Su duodančios ir atimančios valstybės vaizdiniu sutinka ne tik ekonomistai ir politologai, bet ir pats finansų ministras Vilius Šapoka, tv3.lt skaitytojus patikinęs, kad „taip veikia valstybė“. Portalo tv3.lt transliacijos metu ministras aiškino, kad „valstybė turi gauti pajams į biudžetą tam, kad finansuotų išlaidas, yra prisiimta daug įsipareigojimų (mokytojams, gydytojams, pensininkams) ir tai yra finansuojama iš mokesčių, kitu atveju, jei negalvotume apie pajamas, tai vestų link šalies praskolinimo. Taip veikia valstybė“. Aiškino ministras, kalbėdamas apie poreikį iš vienos kišenės paimti ir į kitą – įdėti.
Dėl mokesčių nesitarė
Politologas Algis Krupavičius, kalbėdamas apie mokesčius ir valstybės mėginimą dėlioti iš vienos kišenės į kitą, sakė, kad perskirstymas ir mokesčiai šiuolaikinėse moderniose valstybėse yra vienas iš pagrindinių instrumentų leidžiančių užtikrinti geresnes galimybes visiems piliečiams. Visgi, pasak politologo, svarbus ir susitarimas su visuomene.
„Dėl mokesčių pasiūlymų vertinimų tai tikrai galima pasakyti, kad viena ranka duoda, kita – atima. Daug kalbama apie vaiko pinigų didinimą, bet iš kitos pusės sumažinamas neapmokestinamų pajamų dydis. Toliau kalbama apie automobilių taršos mokesčius, kurie yra nepaskaičiuoti ir jų socialinės pasekmės neįvertintos. Suprantama, kad šis mokestis susietas su automobilių registracija, bet labai panašu, kad tie asmenys, kurių pajamos mažesnės ir jie turi senesnius, taršesnius automobilius mokės daugiau nei tie, kurie gali sau leisti naujesnį automobilį. Šiame mokesčio pasiūlyme stinga ne tik socialinio, bet ir ekologinio įsigilinimo. Jau apie 50 tūkst. žmonių pasirašė peticiją prieš automobilių taršos mokestį“, – kalbėjo politologas.
Anot jo, nekilnojamojo turto mokesčiai yra laužiami iš piršto, akcizų didinimas degalams ir rūkalams taip pat nukrenta iš dangaus.
„Visoje mokesčių pasiūlymo istorijoje Achilo kulnas yra negebėjimas iš anksto diskutuoti ir informuoti apie mokesčių pasiūlymus. Mokesčių pasiūlymai atsiranda staiga beveik lygiagrečiai su būsimu valstybės biudžeto svarstymu Seime. Visuomenė ir ekspertai neturėjo laiko įsigilinti į mokesčių pasiūlymus, jie vertinami greitomis. Tokiuose pasiūlymuose visada yra klaidų ir neįvertintų aspektų tikimybė. Po to net priėmus sprendimus reikia greitai ir iš naujo svarstyti ir taisyti. Taip neturėtų būti“, – svarstė A. Krupavičius.
Jis patikino, kad mokesčių atžvilgiu visuomenė yra jautri ir su ja turėtų būti diskutuojama, formuojamos alternatyvos, bet viso to nėra. Politologas mano, kad šis mokesčių vajus pakenks ne tik valdančiųjų reitingams, bet ir būsimų rinkimų rezultatams. Pasak A. Krupavičiaus, visuomenė nemėgsta spontaniškų mokesčių, baudžia už juos.
„Manau, kad toks vajus pakenks, nes mokesčiai krenta iš dangaus, o visuomenė neturi nuomonės arba nuomonė yra neigiama. Valdantieji, kai artėja paskutiniai kadencijos metai, tokių sprendimų turėtų vengti, nes jų rezultatas, kaip taisyklė – neigiamas, jis mažina pasitikėjimą ir populiarumą visuomenėje“, – sakė jis.
Lietuva eina keistu keliu
Ekonomistas Nerijus Mačiulis buvo dar kategoriškesnis, jis aiškino, kad nereikia paklysti diskusijose, kuris didesnis mokestis yra geresnis, o kuris – blogesnis, nes esmė slypi kitur.
„Mes esame sudėtingiausioje ekonominėje situacijoje nuo 2009 metų, pagrindinė Lietuvos eksporto rinka yra recesijoje, matome, kad pasaulinė prekyba nebeauga, bet traukiasi, įsibėgėja protekcionizmas, nacionalistinės idėjos toliau slopina pasaulinę prekybą ir pasaulio ekonomika stumiama į recesiją. Šiame kontekste yra vienintelis receptas – vykdyti anticiklinę, fiskalinę politiką. Kai mus slopina neigiamos tendencijos iš užsienio, kai matome, kad gali mažėti ir Lietuvos eksportas, vienintelė išeitis išsaugoti ekonomikos augimą, darbo vietas, užimtumo ir atlyginimų augimą yra būtent per vidaus paklausos stiprinimą. Neįmanoma stiprinti vidaus paklausos didesniais mokesčiais“, – aiškino jis.
