Kaip teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Europos Komisija paprašė Lietuvos apsispręsti dėl papildomų vakcinų iki pirmadienio.
„Turime informuoti, ar mus tenkintų atitinkamos sąlygos: pro rata principą, mums tektų 5,58 mln. dozių šios vakcinos, kurios būtų tiekiamos jau 2022 ir 2023 metais atitinkamai. Siūlome atsižvelgiant į tiekimo terminus, kad vakcina yra registruota, kad turime daug paskiepytu ja žmonių, kad yra geras efektyvumas. Ir kadangi turime galvoti apie revakcinacijos užtikrinimo poreikį, prašome pritarti tokiai pirkimo sutarčiai“, – pirmadienį sušauktame Vyriausybės pasitarime sakė A. Dulkys.
Premjerė Ingrida Šimonytė teiravosi, ar EK turi galutinius atsakymus dėl to, kiek vakcinų dozių reikėtų imuniteto stiprinimui. Anot jos, jei imuniteto palaikymui pakaktų vienos dozės, šio kiekio metams „daugiau negu pakanka“. Ji pasiūlė nuo šiol pritarti pozicijai, jog Lietuva kol kas dalyvaus tik pagrindinių vakcinų kiekių įsigijimuose, o tai, ar būtų perkami papildomi kiekiai, priklausytų nuo „mokslo teikiamos papildomos informacijos“.
„Turbūt galėjome įsitikinti, kad tiekimas yra pakankamas ir technologija leidžia kažkiek lanksčiau reaguoti į tuos pokyčius, kurie su virusu pasaulyje vyksta. Bet pagrindinio atsakymo, kiek reikės perskiepijimui ir kokiu dažnumu, nepanašu, kad šiandien turime“, – sakė ji.
A. Dulkys patikino, kad tokių sprendimų dar nėra ir klausimai dar bus aptariami EK.
„Mūsų bendras dozių kiekis, kurį būtumėme rezervavę iš šios kompanijos, būtų 9,2 mln. vakcinų. Bet čia – tik pozicija deryboms, kaip sako pats principas, vėliau būtų matyti, kaip Europos Komisijai seksis derybos su „Pfizer“, – teigė jis.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iki šiol Lietuva jau yra pritarusi beveik 10,7 mln. vakcinų įsigijimui iš aštuonių gamintojų, didžiausia dalis perkama iš kompanijų „Pfizer“ ir „BioNTech“ (3,7 mln. dozių) ir „AstraZeneca“ (1,86 mln. dozių).
