gydytojai

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra viena dažniausių patologijų, su kuria kasdienėje praktikoje susiduria stacionaruose dirbantys ar ambulatorinį gydymą skiriantys gydytojai.

Po ilgos kovos su kasos vėžiu mirė Otavos ligoninės vėžio tyrimams daugiau nei 500 000 dolerių surinkusi moteris. Sindy Hooper mirė spalio 11 d., penktadienio naktį. Ji dažnai kalbėjo apie simptomus, kuriuos reikėtų stebėti, kad žmonės būtų budresni ir laiku kreiptųsi į gydytojus. Tęs lėšų rinkimą „Ji tai padarė tipišku Sindy stiliumi, drąsiai ir grakščiai, būdama apsupta gerų draugų.

Prasideda Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) socialinė kampanija „Kyšininkavimas yra žalingas įprotis“, kurios metu visuomenė bus kviečiama atkreipti dėmesį ir diskutuoti apie kyšininkavimą kaip apie žalingą įprotį, tokį kaip rūkymas, „skrolinimas“ ar nagų kramtymas. Prie socialinės kampanijos prisidės įvairios šalies įstaigos, o savo socialinių tinklų paskyrose kalbės žinomi visuomenės veidai.

Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba savo socialiniame tinkle paskelbė, kad pagalbos šiuo metu labai reikia ugniagesio gelbėtojo žmonai, kuriai diagnozuotas agresyvus smegenų vėžys.

„Liga tikrai pakeičia gyvenimą: daug atima, bet daug ir duoda“, – sako krūties vėžį išsigydžiusi ir šiuo metu ilgalaikėje stebėsenoje esanti Rūta (vardas pakeistas). Išgirdus diagnozę moteriai buvo šokas ir prireikė net vaistų nuo depresijos. Visgi suradusi reikalingą pagalbą ji sukaupė jėgų gydymui, o šiandien padeda pasveikti savo likimo žmonėms. Tai buvo „juodas“ lapkričio mėnuo „Kadangi kompanija, kurioje dirbau, nutraukė veiklą Lietuvoje, teko ieškotis darbo.

Nors pilvo išvarža dažnai atrodo kaip nereikšminga problema, laiku negydoma ji gali sukelti pavojingas komplikacijas. Taip nutiko ir žymios plaukų ekspertės Odetos Kilinc 30-mečiui vyrui – nuolat atidėliojęs operaciją, jis pateko į kritinę situaciją, kai staigus skausmas tapo gyvybei pavojingu signalu – jo žarna įstrigo ir buvo užspausta išvaržoje.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) bendradarbiaudama su Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) parengė informaciją medikams apie jų pareigas ir atsakomybes mobilizacijos ir karo metu. Informacija paskelbta SAM ir JGA interneto svetainėse, išplatinta gydymo įstaigoms. „Paskelbus mobilizaciją ar karo padėtį, kiekvienas turime žinoti savo vietą valstybėje. Medikai šioje vietoje nėra išimtis. Jie priskiriami kategorijai darbuotojų, kurie atlieka gyvybiškai svarbią valstybės funkciją.

Drastiškai išaugo užsikrėtimų Laimo liga skaičius: vien per porą metų užsikrėtusiųjų kone trigubai daugiau. Gydytojai pasakoja, kad nenustačius ligos laiku ją tampa sunkiau diagnozuoti, o tuomet žmogaus gali laukti ilgos kančios, skausmai, kūno paralyžius ir ilgi antibiotikų kursai. Specialistai pastebi, kad dėl šylančio klimato erkės Lietuvoje tyko visus metus, mat išgyventi gali ir minusinėje temperatūroje. O skiepų nuo klastingos Laimo ligos nėra.

Netrūksta siaubo istorijų apie sveikatą – nuo gydytojų, pašalinusių ne tą galūnę, iki galimai mirtinų vaistų skyrimo. Per metus dėl medicininių klaidų nukenčia 1,2 mln. amerikiečių ir miršta 250 tūkst. pacientų, tačiau milijonai kitų patiria blogų medicininių patarimų ir nepatogių susitikimų su gydytojais, skelbia portalas „Daily Mail“. Socialinio tinklo „Reddit“ vartotojas paprašė bendruomenės pateikti ne vietoje, ne laiku ir netinkamai pasakytus dalykus, kuriuos jie išgirdo iš gydytojo.

