Vos prieš šimtmetį siautusi antroji „Ispaniško gripo“ banga, manoma, nusinešė netgi daugiau gyvybių už pirmąją.
Kelių Didžiosios Britanijos universitetų mokslininkai mano, kad Covid-19 antrosios pandemijos bangos potencialas yra, tačiau kol kas nėra aišku, kiek pavojinga ji bus.
Kas yra antroji banga?
Paprasčiausiai būtų įsivaizduoti bangas jūroje. Susirgimų skaičius auga, vėliau krinta: kiekvienas toks ciklas – koronaviruso „banga“.
Tiesa, vieningo mokslinio pandemijos bangos apibūdinimo nėra, tvirtina mokslininkai.
Kai kurie visus užsikrėtusiųjų skaičiaus pakilimus ir kritimus vadina bangomis, tačiau dažnai tai tėra pirmosios bangos nelygumai. Tokia situacija šiuo metu stebima kai kuriose JAV valstijose.
Norint paskelbti apie bangos pabaigą, valdžia turi perimti viruso kontrolę ir pasiekti ženklaus naujų užsikrėtimo atvejų skaičiaus kritimo.
Apie antrosios bangos pradžią galima kalbėti, jeigu yra pastebimas nuolatinis naujų atvejų augimas. Naujoji Zelandija, kur buvo užregistruoti pirmieji užkrėtimai po 24 dienų pertraukos, ir Pekinas, kur pastebimas naujas viruso proveržis po 50 dienų be koronaviruso, dar nėra pasiekę šios stadijos.
Tačiau kai kurie mokslininkai skelbia, kad tai, kas vyksta Irane jau atitinka antrosios bangos kriterijus. Pietų Korėjos valdžia pirmadienį pati paskelbė, kad jau susidūrė su antrąja banga.
Kokie faktoriai gali išprovokuoti antrąją bangą?
Svarbiausias faktorius: pernelyg susilpnintos karantino priemonės. Totalus karantinas visame pasaulyje sukėlė daug rimtų problemų žmonių gyvenimuose – sunaikintos darbo vietos, sveikatos problemos ir sutrikdyta švietimo veikla. Tačiau šios priemonės padėjo suvaldyti viruso kontrolę, rašoma BBC.
„Sudėtingiausia rebuso dalis – suprasti, kaip galima sukontroliuoti, sumažinant pasekmių griaunamąją jėgą kasdieniame žmonių gyvenime“, – mano profesorius Adamas Kucharski.
Niekas tiksliai negali pasakyti, kiek vienai ar kitai valstybei galima silpninti karantino gniaužtus.
Dėl šios priežasties daugelyje šalių ribojamosios priemonės yra atšaukiamos palaipsniui, ir tuo pat metu yra įvedamos naujos kontrolės priemonės – pavyzdžiui, kaukių dėvėjimas ir infekuotų žmonių kontaktų sekimas.
„Didžiojoje Britanijoje ir kaimyninėse šalyse nauji proveržiai gali nutikti labai staiga, jeigu karantinas bus atšauktas iki tokio lygio, po kurio kontroliuoti tolimesnę viruso plėtrą bus neįmanoma“, – įsitikinęs ekspertas.
Taip jau nutiko Vokietijoje. Ten neseniai koronavirusas diagnozuotas 650 vienos galvijų skerdyklos įmonės darbuotojų.
Problema neišsiplės, jeigu valdžios staigiai aptiks ligos klasterius, įvest vietos lygiu karantiną ir neleis virusui plisti toliau.
Nereaguojant staigiai tokie proveržiai gali sukelti antrąją bangą. Pietų Korėjoje, kuri buvo giriama už savo efektyvią kovą su koronaviruso plėtrą, teko iš naujo įvesti tam tikras ribojamo priemones po naujų epidemijos vietų atsiradimo.
Ar antroji banga bus panaši į pirmąją?
Tai yra įmanoma tik tuo atveju, jeigu nutiks kažkas labai netikėto. Viruso reprodukcijos indeksas (R) – žmonių skaičius, kuriuos gali užkrėsti vienas infekuotasis – epidemijos pradžioje buvo lygus trims.
Tai reiškė, kad virusas plinta itin greitai. Tačiau mūsų elgesys pasikeitė, žmonės suvokia socialinės distancijos svarbą, ir šioje situacijoje sunku įsivaizduoti, kad R skaičius labai daug išaugtų.
„Nė vienoje šalyje nebus taip, kad karantinas vos baigtųsi, ir viskas grįžtų į senas vėžes, – įsitikinęs A. Kucharski. – Net ir tose šalyse, kur viruso kontrolės perimti dar nepavyko, pavyzdžiui, Brazilijoje ir Indijoje, reprodukcijos indeksas nesiekia trijų“.
Jeigu infekuotųjų skaičius vėl šoktelėtų, greičiausiai, šis augimas būtų palyginti lėtas. Kita vertus, antroji banga gali teoriškai būti ir didesnio masto už pirmąją – labai daug žmonių vis dar priklauso užkrėtimo rizikos grupei.
Tačiau ekspertai pažymi, kad tokiu atveju valstybės vėl galėtų imtis karantino priemonių ir taip sustabdyti ligos plitimą.
Kada laukti antrosios bangos? Ar ją apsunkins žiema?
A. Kucharski manymu, lokalios epidemijos proveržiai gali pasirodyti jau praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po karantino priemonių atšaukimo. Tačiau tai nereiškia antrosios bangos pasirodymo.
Ekspertų teigimu, žiema gali būti sunki, žinant, kad paprastai koronavirusai greičiau plinta šaltuoju metų laiku. Net ir nedidelis proveržis žiemos metu gali sukelti antrąją bangą. „Pavasaris mums, neabejotinai, padėjo, – įsitikinęs Notingemo universiteto virusologijos profesorius Jonathanas Ballas. – Tačiau antroji banga yra praktiškai neišvengiama, ypač žinant, kad mūsų laukia šalčių mėnesiai“.
Dabar valdžioms yra viena pagrindinė užduotis – pasiekti, kad sulaukus piko netektų gelbėti perkrautos sveikatos apsaugos sistemos.
Ar virusas taps ne tokiu pavojingu?
Viena iš dabar vyraujančių teorijų – virusas ilgainiui silpnėja, kad galėtų greičiau plisti, persiduodant kitiems nešiotojams, bet jų neužmuša.
Manoma, kad net ir ŽIV palaipsniui silpnėja. „Tačiau garantijų nėra jokių, tai tokia „tingi“ kai kurių virusologų teorija“, – pažymi profesorius J. Ballas.
Be to, numanomas viruso silpnėjimas gali užimti daug laiko. Dabartinė pandemija trunka daugiau nei pusmetį, ir kol kas nebuvo aiškių įrodymų, kad virusas mutavo ir pradėjo greičiau plisti.
„Manau, kad virusui ir dabar yra labai gerai. Daugelio žmonių simptomai yra silpni arba jų išvis nėra, o jie tuo metu gali jį platinti, tai reiškia, kad priežasčių silpninti savo paties galią virusas neturi“, – įsitikinęs J. Ballas.
