Konservatoriai praėjusiais metais per daug negalėjo skųstis prastais reitingais, jie visuomet įsitaisydavo lyderiaujančių partijų trejetuke. Tendencijas atspindi ir metų pabaigoje vykdytos apklausos.
Pavyzdžiui, „Vilmorus“ gruodžio viduryje atlikta apklausa parodė, kad už TS-LKD balsuotų 9,7 proc. rinkėjų ir konservatoriai savo populiarumu nusileidžia tik socialdemokratams. „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, lapkritį TS-LKD atstovai būtų sulaukę 13 proc., socialdemokratai – 11,3 proc. rinkėjų palaikymo.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas naujienų portalui tv3.lt teigė, kad konservatoriai ir 2023-iaisiais turėtų išlaikyti panašų populiarumą, tačiau ryškaus jo didėjimo tikėtis nevertėtų.
„Konservatorių tragedija yra ta, kad jie turi savo ištikimą elektoratą, bet jis turi savo lubas. O tos lubos yra nepilni 300 tūkst. Ir viskas“, – teigė V. Dumbliauskas.
Tokius politologo teiginius įrodo ir paskutinių kelių Seimo rinkimų rezultatai. 2008 m. TS-LKD daugiamandatėje surinko 243 tūkst. balsų, 2012 m. – 206 tūkst., 2016 m. – 276 tūkst., 2020 m. – 292 tūkst.
„Jie turi savo ištikimus rinkėjus, bet tų rinkėjų yra aiškiai ribotas skaičius. Duok Dieve, bus 300 tūkst. 2024 m. Reitingai išliks tokie patys, respondentų tarpe pasitaiko TS-LKD rinkėjų, tad tai atspindi realią padėtį. Kitais metais jie išlaikys panašius reitingus, jie išliks pirmajame partijų trejetuke“, – prognozavo V. Dumbliauskas.
Komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas teigia, kad šiais metais konservatoriai ir toliau išliks vieninteliai koalicijos partneriai, kurie konkuruos dėl pirmųjų pozicijų reitinguose.
„Jie susirinks koalicijos nuopelnus, bet kartu ir visas nuodėmes. <...> Konservatoriai turi realius šansus tame lyderių trejetuke keistis su populiariausiomis partijomis ir artėjant 2024 metams su tokiu bagažu ir ateiti“, – sakė pašnekovas.
L. Kontrimas antrino V. Dumbliauskui, kad TS-LKD turi stiprų elektoratą, kuris, eksperto teigimu, yra tarp 13–18 proc.
Konfliktas su Nausėda tęsis
Nuo pat 2020 m., kai konservatoriai laimėjo Seimo rinkimus, TS-LKD ir prezidento Gitano Nausėdos santykiai nebuvo rožėmis kloti. Ar tai būtų diskusijos dėl to, kas turi atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT), ar pandemijos valdymas, ar konservatorių kontroliuojamos Užsienio reikalų ministerijos pasirinkti keliai Lietuvos užsienio politikoje.
Kad kibirkštys tarp G. Nausėdos ir konservatorių vis dar skraido įrodo ir prezidento interviu laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. G. Nausėda kritikavo G. Landsbergį, kad šis per daug kišasi į kitas sritis, o jo žinutės kartais kenkia Lietuvos interesams, taip pat teigė, kad jei negalėtų dalyvauti EVT, tai pavaduoti jį prašytų kurios nors kaimyninės šalies vadovo, o ne I. Šimonytės.
„Jeigu grėsmės Lietuvai tiesiogiai, bet taip jau visiškai, prikišamai, nekils, tai, manau, ir toliau konservatoriai su prezidentu pešiosis.
Matysime tokių labai neelegantiškų peštynių. Kol kas neregiu, kad Tėvynės sąjungoje rastųsi politikų, kurie gebėtų diplomatiškai ir grakščiai su prezidentūra vesti dialogą.
Kaip jie buvo įsitikinę, kad būtent jie yra aukščiausioje Lietuvos valdžios viršūnėje, taip ir išlieka“, – samprotavo L. Kontrimas.
„Šį konfliktą galima labai lengvai politologiškai paaiškinti. Nausėdos rinkėjai yra tie, kurie nebalsuoja už Tėvynės sąjungą, o gal net nemėgsta jos. Tėvynės sąjungos rinkėjai balsavo už Šimonytę. Nausėda šia prasme elgiasi teisingai, jis orientuojasi į savo rinkėją ir kritikuoja Tėvynės sąjungą, nes ši partija nepatinka jo rinkėjams“, – dėstė V. Dumbliauskas.
Visgi, nors 2022 metais prezidento tonas sušvelnėjo, VDU docento nuomone, žaibai tarp valstybės vadovo ir valdančiųjų skraidys ir 2023 metais.
„Tendencija yra eiti į konfliktą, kadangi Nausėda jau galvoja apie antrąja kadenciją ir rinkimus“, – sakė V. Dumbliauskas.
Konfliktai rodo partijos sveikatą
2022 m. buvo ir įvairių konservatorių vidinių konfliktų metai. Žygimantas Pavilionis buvo priverstas trauktis iš Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko posto, bet „išpirkęs nuodėmes“ vėliau sugrįžo.
Į diskusijas dėl Vokietijos brigados viešumoje įsitraukė G. Landsbergis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Tačiau metų drama TS-LKD gretose tapo Mykolo Majausko epopėja. Tuometinio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko nuomonė neretai nesutapdavo su premjerės Ingridos Šimonytės, tačiau į didesnius pykčius viešumoje tai nepavirsdavo.