Gripui kasmet rodant vis aštresnius nagus, o tėvams vis tiek delsiant skiepyti vaikus, valdžia ėmėsi naujovių – nuo šio rudens mažyliai nuo dvejų iki septynerių metų gripo vakcina bus skiepijami nemokamai. Tiesa, kai kurie tėvai prisipažįsta, kad net ir toks valdininkų skatinimas nelems jų apsisprendimo vakcinuoti atžalas. Šešiametę Ameliją mama atvedė skiepytis privalomuoju skiepu nuo difterijos. Ar skiepys atžalą nuo gripo, Amelijos tėvai dar galvoja.

Skausmingos menstruacijos – problema, su kuria susiduria daugybė moterų, tačiau ne visos randa veiksmingus būdus, kaip su tuo kovoti. Dažnai tokie skausmai sutrikdo kasdienį gyvenimą, nes tampa sunku dirbti, skirti laiką mokslams ar socialinei veiklai. 23-ejų kaunietė Miglė (vardas pakeistas, – tv3.lt) patyrė tokius stiprius menstruacijų skausmus, kad jai nepadėdavo beveik niekas – nei vaistai, nei šilti kompresai.

30 tūkstančių eurų į rankas – tokią premiją mokės Alytaus savivaldybė kiekvienam atvykstančiam trūkstamos specialybės gydytojui. Pinigų dalybų miestas ėmėsi neapsikentęs medikų trūkumo. Naujiena iškart davė rezultatų – solidi išmoka į Alytų jau priviliojo vieną urologą. Penkiaženkles sumas jau siūlo ne vienas regionas, visgi gydytojai pabrėžia, kad vienkartinė išmoka nėra panacėja, o ir savivaldybių iždai gali greitai išsekti.

Ilgos eilės pas gydytojus – vienas didžiausių ir, atrodo, vis dar sunkiai išsprendžiamų skaudulių sveikatos sistemoje. Ministerija aiškina, kad eilės trumpėja, o šiemet suteiktas konsultacijų skaičius yra rekordinis. Vis tik patys gydytojai ir pacientai atkerta, kad graži statistika – tik „akių dūmimas“, o problemų – nors vežimu vežk.

Prieš 11 metų vėžio diagnozę išgirdusiai 33-ejų Ritai Veršnickaitei gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Būdama vos 22-ejų, Rita netikėtai pradėjo jausti keistus sveikatos sutrikimus. Nors gydytoja iš pradžių tvirtino, kad tai tėra infekcija, vėliau paaiškėjo, kad mergina sirgo trečios stadijos Hodžkino limfoma. Sunki liga tuo metu dar 22-ejų Ritą užklupo visiškai netikėtai.

„Norfos mažmena“ vadovas Dainius Dundulis labai greitai vadovaus ne tik prekybos tinklui, bet ir privačiai medicinos įstaigai. Jis tikino, kad jau ieško darbuotojų ir žada, kad jų atlyginimai bus didesni nei kitur, o ir pacientai esą mokės mažiau negu kitose privačiose klinikose. Anot verslininko, jo įkurta nauja medicinos įstaiga jau šiemet pacientams teiks dalį paslaugų. „Labai norime ir tikimės šiemet atsidaryti, tačiau tai ne tik nuo mūsų priklauso.

