Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekte siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertė sumažinti iki 100 tūkst. eurų, taip pat nustatyti minimalų 0,5 proc. komercinio NT mokesčio tarifą (dabar 0,3 proc.). Dėl šių pakeitimų, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų, o savivaldybių biudžetai – apie 1,2 mln. eurų per metus.
Taip pat siūlomi pakeitimai, susiję su mokesčio apskaičiavimu žemės ūkio paskirties žemei. Siūloma padidinti žemės vertę mažinantį koeficientą nuo 0,35 iki 0,5, tačiau dėl lengvatų ir mokesčio tarifų taikymo spręstų pačios savivaldybės. Savivaldybių biudžetams tai galėtų atnešti iki 7 mln. eurų papildomų pajamų.
Mokesčio išvengs mažiau žmonių
Išplėtus gyventojų NT apmokestinimo bazę, mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Šiuo metu NT mokestį moka tik apie 3,5 tūkst. gyventojų.
Kaip numato įstatymas NT mokesčio lengvatos bus taikomos fiziniams asmenims, kurie NT arba jo dalį naudoja socialinei globai ir priežiūrai, švietimo darbui, jei NT yra kapinių teritorijoje, jei asmuo turi meno kūrėjo statusą ir jo NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės ar studija, jei asmuo NT naudoja pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti.
Taip pat NT mokestis nebus taikomas asmenims, kuriems nuosavybes teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė neviršija 100 tūkst. eurų. Iki šiol riba buvo 220 tūkst. eurų.
NT mokestis taip pat bus netaikomas šeimoms, kur auga trys ir daugiau vaikai iki 18 metų, asmenims, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, jei jų bendra turimo NT vertė neviršija 130 tūkst. eurų. Iki šiol ši riba buvo 286 tūkst. eurų.
Ankstesnė nuostata, kad bendraturčiai (pavyzdžiui, sutuoktiniai) mokestį moka proporcingai jiems tenkančiai NT, daliai nesikeičia. Mokestį už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą NT gali apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti vienas iš bendraturčių.
Kaip sužinoti savo NT kainą žiūrėkite:
Kaip sužinoti NT vertę
Kiekvieno konkretaus NT objekto vertę kas penkerius metus nustato ir oficialiai skelbia valstybės įmonė „Registrų centras“. Naujos rinkos vertės bus skaičiuojamos kitąmet ir įsigalios nuo 2021 m.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme numatytos mokesčio tarifo ribos – nuo 0,3 proc. iki 3 proc. Konkretų tarifą juridiniams asmenims kiekviename mieste ar rajone nustato tos vietos savivaldybės taryba.
Gyventojų mokėtino mokesčio tarifas ir neapmokestinama turto vertė nustatyta įstatyme. Fiziniams asmenims nuo kitų metų siūloma apmokestinti turto vertę, kuri viršija 100 tūkst. eurų.
Jeigu jis būtų priimtas, 0,5 proc. mokesčio tarifu būtų apmokestinta turto vertė nuo 100 tūkst. eurų iki 300 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, prezidento Gitano Nausėdos namas įvertintas 213 tūkst. eurų. Tiesa, kaip jau skelbta, tai yra bendroji jo ir žmonos nuosavybė. Pagal įstatymą, bendraturčiai mokestį turėtų mokėti proporcingai turimai turto daliai.
Šiuo atveju turto vertė būtų dalijama pusiau ir būtų laikoma, kad kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po 106,5 tūkst. vertės turto. Taigi pirmajai šalies porai mokestį reikėtų mokėti nuo 6,5 tūkst. eurų.
0,5 proc. nuo šios sumos yra 32,5 euro per metus. Tai būtų 2,7 euro per mėnesį.
Dalis juridinių asmenų – saugūs
Jei Finansų ministerija ketina mažinti fizinių asmenų neapmokestinamo NT kartelę, tai juridiniams asmenims ji išlieka nepakitusi.
Vis dar nebus apmokestinamas NT, priklausantis valstybei ar savivaldybėms, laisvųjų ekonominių zonų įmonėms, bankrutavusioms įmonėms, užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, tarptautinėms tarpvyriausybinėms organizacijoms ar jų atstovybėms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, neįgaliųjų asociacijoms, įmonėms ir įstaigoms, labdaros ir paramos fondams, mokslo ir studijų institucijoms, švietimo įstaigoms, profesinėms sąjungoms, Lietuvos bankui ir kt.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipia dėmesį, kad NT apmokestinimas išplečiamas fizinių, o ne juridinių asmenų sąskaita.
„Jei galvojate, kad valstiečiai ir „Kultūros komiteto pirmininkas“ mokės Nekilnojamojo turto mokestį, tai pagalvokite dar kartą. <..> Prognozė: Pažeminus neapmokestinamąją NT vertę nuo 220 iki 100 tūkstančių eurų, Lietuvoje ženkliai padaugės ūkininkų, menininkų, švietėjų bei netradicinių religinių bendruomenių kulto apeigų reikmenų gamintojų... Tegyvuoja gyvulių ūkis!“ – savo „Facebook paskyroje rašė Ž. Mauricas.
Šiuo metu mokestinių pakeitimų projektai pateikti derinti visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms, vėliau jie bus teikiami Vyriausybei svarstyti kartu su 2020 m. biudžeto projektu.
Tikimasi, kad padidinti akcizai stipriajam alkoholiui, tabakui, degalams ir platesnis NT apmokestinimas valstybės biudžetą padidins 61,5 mln. eurų.
Jei įstatymo pakeitimams pritars Seimas ir prezidentas, įstatymas įsigalios nuo 2020 m. sausio 1 dienos, o įstatymo nuostatos bus taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių NT mokestį.
