Gydytojai įspėja – užkrėsti uodai gali apdovanoti parazitais, mėgstančiais apsigyventi ne tik akyse, bet ir vyrų bei moterų lytiniuose organuose. Įspėjame, reportaže yra siaubą keliančių vaizdų.
Santaros klinikų gydytojas, oftolmologas Andrius Ruzgys papasakojo daugiau apie tokias akies voko operacijas. Per pastarąsias kelias savaites jam kartu su kolegomis teko atlikti neįprastas procedūras – iš žmonių akių traukti spagečio ilgio kirmėles:
„Pradžioje galvojo gal supūliavusi cista, gal auglys kažkoks. Ir toks kaip uždegimas buvo sutinęs vokas. Apsičiuopė toks guzelis. Buvo atlikti tyrimai, rasta cista. Mes operavom, šalinom tą cistą, ir netikėtai radom kirmėlę. Operacijos metu radom cistą, ir net nežinojom, kad ten kirmėlė. Net kompiuterinis tomografas nerodė, ji tokia smulki, tai nerodė. Rodė cistinį darinį."
Netrukus ligoninės palatoje su panašiais skundais atsidūrė dar vienas pacientas. Paaiškėjo, ir jo akyje taip pat apsigyveno ilga kirmėlė.
„Jis pradėjo jausti ir dėl to jis atvyko ir pasirodė pats. Pacientas atvyko naktį sakydamas, kad pas jį aky kirmėlė. Jo įsivaizdavimas buvo, kad aky kirmėlė, jis jos matyti negalėjo. Bet pojūtį kažkokį jautė ir atvyko", – kalbėjo A. Ruzgys.
Ir štai abu parazitai, beveik trylikos ir beveik dešimties centimetrų ilgio, atvežti į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją.
Po tyrimų paaiškėja, kad abi kirmėlės į pacientų organizmą pakliuvo po uodų įgėlimo.
„Mes nustatėm, kad tai yra dirofilaria repens. Tai yra plėšriųjų gyvūnų, mėsėdžių paodžio intramuskuliarinio jungiamojo audinio parazitas, kuris yra pernešamas mūsų Lietuvoje skraidančių uodų", – tikino Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros parazitologė Daiva Veitienė.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDC centro medicinos entomologė dėlioja schemą, kaip kirmėlių lervos atsiduria mūsų kūne. Pagrindiniai pernešėjai – katinai, lapės, vilkai, šunys.
„Uodė siurbdama kraują, jeigu yra infekuotas šuo, tai jau prisisiurbia kraujo jau su dirofiliarijomis. Tada jos bręsta uodo organizme, kuo aukštesnė temperatūra, tuo greičiau tas procesas vyksta. Ir mūsų klimato šiltėjimas irgi veikia tuos dalykus. Ir sekantį kartą siurbdama kažkieno kraują, uodė gali suleisti tas dirofiliarijas į kažkieno kraują", – kalbėjo medicinos entomologė Milda Žygutienė.
Užsikrėtusi uodo patelė nutūpia ant žmogaus kūno ir pasidalija lervute.
„Ji patenka į poodinį sluoksnį. Beaugdama išsivysto kirmėlė. Jeigu patelė, tai gali iki trisdešimties centimetrų, patinas mažesnis. Iki dvidešimties. Lokalizuojasi poodiniame sluoksnyje, dažnai veido srityje", – tęsė M. Žygutienė.
Po oda kirmėlė mėgsta migruoti iš vienos vietos į kitą, ieškodama kuo žemesnės žmogaus temperatūros.
„Dažniausiai žmonės tas kirmėles pastebi ant rankų, kojų, kaktoje, krūtinės srityje, vyrai lytinių organų srityje randa tas kirmėles, moterys randa krūtų srityje", – sakė D. Veitienė.
Vienintelė laimė, kaip sako specialistai, žmogus nėra kirmėlės šeimininkas, skirtingai nei gyvūnai. Tad po mūsų oda kirmėlė, išgyvenusi apie pusantrų metų, žūva. Apsisaugoti nuo apkrėstų uodų neįmanoma. Bet pajusti, kad lervutės jau yra mūsų organizme – galima. Mat įgeltą vietą ilgiau niežti – nuo penkių iki aštuonių dienų. Toje vietoje, kaip aiškina specialistai, jaučiamas ir patinimas, ir paraudimas.
Medikai ragina nepasipurškus kraujasiurbius atbaidančiomis priemonėmis į gamtą kojos nekelti. Šis Indijai būdingesnis susirgimas Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dažnėja. Pernai gruodį daugiau nei trylikos centimetrų kirmėlė išoperuota iš paauglio sėklidžių. Vien nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje pastaraisiais metais patvirtinta dar dešimt panašių atvejų.
