Visuomenei antradienį pristatytas Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
Augina ginkluotę ir ruošia sąjungininkus
Per 2018 m. Rusija ir toliau stiprino karinius pajėgumus ne tik savo teritorijoje, bet ir Lietuvos pašonėje esančioje Kaliningrado srityje. Lietuvos žvalgybą mato grėsmę didėjančioje Rusijos karinėje jėgoje ir laiko ją vienu pagrindinių Rusijos užsienio ir saugumo politikos instrumentų.
„[Kaliningrado srityje] dar artimiausioje perspektyvoje ketinama dislokuoti papildomą puolamąją ginkluotę, oro gynybos ir aviacijos pajėgumus. Rusija stiprina gebėjimą vykdyti kovos veiksmus per 24–48 valandas nuo įsakymo gavimo“, – rašoma 2018 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Laimei, čia pat pažymima, kad didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti NATO kariniai pajėgumai labai mažina tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes. Nepaisant to, Rusija ir toliau sieks įtikinti Vakarų valstybių (įskaitant Lietuvą) politikus ir visuomenes, kad papildomos saugumo priemonės Baltijos regione didina įtampą.
Svarbu ir tai, kad Rusija vis didesnį vaidmenį teikia Lietuvos kaimynei Baltarusijai, kurią Rusija laiko „buferine“ valstybe.
„Konflikto su Vakarais/NATO atveju Rusija numato pasinaudoti Baltarusijos teritorija kaip placdarmu kovos veiksmams Vakarų kryptimi“, – įspėja Lietuvos žvalgyba.
Persikėlė į elektroninę erdvę
Auga ne tik Rusijos karinė galia, bet ir kenkėjiška kibernetinė veikla. Kaip pastebi Lietuvos žvalgyba, Didžiausią grėsmę Lietuvos kibernetinei erdvei kelia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos – jos vykdo žvalgybą, rengia IT sistemų trikdymą ir prisideda vykdant įtakos operacijas.
„Lietuvoje nuolat fiksuojama Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų programišių vykdoma žvalgybos veikla, nukreipta prieš Lietuvos informacines sistemas. Kibernetinio šnipinėjimo operacijose prieš Lietuvą naudojami technologiškai itin pažangūs kibernetiniai įrankiai, neaptinkami įprastomis sistemų apsaugos priemonėmis, todėl ilgą laiką užkrėstuose tinkluose veikia nepastebimai“, – rašoma grėsmių vertinime.
Pavojinga tai, kad vis dažniau pastebimas Rusijos siekis užvaldyti užsienio valstybių kritinės infrastruktūros pramoninės kontrolės sistemas, pavyzdžiui, siekiama kontroliuoti eismą, nutraukiamas arba paleidžiamas vandens tiekimas.
Jau ne vienerius metus žinoma ir apie Rusijos samdomų „trolių“ veiklą socialiniuose tinkluose ir internetinėje žiniasklaidoje.
„Rusijos valdžiai artimos privačios struktūros organizuoja netikrų naujienų ir komentarų socialinėje žiniasklaidoje platinimo tinklą. Tikėtina, kad Rusijos veiklos socialinėje žiniasklaidoje kryptys ir temos yra koordinuojamos viename centre“, – teigiama vertinime.
Įspėja dėl rinkimų
Šiemet ir kitąmet Lietuvoje iš viso vyks net ketveri rinkimai. Lietuvos žvalgyba įspėja, kad 2019–2020 m. vyksiantys rinkimai sukuria prielaidas Rusijai bandyti paveikti politinius procesus Lietuvoje.
„Šiuo metu nėra jokių pagrįstų prielaidų teigti, kad Rusijai yra pavykę įgyti įtaką Lietuvos strateginiams politiniams sprendimams, tačiau Kremlius savo nuolatiniais bandymais kištis į Lietuvos politinius procesus siekia sumažinti pasitikėjimą demokratinėmis procedūromis, laisva visuomenės valia ar jos išrinktais politikais“, – rašoma vertinime.
