Žiemos laikas buvo įvestas tam, kad efektyviau išnaudotume šviesųjį paros metą. Atsukus laikrodžius atgal, rytais pradeda švisti anksčiau, tačiau vakarai tampa tamsesni.
Teoriškai tai turėtų padėti taupyti energiją ir geriau išnaudoti dienos šviesą, tačiau kritikai teigia, jog toks laiko kaitaliojimas gali daryti neigiamą poveikį žmogaus biologiniam ritmui ir sveikatai.
Sveikatos problemos, susijusios su laiko kaitaliojimu
Nors rudens laiko keitimas yra švelnesnis nei pavasario, kai laikrodžius sukame į priekį, visgi daug žmonių patiria įvairius sveikatos sutrikimus. Pagrindinė problema – miego ciklo sutrikimai. Melatoninas, hormonas, kuris reguliuoja mūsų miegą, pradeda gamintis organizme tam tikru metu, o pasikeitus laikui šis procesas išsiderina. Dėl to gali atsirasti sunkumų užmiegant, o ryte pabudus žmogus jaučiasi nepailsėjęs.
Melatonino vaidmuo
Melatonino gamyba vakare yra vienas svarbiausių organizmo procesų, leidžiančių mums pasiruošti miegui. Atsukus laikrodį atgal, melatonino gamyba prasideda vėliau nei įprastai, todėl daugelis žmonių negali laiku užmigti. Šis miego sutrikimas gali trukti nuo kelių dienų iki savaitės, priklausomai nuo žmogaus jautrumo pokyčiams.
Nuovargis ir dirglumas
Dėl miego trūkumo daugeliui žmonių kyla ir kitų sveikatos problemų, tokių kaip nuovargis, dirglumas, išsiblaškymas, o kartais netgi nerimas. Nepailsėję žmonės dažnai jaučia sumažėjusį darbingumą, padidėjusį streso lygį, o tai gali turėti neigiamą poveikį kasdieniam gyvenimui.
Nors daugeliui žmonių laiko pasikeitimas sukelia laikinus nepatogumus, yra tam tikros grupės, kurios jaučia šiuos pokyčius stipriau. Tai tie, kurie kenčia nuo širdies ar kraujagyslių ligų, depresijos ar kitų neurologinių sutrikimų. Šie žmonės gali patirti didesnį streso lygį, todėl jiems rekomenduojama iš anksto pasiruošti.
Kad išvengtumėte rimtų miego sutrikimų ir sumažintumėte su laiko pasikeitimu susijusį diskomfortą, yra keletas paprastų patarimų. Pavyzdžiui, jautresni žmonės jau prieš savaitę gali pradėti vartoti melatoniną, kad organizmas priprastų prie naujo ritmo. Taip pat vakare rekomenduojama gerti vaistažolių arbatas, kurios gali padėti atsipalaiduoti ir lengviau užmigti.
Fizinis aktyvumas ir grynas oras
Fizinis aktyvumas gryname ore taip pat gali padėti organizmui prisitaikyti prie laiko pokyčių. Reguliarus pasivaikščiojimas ar kita fizinė veikla padeda gerinti kraujotaką ir skatina endorfinų, kurie gerina nuotaiką ir miegą, išsiskyrimą.
Asmenys, turintys širdies ir kraujagyslių ligų, turėtų pasirūpinti, kad jų vaistinėlėje būtų reikalingi vaistai, o taip pat nuolat stebėti kraujo spaudimą. Laiko keitimas gali paveikti širdies veiklą, todėl svarbu būti pasiruošus.
Kadangi laikrodis bus sukamas iš šeštadienio į sekmadienį, šią dieną rekomenduojama praleisti ramiai. Namų ruošos darbus ar kitus svarbius planus geriau nukelti kitai dienai, kad organizmas galėtų adaptuotis prie pasikeitusio ritmo.
Laiko sukimo ateitis
Vis daugiau žmonių ir organizacijų Europoje kritikuoja laiko sukiojimą.
Laikas Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), vykdant ES direktyvą, dėl vasaros keičiamas dukart per metus.
Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria. Kaip jau minėta, žiemos ir vasaros laiką įvedinėjamas, esą kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas.
Laiko keitimas, nors ir atrodo smulkmena, gali turėti reikšmingą poveikį mūsų sveikatai. Sutrikęs miegas, nuovargis, dirglumas ir padidėjęs streso lygis yra dažniausiai pasitaikantys simptomai. Norint išvengti šių neigiamų pasekmių, svarbu iš anksto pasiruošti laiko persukimui – vartoti melatoniną, gerti vaistažolių arbatas, daugiau judėti ir sekmadienį skirti poilsiui.
Ryte išvažiuoji į darbą tamsu - grįžti irgi tamsu. Kokiu būdu išnaudojama dienos šviesa,jei pusę metų tą šviesą tik savaitgaliais pamatai. LED lempučių amžiuje sukioja laikrodžius,kad šviesą taupytų. Kiek su 9W ir 15W taupiosiomis lemputėmis aš ant šviesos sutaupysiu???
