Visuomenei antradienį pristatytas Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas.
Ieško šnipų Lietuvoje
Žvalgybos teigimu, Lietuvoje, kaip ir kitose NATO ir Europos Sąjungos (ES) šalyse, augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla. Be to, siekiant gauti rūpimos informacijos, Kinijos žvalgyba imasi verbuoti Lietuvos piliečius.
Kaip rašoma vertinime, Kinijos žvalgyba įprastai veikia su diplomatine priedanga, išnaudoja Kinijos vyriausybės finansuojamus Konfucijaus institutus, Kinijos įmones ir naujienų agentūras, naudojasi užsienyje studijuojančiais kinų studentais.
Nors Kinijos žvalgyba Lietuvoje labiausiai nusitaikiusi į Kinijos vidaus problemų sprendimą (siekis, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės), Lietuvos žvalgyba mato, kad Rytų milžinė Lietuvoje turi ir platesnių interesų.
„Ją domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, Lietuvos piliečiams prieinama informacija apie įvairių šalių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus. Per Lietuvos piliečius Kinijos žvalgyba gali siekti gauti neviešos ar įslaptintos ne tik Lietuvos, bet ir ES institucijų bei NATO informacijos“, – rašome vertinime.
Todėl Lietuvoje Kinijos žvalgyba ieško sau tinkamų taikinių – įtakos ir sprendimų galią turinčių asmenų, Kinijai simpatizuojančių asmenų.
„Siekia juos paveikti dovanomis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją, apmoka ten organizuojamus mokymus. Suteiktas paslaugas ir dovanas Kinija linkusi vertinti kaip įpareigojančias palaikyti Kinijai naudingus politinius sprendimus. Per Kinijos žvalgų apmokėtas keliones į Kiniją Lietuvos piliečiai yra verbuojami“, – pastebi žvalgyba.
Pastebima, kad dėl augančio Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų aktyvumo NATO bei ES šalyse, ilgainiui Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje gali plėstis.
Stiprėja Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas
Įvardijus Kiniją augančia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui, žvalgyba pastebi, kad matomas Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimo stiprėjimas.
„Kinija padeda Rusijai įsigyti įvairių technologijų, kurios tapo neprieinamos dėl Vakarų taikomų sankcijų, perka jos energetinius resursus, yra alternatyvus investicijų šaltinis“, – rašoma grėsmės nacionaliniam saugumui vertinime.
Tačiau čia pat pastebima, kad mažai tikėtina, jog Kinija laiko Rusiją lygiaverte partnere dėl daug mažesnio ekonominio potencialo.
Permainų iš Rusijos nesitiki
Per 2018 m. Rusija ir toliau stiprino karinius pajėgumus ne tik savo teritorijoje, bet ir Lietuvos pašonėje esančioje Kaliningrado srityje. Lietuvos žvalgybą mato grėsmę didėjančioje Rusijos karinėje jėgoje ir laiko ją vienu pagrindinių Rusijos užsienio ir saugumo politikos instrumentų.
„Čia dar artimiausioje perspektyvoje ketinama dislokuoti papildomą puolamąją ginkluotę, oro gynybos ir aviacijos pajėgumus. Rusija stiprina gebėjimą vykdyti kovos veiksmus per 24–48 valandas nuo įsakymo gavimo“, – rašoma 2018 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Laimei, čia pat pažymima, kad didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti NATO kariniai pajėgumai labai mažina tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes.
