LSDP štabe susirinkusiems žurnalistams politikas tvirtino, kad socialdemokratai antrojo Seimo rinkimų turo rezultatų laukia nusiteikę puikiai.
„Nuotaikos tikrai geros. Po pirmojo turo gal ne iškart viską supratome, kad ir didžiuosiuose miestuose [buvo] antri turai – ir Panevėžyje, ir Kaune, ir Vilniuje – tai tikrai stengiamės valdyti savo lūkesčius prieš antrojo turo rezultatus“, – tikino G. Paluckas.
Socdemas teigė, kad naktį po pirmojo rinkimų turo nebus skubama suformuoti valdančiosios koalicijos, o rezultatai pirmadienio naktį esą dar nebus aiškūs.
„Kažkas ateis pasveikinti, matyt. Dėl koalicijos formavimo – nežinau, nes šventės, jos pasižymi gera nuotaika, dar kažkas kokią nors čierką padaręs. Prie tokių dalykų čia gi nepradėsi lipdyti atsakingai kažkokių koalicijų“, – sakė G. Paluckas.
„Ryte tikrai nebus aišku. Galų gale, būna visokių patirčių – būna perskaičiavimai ir tie rezultatai paskui sukrenta. Galų gale, rezultatus turi įsivertinti visos partijos – tame tarpe, galimi koalicijų partneriai. Tikrai šią naktį nėra skubos, kad reikėtų kažką dirbtinai sulipdyti“, – komentavo jis, reaguodamas į prezidento Gitano Nausėdos žodžius, esą valdančioji koalicija išaiškės jau pirmadienio naktį.
Tikisi suformuoti koaliciją iš trijų politinių jėgų
G. Paluckas patikino, kad koaliciją vis dar viliamasi suformuoti iš trijų politinių jėgų: socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS).
„Mūsų lūkestis pastaruosius keletą savaičių ir mėnesių yra tas pats, tai yra vadinama centro kairės koalicija iš tų parlamentinių partijų, frakcijų, kurios dabar buvo opozicijoje“, – kalbėjo politikas.
Seimo narys svarsto, kad dalis pastaruoju metu tarp galimų koalicijos partnerių kilusių ginčų gali būti tik rinkiminė retorika.
„Būna kartais, kad rinkimų metu tie epitetai riebėja ir pasisakymai griežtėja. Baigiasi rinkimai, žiūrėk, baigiasi ir kalbos. Ar iš tikrųjų tiems dūmams yra ir ugnis? Būtent dėl šių priežasčių ir nėra kažkokios skubos, kad pirmą naktį visi bėgs ir sudės ant kažko parašus“, – svarstė jis.
„Visi įsivertins rezultatus, atvės, prezidentas įvertins rezultatus, o tada atitinkamai užsiimsime ta koalicijos „statyba“, – pridūrė G. Paluckas.
Seimo rinkimų antrajame ture balsavo 41,31 proc. rinkėjų, tai – daugiau nei 2020-aisiais
Antrajame Seimo rinkimų ture balsavo 41,31 proc. rinkėjų, sekmadienio vakarą užsidarius apylinkėms rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.
30,52 proc. rinkėjų balsavo rinkimų dieną sekmadienį, dar 10,8 proc. atidavė balsą iš anksto.
Šis aktyvumas yra didesnis nei per antrąjį parlamento rinkimų turą 2020 metais, tačiau nusileidžia aktyvumui per balsavimą pirmajame ture šiemet.
2020-aisiais per antrąjį turą balsavo 39,24 proc. rinkėjų, o prieš dvi savaites valią pareiškė 52,18 proc. rinkėjų.
Balsavimas rinkimų apylinkėse prasidėjo 7 ir baigėsi 20 valandą.
Antrajame ture rinkti 63 Seimo nariai, balsuoti nebereikėjo aštuonių vienmandačių apygardų rinkėjams.
Senamiesčio-Žvėryno, Antakalnio, Kelmės-Šilalės, Kėdainių, Žiemgalos vakarinės, Šalčininkų-Vilniaus, Nemenčinės ir Jonavos vienmandatėse parlamentarai buvo išrinkti per pirmąjį turą.
Dar 70 iš 141 Seimo nario buvo išrinkti prieš dvi savaites daugiamandatėje apygardoje pagal partijų sąrašus.
Sekmadienio vakarą Lietuvoje baigėsi Seimo rinkimai
Sekmadienio vakarą Lietuvoje baigėsi balsavimas antrajame Seimo rinkimų ture. Jame atstovus į parlamentą gyventojai iš viso galėjo rinkti 63 vienmandatėse apygardose.
Antrajame ture dėl vietos Seime varžėsi 37 socialdemokratai, 33 konservatoriai, 13 partijos „Nemuno aušra“ narių, 10 demokratų „Vardan Lietuvos“ ir 10 „valstiečių“, 9 liberalai, po 3 Laisvės partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir Lietuvos regionų partijos atstovus. Pakartotiniame balsavime varžysis ir du partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovai, pora savarankiškai išsikėlusių kandidatų bei vienas Nacionalinio susivienijimo narys.
Po pirmojo Seimo rinkimų turo daugiausiai mandatų pelniusių Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė patikino, kad valdančiąją koaliciją ketinama formuoti iš trijų partijų – socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir „valstiečių“. Visgi pastarųjų potencialių koalicijos partnerių santykiai išlieka įkaitę – S. Skvernelis galimybę dirbti koalicijoje su LVŽS ne kartą įvertino skeptiškai ir yra teigęs, jog mieliau dirbtų ne su buvusiais bendražygiais, Ramūno Karbauskio vadovaujamais „valstiečiais“, bet Liberalų sąjūdžiu.
ELTA primena, kad 8 vienmandatininkai vietą parlamente iškovojo jau pirmajame rinkimų ture – tai Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorė Ingrida Šimonytė, partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, buvęs „darbietis“, savo nepriklausomą kandidatūrą iškėlęs Viktoras Fiodorovas, socialdemokratė Vaida Aleknavičienė, LLRA-KŠS narys Jaroslav Narkevič, jo bendrapartietė Rita Tamašunienė bei socialdemokratas Eugenijus Sabutis.
Seimo rinkimuose vienmandatėse apygardose iš viso renkamas 71 parlamentaras. Dar 70 vietų Seime renkama pagal partijų kandidatų sąrašus daugiamandatėje apygardoje pirmame ture – 18 mandatų jau užsitikrino Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), 17 – konservatoriai, 14 – partija „Nemuno aušra“, 8 – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, 7 – Liberalų sąjūdis ir dar 6 – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
