Lietuvos žvalgybos institucijos antradienį Seime pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą žvalgybos institucijos skelbia nuo 2015-ųjų.
Domisi rinkimais
Anot Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio, praėję metai Lietuvos žvalgybai buvo intensyvūs ir įdomūs.
„Be jokios abejonės, tie metai buvo ir Vakarų pasaulio vienybės išbandymo metai. Panašu, kad egzaminą išlaikėme. Praėjusių metų įvykai patvirtino, kad Kremlius konfrontacijai su Vakarais ruošėsi jau seniai. Rusija pasitelkia ne tik propagandą, bet ir žiaurias susidorojimo su priešais priemones“, – žurnalistams antradienį sakė D. Jauniškis.
Lietuvos žvalgyba mato, kad Rusijos žvalgyba aktyviai ieško asmenų, galinčių daryti įtaką politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje.
„Praėjusių metų pabaigoje dėl įtarimų šnipinėjimu sulaikytas Lietuvos politikas Algirdas Paleckis. Rusija yra nusitaikius į Sausio 13-osios bylą. Siekiama ją diskredituoti“, – pastebėjo D. Jauniškis.
Kadangi 2019–2020 metais Lietuvoje vyks ketveri rinkimai, Lietuvos žvalgyba atkreipia dėmesį, kad jie neabejotinai kelia Rusijos susidomėjimą. Tiesa, D. Jauniškio teigimu, tarp dabartinių kandidatų į prezidentus Rusijos statytinių nematyti.
„Kandidatai į prezidentus vertinami pagal savo požiūrį į Rusijos vykdomą politiką. Rusijai aktualūs ir Europos Parlamento rinkimai, tikintis, kad pavyks suformuoti euroskeptikų koaliciją. <...> Neatmestina, kad Rusija bandys paveikti rinkimų eigą turimomis informacinėmis ir kibernetinėmis priemonėmis“, – sakė D. Jauniškis.
Kinija verbuoja lietuvius
Be didžiule grėsme nacionaliniam saugumui laikomos Rusijos, šiemet pirmą kartą grėsme įvardinta ir Kinija, pastebimai vis labiau verbuojanti Lietuvos piliečius.
Nors Kinijos žvalgyba Lietuvoje labiausiai nusitaikiusi į Kinijos vidaus problemų sprendimą (siekis, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės), Lietuvos žvalgyba mato, kad Rytų milžinė Lietuvoje turi ir platesnių interesų.
Ją domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, Lietuvos piliečiams prieinama informacija apie įvairių šalių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus. Per Lietuvos piliečius Kinijos žvalgyba gali siekti gauti neviešos ar įslaptintos ne tik Lietuvos, bet ir ES institucijų bei NATO informacijos.
„Kinijos žvalgybos tarnybų keliama rizika pasiekė tokią ribą, kai apie ją turi būti informuojama visuomenė. Sunerimti reikia tada, kai asmuo kviečiamas į Kiniją, jam apmokama kelionė. Nėra paslaptis ir tai, kad fiksavome ir konkrečius verbavimo atvejus“, – sakė D. Jauniškis.
Augina ginkluotę ir ruošia sąjungininkus
Per 2018 m. Rusija ir toliau stiprino karinius pajėgumus ne tik savo teritorijoje, bet ir Lietuvos pašonėje esančioje Kaliningrado srityje. Lietuvos žvalgybą mato grėsmę didėjančioje Rusijos karinėje jėgoje ir laiko ją vienu pagrindinių Rusijos užsienio ir saugumo politikos instrumentų.
Kaliningrado srityje dar artimiausioje perspektyvoje ketinama dislokuoti papildomą puolamąją ginkluotę, oro gynybos ir aviacijos pajėgumus. Rusija stiprina gebėjimą vykdyti kovos veiksmus per 24–48 valandas nuo įsakymo gavimo.
Prognozuodamas, ko galime tikėtis artimiausioje ateityje, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas teigė, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų modernizavimas išlaikys numatytus tempus.
„Patiriami ekonominiai sunkumai neturės reikšmingos įtakos ir poveikio pajėgumų stiprinimui. Esamų karinių dalinių stiprinimas, naujų karinių vienetų kūrimas ir modernios ginkluotės tiekimas bus tęsiamas ir dėl šių procesų Rusijos kovinis pajėgumas išaugs“, – prognozavo R. Baltrėnas.