Pasak ekonomisto, papildomi mokesčiai ne tik mažina gyventojų perkamąją galią, bet ir didina neigiamus lūkesčius. Jei gyventojai jaus, kad artėja didesni pajamų ir NT mokesčiai, išsigąs, daugiau taupys, mažiau vartos ir matysime savaiminio išsipildymo krizę.
„Šiuo metu yra pats blogiausias laikas didinti mokesčius net nesigilinant į tai, kuris mokestis yra geresnis, o kuris blogesnis. Lietuva yra unikalioje padėtyje, mes turime subalansuotą ekonomiką, nėra prekybos deficito ir perteklinių finansinių įsipareigojimų privačiame sektoriuje, neperkaitusi nekilnojamojo turto rinka, o valstybės finansai subalansuoti 4 metus iš eiles. Dėl šių priežasčių Lietuva laikoma patikima ir gali skolintis tarptautinėse rinkose už neigiamas palūkanas. Tai šia unikalia galimybe ir turi būti pasinaudota, tai paskatintų ekonomikos augimą“, – sakė ekonomistas, tikindamas, kad nesuvokia, kodėl Vyriausybė neina tokiu keliu.
Jis tikino, kad Lietuvos ekonomika labai atvira, esame priklausomi nuo užsienio paklausos, o ji šiuo metu neauga. Antra mūsų koja – vidaus paklausa. Taigi, jei mes per mokestinę politiką, per staigius pokyčius prislopinsime ir vidaus paklausą, galime patys sau sukelti stagnaciją ir krizę. Anot, N. Mačiulio, gerovės valstybę galima sukurti ir nedidinant mokesčių, tai rodo kitų valstybių pavyzdžiai.
Valstybiniai bankai išgelbėtų pensininkus
Ekonomistas Romas Lazutka savo ruožtu rūpinasi, kad apmokestinti bankai mokesčių naštą perkels ant paprastų žmonių pečių. Nuo to esą išgelbėtų valstybiniai bankai, kurių idėjos kratosi politikai.
„Tai nėra komunizmas, valstybiniai bankai egzistuoja užsienio šalyse. Žinoma, jie daugiau aptarnauja gyventojus ir nebūtinai kredituoja įmones ar verslą. Paštas daugelyje užsienio šalių veikia, kaip bankas, Lietuvoje galėtume padaryti panašių dalykų. Paštas galėtų atlikti mokėjimo funkcijas. Tiesa, dažnai kritikuojama, kad valstybinio banko vadovu politikai būtinai pastatys „savą žmogų“, o jis dalins kreditus nepagrįstai. Taigi, nereikia banko, kuris kredituotų verslo projektus, bet galėtų aptarnauti žmonės. Ta pati „Sodra“ gali veikti, kaip bankas, gali išleisti korteles, pensininkai galėtų su ta kortele apsipirkti. Reikia norėti tai daryti, pasidairyti, kaip daroma kitose valstybėse. Tai būtų konkurencija komerciniams bankams, kurie ima iš žmonių dideles kainas už paslaugas. Tokiu būdų bankai sunkiau galėtų perkelti mokesčius ant klientų pečių“, – svarstė R. Lazutka.
Anot jo, vien mokesčiais skurdžiausių žmonių gyvenimo pagerinti ir pabloginti neįmanoma.
„Vien mokesčiai nelabai gali pagerinti skurstančiųjų gyvenimo, nes jie jų ir sumoka nedaug. Visgi daugiausiai skurstantys žmonės sumoka vartodami, pirkdami prekes ir mokėdami už paslaugas. Jiems kerta akcizai ir pridėtinės vertės mokesčiai. Taigi, skurstantiems žmonėms būtų palengvinimas, jei būtų įvestos lengvatos PVM mokesčiams, kaip yra kitose šalyse, kaip tarkime Lenkijoje“, – sakė ekonomistas.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kitais metais siūloma ne tik įvesti Transporto priemonių taršos mokestį, bet ir didinti kitus mokesčius, akcizus. Jų projektus pirmadienį pristatė Finansų ministerija.
Kaip teigiama jos pranešime, siūloma toliau didinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams (dyzeliniam kurui), žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams.
Taip pat parengtas nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. Eur neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje.
Be to, siūloma keisti mokesčio apskaičiavimą žemės ūkio paskirties žemei. padidinti koeficientą, taikomą apskaičiuojant komandiruočių kompensacijas, taip pat iš esmės pritariama Seimo narių registruotam GPM įstatymo pakeitimo projektui.