Taipėjaus George'o L. Mackay`aus ligoninėje (Mackay Memorial Hospital) mokysis grupė gydytojų iš Ukrainos. Programoje dalyvauja 6 gydytojai, mokymai truks 4 savaites, praneša portalas „Radio Taiwan“. Programa leis supažindinti ukrainiečius su įvairaus profilio chirurginių operacijų technika ir sunkiai sergančių ligonių priežiūros būdais. Mokymai yra ligoninės medicininės pagalbos Ukrainai paketo dalis. Anksčiau pagal programą ligoninė nusiuntė į Ukrainą tris gydytojų delegacijas.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimus, į savivaldybei pavaldžias gydymo įstaigas dirbti atvykstantiems trūkstamų specialybių gydytojams bei rezidentams iškart bus sumokama 30 tūkst. eurų į rankas. Finansinę paramą nuo šiol gaus ir valstybės finansuojamose vietose studijuojantys rezidentai. Savivaldybė praneša, kad iki šiol atvykstantiems trūkstamų specialybių gydytojams trejus metus buvo mokama po 10 tūkst. eurų į rankas kasmet.

Misija laiku patekti pas gydytoją, panašu, darosi visai neįmanoma. Gyventojai sako, kad registracija internetu ne tik stringa, bet kai kurie gydytojai tokiu būdu apskritai nepasiekiami. Telefonai tuo metu užimti, tad prie įstaigų nusidriekia net gyvos eilės. Gyventojai stebisi, kodėl dvidešimt pirmame amžiuje, kai technologijos naudojamos praktiškai visur, norint patekti pas gydytojus tenka būriuotis į gyvą eilę.

„Štai paskutinis budėjimas buvo labai įdomus – prasidėjo šeštą vakaro, baigėsi penktą ryto, viso – priimti 36 pacientai. Visi su sudėtingais atvejais. Naujas pacientas pasirodydavo kas penkiolika, kas penkias minutes.

Pora padavė į teismą vieną Atlantos (JAV) ligoninę, kaltindama ją praradus paciento kaukolės dalį, kuri buvo pašalinta atliekant jo gyvybę gelbstinčią operaciją. Fernando Clusteris dar 2022 m. patyrė intracerebrinę hemoragiją (vietinis kraujavimas į smegenų audinį) ir jam prireikė operacijos.

Vasarai įpusėjus Lietuvoje daugėja sergančių erkiniu encefalitu. Vien šį birželį užfiksuoti 125 atvejai – net dvigubai daugiau nei pernai tuo pačiu laiku. Nuo erkinio encefalito šį birželį jau mirė du žmonės, o iš viso šiais metais – 5 žmonės. Gydytojai specialistai pabrėžia ir tai, kad didžioji dalis ligoninėse šiuo metu gydomų pacientų – nepasiskiepiję. Pasak medikų, encefalitas pažeidžia galvos smegenis ir periferinius nervus, o pradžioje simptomai dažnai primena gripą.

Nesibaigiančios, mėnesiais ir net metais išsitęsiančios eilės pas gydytojus – įsišaknijęs sopulys sveikatos sistemoje. Kol pacientai kenčia, o medikai vos spėja suktis, valdžia sakosi ėmusis veiksmingo būdo joms sumažinti – išskirtos prioritetinės specialybės, tad reikalingiausi gydytojai galės suteikti daugiau paslaugų. Apie planą suvaldyti eiles sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paskelbė dar praėjusių metų pradžioje.

Viena didžiausių sostinės pirminės sveikatos priežiūros įstaigų – Centro poliklinika – savo internetiniame tinklapyje skelbia, kad vasarą Terapijos ir chirurgijos dienos skyrius nedirbs ištisą mėnesį. Dviejų savaičių atostogoms išeina ir Darbo medicinos klinikos darbuotojai.

Iki 2026 metų pabaigos šeši tūkstančiai medikų ir kitų sveikatos sistemos darbuotojų turės būti apmokyti dirbti krizių, ekstremalių situacijų ar karo padėties metu, antradienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot ministerijos, iš viso pagal mokymų programą iki 2025-ųjų vidurio planuojama apmokyti tūkstantį specialistų, daugiau nei pusę iš jų – iki šių metų pabaigos.  Pirmieji mokymai birželį startavo trijose mokymų grupėse Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gydymo įstaigose.

Prieš keturis metus, viename Marijampolės kalėjime mirė iš Širvintų atvežtas areštuotas asmuo. Netrukus sunkūs kaltinimai buvo pareikšti dvejiems įstaigoje dirbusiems gydytojams – jiems grėsė ir laisvės atėmimo bausmės. Nors pirmos instancijos teisme gydytojai buvo pilnai išteisinti, prokuratūra apskundė šį sprendimą apeliaciniam teismui. Šiandien gydytojai gali atsikvėpti, mat apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas gydytojus išteisino.

