„Mūsų ambasadorius Lenkijoje baigė kadenciją rugsėjo mėnesį ir tikrai yra ieškomas jo įpėdinis. Manytumėme, kad yra galimybės sutarti, tačiau reikia toliau ieškoti ir rasime tą tinkamiausią, profesionaliausią kandidatą, kurio prezidentas ir norėtų“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas iš pareigų pasibaigus kadencijai atšauktas nuo šių metų rugsėjo 7 dienos, ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.
G. Landsbergis: ambasadoriaus kandidatūra stringa Prezidentūroje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę pareiškė, kad naujojo ambasadoriaus skyrimas stringa Prezidentūroje, o pirmosios ministerijos kandidatūros buvo pateiktos beveik prieš pusantrų metų.
Prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis anksčiau teigė, kad pastarasis pateiktas kandidatas atmestas dėl jo kvalifikacijos, nes nekalba lenkiškai. Pats G. Nausėda tvirtina, jog konkurso eiga jam leidžia manyti, kad į ambasadoriaus poziciją mėginama proteguoti „tam tikrus žmones“ ir aplekiami kiti pretendentai, kurie „galbūt neįtinka ministerijos vadovybei“.
A. Skaisgirytė tikina, kad be lenkų kalbos mokėjimo kandidatui keliami reikalavimai išmanyti Lenkijos istoriją, kultūrą.
„Lenkija yra tikrai ypatinga sąjungininkė Lietuvai, todėl siųsti žmogaus, kuris staigiai išmoktų lenkų kalbą, turbūt, negalima, nes kalbama ne tik apie lenkų kalbą, apie visą kompleksą savybių, kurias ambasadorius turi turėti“, – tvirtino ji.
A. Skaisgirytė: ambasadoriaus nebuvimas Lietuvos ir Lenkijos santykiams nekenkia
Pasak patarėjos, ambasadoriaus nebuvimas dvišaliams santykiams iš esmės nekenkia, nes šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos prezidentai bendrauja dažnai ir betarpiškai.
Kalbėdama apie Lietuvos ir Lenkijos santykius patvirtinus naują Donaldo Tusko vyriausybę, A. Skaisgirytė pabrėžė, kad G. Nausėdos susitikimas Europos Vadovų Taryboje su D. Tusku teikia vilčių, jog tai bus „gero ir glaudaus bendravimo pradžia“.
Ji taip pat akcentavo, kad nereikėtų iš anksto vertinti ir užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio, kuris vadovavo Lenkijos diplomatijai ir ankstesnėje D. Tusko vyriausybėje bei tuo metu dažnai priekaištavo Lietuvai dėl tautinių mažumų bei kitų klausimų.
„Žmonės keičiasi, ir tos istorinės aplinkybės būna kitokios. Neskubinkime su aplinkybėmis ir palaukime, kol naujasis ministras pradės dirbti ir tie darbai parodys, kaip yra. Tačiau aišku, kad istorinė, geopolitinė, saugumo situacija regione yra labai pasikeitusi, todėl tiek Lenkijos, tiek Lietuvos interesas yra dirbti išvien“, – tvirtino ji.
