėjo S. Straigienė.
Seimo URK vadovas Ž. Pavilionis po komiteto posėdžio žurnalistams sakė, kad priešinsis „bet kokiems likusiems politiniams paskyrimams“.
„Mes dabar aiškiai supratome, kad politizuoja paskyrimus dabar būtent Prezidentūra, ir tą jo atstovė oficialiai įvardijo“, – sakė Ž. Pavilionis.
Jis taip pat pažymėjo, kad Diplomatinės tarnybos įstatymas buvo pakeistas tam, kad būtų apriboti politiniai paskyrimai, kai baigiantis kadencijai politinio pasitikėjimo pareigūnai skiriami į diplomatines atstovybes.
„Visas diplomatinis įstatymas per šią kadenciją buvo kuriamas apginti diplomatinę tarnybą nuo vadinamųjų politinių parašiutų, paprastai jie pradeda skraidyti intensyviai prieš rinkimus. Tai mes dabar supratom, iš kur jie skrenda – iš Daukanto aikštės (Prezidentūros – BNS)“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Įvardytas aukštas pareigas einantis diplomatas
Kandidatų į ambasadorius pavardės viešai neskelbiamos, jų neįvardino ir G. Landsbergis.
Visgi Kovo 11-osios signataras, ilgametis diplomatas Albinas Januška feisbuke paskelbė, kad prezidentui neįtikęs kandidatas yra buvęs ambasadorius Austrijoje ir Sakartvele Giedrius Puodžiūnas, dirbęs ir Lietuvos ambasados Lenkijos pirmuoju sekretoriumi bei šios ambasados laikinuoju reikalų patikėtiniu.
Šiuo metu G. Puodžiūnas yra URM Transatlantinio bendradarbiavimo ir saugumo politikos departamento direktorius.
„Trisdešimt metų URM dirbantis diplomatas, ambasadorius, šiandien URM dirbantis nacionalinio saugumo srityje (ko mums ir reikia šiandien labiausiai Lenkijoje), buvęs atstovybių Lenkijoje (todėl mokantis lenkų kalbą ir pažįstantis Lenkiją), Austrijoje (todėl mokantis vokiškai), Gruzijoje vadovas, prezidento nuomone, nemoka lenkų kalbos (ar tikrino?), todėl negali būti paskirtas“, – rašė A. Januška.
A. Januška taip pat tvirtino, kad prezidentas „atkakliai stumia kažkokį savo kandidatą, nes jis turįs pažinti lenkų kultūrą“.
Ministras G. Landsbergis komentuodamas žurnalistams šį įvardintą reikalavimą dėl kultūros pažinimo, teigė, jog „tokio niekada nebuvo išsakyta privačiuose pokalbiuose kriterijaus“.
Bet jis taip pat pridūrė: „Paradoksiška, kad asmuo, apie kurį kalbėjau, yra baigęs istorijos studijas, ir šį kriterijų atitinka“.
G. Puodžiūnas 1991 metais yra baigęs Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą.
Ambasadoriaus nėra nuo rugsėjo
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas iš pareigų pasibaigus kadencijai buvo atšauktas nuo šių metų rugsėjo 7 dienos, ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis praėjusią savaitę pareiškė, kad naujojo ambasadoriaus skyrimas stringa Prezidentūroje, o pirmosios ministerijos kandidatūros buvo pateiktos beveik prieš pusantrų metų.
Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis anksčiau teigė, kad pastarasis pateiktas kandidatas atmestas dėl jo kvalifikacijos, nes nekalba lenkiškai. A. Skaisgirytė teigė, kad be lenkų kalbos mokėjimo kandidatui keliami reikalavimai išmanyti Lenkijos istoriją, kultūrą.
Pats G. Nausėda tvirtina, jog konkurso eiga jam leidžia manyti, kad į ambasadoriaus poziciją mėginama proteguoti „tam tikrus žmones“ ir aplekiami kiti pretendentai, kurie „galbūt neįtinka ministerijos vadovybei“.
Ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.
Kubos ,,mafija,,,---debilas, kokių reta!