Dešimtys vaikų kiekvieną vasaros dieną Lietuvoje susižaloja po nesėkmingo šokinėjimo ant batuto: lūžta rankos, kojos, nepilnamečiai patiria galvos smegenų traumas ir atsiduria ant operacinės stalo. Medikai perspėja, kad suderinti saugumą ir batutus yra labai sudėtinga, tad ragina vengti šios pramogos. O jei vis dėlto tėvai ryžtasi vaikams dovanoti tokią pramogą, gydytojai pataria nepalikti mažųjų be priežiūros.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Kauno klinikose dėl kraujo išsiliejimo į smegenis gydomas iš Klaipėdos vaikų ligoninės atvežtas vos 6 mėnesių kūdikis. Berniuką galimai kažkuris iš tėvų smarkiai supurtė. Medikai sako, kad tokių traumų pasekmės dažnai vaikams išlieka visam gyvenimui, o kartais baigiasi net mirtimi.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Į Tilžės gatvėje Klaipėdoje esančio prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę skubėjo greitoji.

Siekiant užkardyti mobingą, Seimo socialdemokratai ragina Vyriausybę parengti ir įgyvendinti nacionalinę kovai su mobingu darbo vietoje skirtą strategiją, ypatingą dėmesį skiriant sveikatos priežiūros įstaigoms. Ketvirtadienį Seimo socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė ketina pateikti parlamentui tam skirtą rezoliucijos projektą.

Nuo liepos 1 d. laukia pokyčiai – siekdama gerinti prieinamumą pas šeimos gydytojus Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kartu užsimojo iš priėmimo skyrių išginti piktnaudžiaujančius, iš tikrųjų skubios pagalbos nereikalaujančius pacientus. Tiesa, nors pokyčiai sulaukė medikų palaikymo, dabar jie nuogąstauja, kad nauja tvarka, jei nebus korekcijų, viską gali tik pabloginti.

Lietuvos senjorai, ypač gyvenantys vieni, susiduria su daugybe iššūkių, kurie gali turėti rimtų pasekmių jų fizinei ir emocinei sveikatai. Apie šiuos iššūkius naujienų portalui tv3.lt pasakoja Nacionalinio socialinės integracijos instituto „Senjoro“ programos vadovė Rugile Bitautaitė, kuri aiškina, kokios problemos kamuoja vienišus senjorus ir kokios pagalbos priemonės galėtų padėti jiems gyventi saugiau ir sveikiau.

Internete galima rasti ne vieną pasiūlymą pasinaudoti gana įdomiomis paslaugomis – išblaivinimu namuose. Tokias paslaugas teikiantys žmonės prisistato esantys kvalifikuoti gydytojai, kurie gali jus išblaivyti po didelių išgėrimų arba reabilituoti, jei žmogus susiduria su perteklinio alkoholio vartojimo problemomis. Visgi, medicinos įstaigų gydytojai perspėja, kad kartais po tokių paslaugų, galima netgi mirtis.

Po trijų gydymo įstaigų sujungimo naujai įkurtos Klaipėdos universiteto ligoninės laukia didžiulė reorganizacija. Neliks senų pastatų, vietoj jų išdygs nauji. Ligoninėje atsiras ir slėptuvė karo atveju, jeigu reikėtų staigiai į saugią vietą pergabenti apie pusantro tūkstančio pacientų, bus pertvarkomi ir etatai. Tiesa, ligoninės vadovai tikina, kad taip sumažės eilės pas gydytojus.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Po kelerių metų Lietuvai truks tūkstančių medikų, tikina Sveikatos apsaugos ministerija. Mat po penkerių metų dešimt tūkstančių gydytojų, tai yra kas trečias šiuo metu dirbantis medikas, bus pensinio amžiaus.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Panevėžys – penktas pagal dydį Lietuvos miestas, tačiau ir mieste esančioje ligoninėje nėra nė vieno suaugusiųjų alergologo.