Propaganda menkina Lietuvą
Be abejo, vienu reikšmingiausių Rusijos ginklų išlieka propagandos srautas, kurį šalis transliuoja per prokremliškus televizijos kanalus, internetinių naujienų portalus bei iš Rusijos biudžeto išlaikomas nevyriausybines organizacijas. Nuolat transliuojama propaganda Kremlius siekia supriešinti visuomenę.
„Į Rusijos vidaus auditoriją orientuotuose propagandiniuose pranešimuose Lietuva vaizduojama kaip nepatikima, nesavarankiška ir istoriškai valstybingumo ištakų neturinti valstybė. Ypač aktyviai kuriamas Lietuvos kaip priešo ir grėsmės Rusijai įvaizdis, Lietuvos kartu su NATO vykdoma atgrasymo politika vaizduojama kaip pasiruošimas agresijai prieš Rusiją“, – pažymi Lietuvos žvalgyba.
Tuo metu Lietuvos auditorijai skirtuose propagandiniuose pranešimuose orientuojamasi į nostalgiją sovietmečiui, Lietuva pristatoma kaip ekonomiškai žlugusi, nuolatinių masinių socialinių neramumų išvarginta valstybė.
Kaltina rusofobija
Anot Lietuvos žvalgybos, Kremlius Lietuvoje skatina etninę priešpriešą. Štai 2018 m. rudenį Maskvoje vykusio VI pasaulinio Rusijos tėvynainių kongreso atidarymo kalboje Rusijos prezidentas V. Putinas kritikavo Baltijos šalyse esą didėjančią rusofobiją, kraštutinį nacionalizmą ir pažeidžiamas rusakalbių teises.
„Manipuliuodama Lietuvoje laiduojama žodžio laisve, Rusija skleidžia propagandą, menkinančią Lietuvos valstybingumą. Kremlius savo propagandą pristato kaip alternatyvią nuomonę, besiremiančią neva objektyvumo ir būtinybės informuoti visuomenę kriterijais“, – pažymima grėsmių vertinime.
Be to, Rusija finansuoja prokremliškas idėjas skleidžiančius renginius ir siekia užmegzti kontaktus su pavieniais Lietuvos politikais, verslininkais bei visuomenės veikėjais. Tokie renginiai organizuojami prisidengiant demokratinių valstybių kultūriniu bendradarbiavimu.
„Pasitelkdama savo valdomas propagandos priemones, Rusija remia jai palankius politikus [Lietuvoje] ir siekia diskredituoti prieštaraujančius jos agresyviai užsienio politikai. Be to, tarptautinėse organizacijose Kremlius skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie Lietuvą ir bando išnaudoti ją priimant Lietuvai nepalankius sprendimus“, – teigia Lietuvos žvalgyba.
Režimas nesikeis
2018 m. Vladimiras Putinas dar kartą perrinktas vadovauti Rusijai. Lietuvos žvalgyba neatmeta galimybės, kad, nepaisant pažado paisyti Rusijos konstitucijoje įtvirtinto prezidento kadencijų skaičiaus apribojimo, Kremlius vis tiek ras būdą įgyvendinti valdžios tęstinumo modelį, kad dabartinis režimas ir toliau funkcionuotų.
Pernai Kremlius ir toliau stiprino interneto kontrolę, žiniasklaidos cenzūrą, ribojo nevyriausybinių organizacijų veiklą, nukreipė propagandą į svarbias visuomenės grupes ir vykdė išpuolius prieš režimo kritikus.
Lietuvos žvalgyba mano, kad net ir stiprėjant Kremliaus kritikai, grėsmės režimo stabilumui nėra. Tačiau neatmetama, kad, bandydamas išlaikyti stabilumą šalyje, Kremlius gali imtis „agresyvių užsienio politikos veiksmų, o kartais net avantiūrų“.
„Užsienio grėsmės, Vakarų valstybių „rusofobija“, būtinybė išsikovoti Rusijai „priklausiančią“ pagarbą ir vietą tarptautinėje sistemoje tapo svarbiausiais Kremliaus propagandos šūkiais ir esminiu valdžios legitimacijos pagrindu“, – rašoma grėsmių vertinime.
