Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kur dažniausiai apsistoja tokie svečiai ir kaip organizuojamas jų apgyvendinimas.
Svarbių užsienio svečių apsistojimu bei su tuo susijusiomis detalėmis rūpinasi Užsienio reikalų ministerija (URM).
Šįkart sostinėje viešėjo „Bukarešto devyneto“ (B9), Šiaurės šalių (Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos) ir Ukrainos atstovai.
Į Vilnių atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis buvo užfiksuotas prie viešbučio „Grand Hotel Vilnius“.

Vietą gali rinktis savo nuožiūra
Naujienų portalui tv3.lt pasiteiravus, kur ir kaip apgyvendinami šie svečiai, URM paaiškino, kad dėl trumpos susitikimo programos trukmės dauguma delegacijų Lietuvoje viešėjo tik vieną dieną.
„Trumpam poilsiui prieš oficialios programos pradžią ar pasibaigus programai delegacijų vadovai įprastai rinkosi apsilankymą savo šalies ambasadose ar sustojimą Vilniaus oro uosto LSA salėje“, – teigia URM.
Tos delegacijos, kurios Lietuvoje nakvojo, ministerijos teigimu, viešbučius galėjo rinktis savo nuožiūra arba atsižvelgdamos į renginio organizatoriaus pateiktą rekomenduojamų viešbučių sąrašą.
„Šis rekomendacinis sąrašas sudarytas atsižvelgiant į viešbučio lokaciją: patogus susisiekimas su viršūnių susitikimo lokacija, viešbučio reprezentatyvumą ir patirtį priimant aukščiausio lygio delegacijas.
Taip pat įvertinus logistinius ir saugumo aspektus, pvz. galimybę prie viešbučio privažiuoti didesniems kortežams, taip pat galimybę užtikrinti delegacijų saugumui keliamus reikalavimus“, – aiškina ministerija.
Nausėda ragina NATO keisti įsipareigojomus dėl gynybos
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paragino NATO ankstinti būsimų įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo vykdymą.
Jungtinėms Valstijoms spaudžiant sąjungininkes krašto apsaugai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), diplomatai teigia, kad Aljanso šalys vėliau birželį Hagos viršūnių susitikime sieks susitarti dėl įsipareigojimo, padalinant jį į dvi dalis.
Vien tik gynybos finansavimą siūlomą didinti iki 3,5 proc. BVP ir dar 1,5 proc. BVP skirti su krašto apsauga susijusioms reikmėms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties infrastruktūros plėtrai.
NATO šalys svarsto numatyti tokio įsipareigojimo įgyvendinimą iki 2032 metų, bet G. Nausėda teigia, jog tai reikėtų padaryti per penkerius metus.
Rytinių ir šiaurinių NATO šalių lyderiams pirmadienį renkantis Vilniuje aptarti būsimojo Hagos susitikimo, G. Nausėda sakė, kad „Rusija nelaukia“ ir siekia reformuoti savo karines pajėgas nedelsiant.
„Turime labai ribotą laiką padaryti tą patį. Manau, turime kalbėti apie trejus – penkerius metus“, – žurnalistams Valdovų rūmuose sakė Lietuvos prezidentas.
„Aš tikiuosi, kad mes pasieksime susitarimą dėl 5 proc. BVP, kas jau yra realybė mano šalyje“, – teigė G. Nausėda.
Pasak prezidento, negalima kalbėti apie ilgą laikotarpį, per kurį būtų pasiektas šis tikslas.
„Mums nereikia kalbėti apie pereinamuosius laikotarpius iki 2035–2040 metų. Ne, mes turime daugiausia penkerius metus imtis svarių ir įpareigojančių veiksmų“, – sakė šalies vadovas.
Bukarešto devintuko ir Šiaurės šalių viršūnių susitikimas Vilniuje rengiamas regiono šalims siekiant suartinti pozicijas prieš NATO viršūnių susitikimą Hagoje.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) jau kurį laiką sąjungininkus ragina įsipareigoti gynybos išlaidas padidinti daugiau nei dvigubai – iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šiuo metu šalys yra sutarusios dėl 2 proc. BVP, tačiau ir šio rodiklio dar nėra pasiekusios visos NATO sąjungininkės.
Bukarešto devyneto ir Šiaurės šalių susitikime Vilniuje siekiama sutarti dėl 5 proc. BVP gynybai krypties, nedetalizuojant ir neskaidant šio įsipareigojimo į dalis.
Kol kas apie planus gynybai skirti 5 proc. BVP arba daugiau viešai pareiškusios yra Baltijos šalys, Lenkija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!