Seimas ketvirtadienį priėmė pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pakeitimo projektą. Šiuo įstatymo pakeitimu medicinos darbuotojams suteikiama galimybė atsisakyti teikti planines sveikatos paslaugas pacientams, kurie savo nepagarbiu ir agresyviu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Už tai, kad medikai galėtų atsisakyti teikti pagalbą agresyviems pacientams balsavo 87 Seimo nariai, susilaikė – 8. Balsavusiųjų prieš nebuvo.

Naujas tyrimas rodo, kad pacientų, kuriuos gydo gydytojos moterys, mirtingumas yra mažesnis ir jie rečiau pakartotinai hospitalizuojami, palyginti su kolegomis vyrais. Tyrimu nebuvo siekiama paaiškinti šio rezultato, tačiau spėjama, kad taip yra todėl, kad gydytojos moterys sugeba geriau bendrauti su pacientais.

Gydytojai paskelbė apie didelį pavojų dėl paslaptingos į gripą panašios ligos, taip pat primenančios COVID-19, dėl kurios Argentinoje kritiškai serga žmonės. Tarptautinė visuomenės sveikatos priežiūros sistema „ProMed“ balandžio 17 d. paskelbė perspėjimą po to, kai Buenos Airėse buvo pranešta apie 60 nežinomos ligos atvejų. Tai ta pati duomenų bazė, kuri pirmą kartą įspėjo valdžios institucijas apie COVID-19 dar 2019 m. pabaigoje.

Mineralas asbestas gali atlaikyti didžiulį karštį ir nuo XIX a. yra naudojamas viskam – nuo skrudintuvų iki čiužinių. Kai gydytojai nustatė, kad asbesto pluoštas yra pavojingas gyvybei, pramonės atstovai bandė tai nuslėpti. Reklamoje vyras užsidega cigaretę, o moteris šalia jo nusišypso. „Kent“ cigaretės“, – dainuoja moteriškas balsas, porai vaikštant aplink fontaną. „Su mikronito filtru. Pašalina degėsių kvapą ir pagerina skonį“, – žadama reklamos pabaigoje.

Nuo kitų metų nemokamai dėl krūties vėžio galės išsitirti moterys sulaukusios keturiasdešimt penkerių metų. Dabar nemokamai mamograma atliekama tik nuo 50-ies. Gera žinia, bet medikai ir pacientės pirštu beda į tai, ko valdininkai dar nepadarė ir tai kainuoja žmonių gyvybes – Lietuvos pacientės metų metus nesulaukia vaistų, kuriuos seniai vartoja kitų šalių moterys, negauna genetinių tyrimų, kurie leistų parinkti tinkamiausią vėžio gydymą.

Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) atstovai kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą, prašydami leisti pediatrams teikti vaikų sveikatos priežiūros paslaugas. Pasak prašymo iniciatorių, pagal šiuo metu galiojančią tvarką, pirminėje grandyje vaikų sveikata rūpinasi terapeutas, pediatras, akušeris-ginekologas ir chirurgas. Tačiau, LGS teigimu, tokia komanda yra neefektyvi, nes nei vidaus ligų gydytojas, nei bendrasis chirurgas neturi kvalifikacijos teikti paslaugas vaikams.

Vyras neteko dalies varpos, kai į šlaplę įsidėjo tris 1 cm skersmens diskines baterijas seksualiniam pasitenkinimui sustiprinti. Jis teigė, kad anksčiau niekada nekildavo problemų jas išimti. 73 metų australas 24 valandas negalėjo sulaikyti šlapimo ir kreipėsi į gydytoją. Šlapimo pūslėje aptiko baterijas Medikams jis prisipažino, kad trejus metus kentėjo nuo erekcijos sutrikimų, todėl baterijas naudojo dėl „seksualinio pasitenkinimo“ ir anksčiau jas pašalindavo lengvai.

Lietuvoje dažnai pasitaiko atvejų, kai gydymo įstaigos medikams, kurių labai trūksta, pasiūlo net iki 700 eurų užmokestį už vieną darbo dieną. Tos pačios specializacijos mediko atlyginimas skirtingose valstybinėse gydymo įstaigose gali skirtis kelis kartus. O skubią pagalbą teikiantys ar žmonių gyvybes gelbstintys medikai uždirba mažiau už grožio procedūras atliekančius kolegas.

Šeimos gydytoja Toma Kundrotė sistemos atnaujinimus vertina kritiškai, esą jie neveikia net gydytojams, tai ką jau kalbėti apie pacientus. Sveikatos apsaugos ministerija siūlo nepamiršti ir kitų būdų registruotis pas gydytojus.

Vis daugiau žmonių skundžiasi ilgėjančiomis eilėmis prie odontologų kabinetų poliklinikose. Kai kuriems tautiečiams sugedus dantims tenka laukti tris, o kartais ir šešis mėnesius. Medikų teisių gynėjai atkerta – kitaip nebus: kol poliklinikos nemokės didesnių algų ir negerins darbo sąlygų, jauni specialistai ir toliau dirbs privačiame sektoriuje ar net užsienio šalyse.

28-erių tauragiškės Simonos Jakutienės gyvenimas prieš kelerius metus apsivertė aukštyn kojomis. Būdama sveika, 22 metų mergina susirgo klastinga liga, kurios tikslios diagnozės negali nustatyti nei vienas gydytojas. Šiuo metu mergina sėdi neįgaliojo vežimėlyje, tačiau stengiasi kuo labiau džiaugtis gyvenimu ir iš jo pasiimti viską, ką jis duoda. Simonos liga prasidėjo neseniai baigus mokslus ir pradėjus dirbti bendrosios praktikos slaugytoja, 2018 metais.

Iš Teksaso kilęs Vincentas Tolmanas buvo miręs 45 minutes – radę jo kūną kavinės tualete, medikai įkėlė jo kūną į lavonmaišį ir nuvežė į ligoninę. Akis į akį su mirtimi susidūręs vyras papasakojo, ką matė – nuo jo žodžių šiurpsta oda. 2002 m. sausį Vincentas sukniubo vienos kavinės tualete. Prieš tai kartu su draugu jie išgėrė įtartinų maisto papildų, nusipirktų internetu ir pajutę, kad kažkas negerai, nulėkė į artimiausią kavinę, tikėdamiesi, kad pavalgę pasijus geriau.

Rokiškio rajono ligoninėje beveik pusę metų darbuojasi trys nauji, jauni, skirtingų sričių specialistai. „Rokiškio Sirena“ jau rašė, kad vasaros viduryje darbą rajono gydymo įstaigoje pradėjo: vidaus ligų gydytojas, skyriaus vedėjas Justas Grušauskas, gydytojas geriatras, geriatrijos skyriaus vedėjas Vidas Šavinis bei fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Žygimantas Paliūnis.

Prieš keletą dienų kaunietės Dalios Darugelienės gyvenimas trumpam sustojo. Jos mamai prarijus svetimkūnį, pirminės pagalbos sulaukti nepavyko, tačiau namuose paskambinus į greitosios pagalbos centrą, su gydytojos nurodymais, pati moteris sugebėjo apsaugoti mamą nuo galimos nelaimės.

Prieš aštuonerius metus, 28-erių klaipėdietė Jūratė Devintinaitė pajautė pirmuosius pakitusios sveikatos požymius. Šių metų pavasarį moteris sužinojo netikėtą diagnozę – trečioji Laimo ligos stadija. Tv3.lt naujienų portalui Jūratė pasakoja, kokie yra pirmieji ligos požymiai, su kokiais sunkumais jai tenka susidurti ir įspėja visus lietuvius.

Gydytoja įspėja – šventinis persivalgymas gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Šiomis dienomis medikai laukia pacientų antplūdžio, jų, manoma, bus maždaug trečdaliu daugiau nei eilinę budėjimo dieną. Pastebima, kad per šventes ir lietuviai yra linkę persivalgyti riebaus maisto, dažnam tai baigiasi sveikatos sutrikimais.