Vėliau pasirodė informacija, kad M. Majauskas mato save atsilaisvinusioje Lietuvos atstovo Europos Audito Rūmuose vietoje, kalbėta, kad konservatorius turi ir G. Nausėdos užtarimą. Visgi partija pasirinko į šią vietą siųsti Laimą Liuciją Andrikienę.
Besipučiantis dramos burbulas sprogo, kai Seimas palaikė laisviečių siūlytą PVM lengvatos maitinimo sektoriui pratęsimą, nors tam ir nepritarė Vyriausybė. Konservatoriai buvo įsakę savo nariams nepalaikyti ministrų kabineto palaiminimo neturinčių pasiūlymų. Visgi M. Majauskas ir kitas konservatorius Mindaugas Skritulskas partijos vadovybės nurodymo nepaisė ir balsavo už PVM lengvatą.
M. Skritulskas gavo įspėjimą, o M. Majauskas buvo pašalintas iš partijos. Maža to, M. Majauskas nusprendė kandidatuoti Vilniaus miesto mero rinkimuose, nors anksčiau buvo išreiškęs palaikymą TS-LKD iškeltam kandidatui Valdui Benkunskui.
„Tie konfliktai yra gerai, tai rodo, kad partija yra gyva, kad nėra vienos nuomonės. Aišku, yra spaudimas, yra Gabrieliaus Landsbergio grupuotė, ir baimės yra. Bet yra to kibirkščiavimo, yra tų konfliktų. Bet tai yra normalu. Reiškia, kad partija yra sveika“, – sakė V. Dumbliauskas.
„Bet kokie vidiniai konfliktai – ne silpnybės, o stiprybės požymis“, – pridūrė jis.
Sustiprino paklusnumą
Komentuodamas vidinius konservatorių konfliktus, L. Kontrimas teigė, kad artėjant Seimo rinkimams, tikrai gali atsirasti konservatorių narių, kurie, pašnekovo žodžiais, pasijus labai reikšmingi.
„Jie manys, kad tik dėl jų partija egzistuoja. Tuomet gali kilti nauji asmeniniai konfliktai“, – sakė komunikacijos ekspertas.
Jis pažymėjo, kad per pastaruosius keliolika metų TS-LKD labai stiprino savo hierarchinę paklusnumo struktūrą.
„Jeigu sakytume, kad partijose demokratija yra ne tiek svarbi, kiek valstybėje, tai šita partija demonstruoja, kad kapoti galvas jiems nėra sudėtinga. Atsiras tokių, kurie norės būti labai reikšmingi, galbūt ir nepaklusti, bet lygiai taip pat matysime, kad partija juos labai stipriai sodins į suolą, o gal net lauk iš klasės išvarys“, – kalbėjo L. Kontrimas.
Kelias Šimonytei atviras
2022 m. buvo pažymėti ir tuo, kad I. Šimonytė galiausiai įstojo į TS-LKD. G. Landsbergio paskutinei kadencijai partijos pirmininko poste einant į pabaigą, kyla klausimas, ar I. Šimonytė ruošiama perimti estafetę? Jei taip, ar kam nors iš partijos senbuvių kils noras su ja pasivaržyti?
„Manau, kad partijos žmonės supranta, kad jie šansų neturi. Viskas, klausimas išspręstas, Šimonytė triuškinimai laimės“, – įsitikinęs V. Dumbliauskas.
„Manau, kad Šimonytė jau seniai gyvena partijos gyvenimą, be jos nė vienas partinis sprendimas nėra priimamas, nepaisant to, kad iki pat įstojimo deklaruodavo, kad ji yra nepartinė. Čia toks buvo labiau žongliravimas žodžiais ir įvaizdžiais.
Klausimas yra toks, kad ar tikrai tas planas, kuris yra nutekėjęs į viešumą, kad ji yra ruošiama kita lyderė pakeisianti trumpam Gabrielių Landsbergį, yra tikras. Jei taip atsitiks, tai didesnių netikėtumų šios partijos tolimesnėje veikloje galime ir nesitikėti“, – samprotavo L. Kontrimas.
Komunikacijos ekspertas juokavo, kad I. Šimonytei pirštinę mesti partijos pirmininko rinkimuose galėtų nebent M. Majauskas, jeigu jis kažkokiu stebuklingu būdu grįžtų į TS-LKD.
„Visi kiti yra labai patogiai įsitaisę. Aš šioje partijoje matau visai gabių partokratų, tai yra gabūs, protingi žmonės, bet jie neturi asmeninės ugnelės. Kaip anksčiau buvo posakis, kad kur partija pasiųs, ten ir nueisime.
Tai nėra blogai, bet kai partija yra viena didžiausių ir stipriausių Lietuvoje, tai tokios paklusnios masės dominavimas partijoje nėra gerai valstybei. Paklusnią partiją lengva paveikti. Šiai partijai reikėtų palinkėti daugiau vidinių konfliktų. Kad tai sugriautų šitą partiją – neįmanoma, bet kad tai sustiprintų – faktas“, – kalbėjo L. Kontrimas.
„Aš labiausiai bijau partijų, kurios susitvarko su vidine diskusija, vidiniais idėjų skleidėjais. Man tokios partijos yra baisiai pavojingos ir aš jų bijau kaip ugnies“, – pridūrė jis.
Nebūtinai baus už buvimą valdžioje
Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili naujienų portalui tv3.lt teigė, kad būtų logiška daryti prielaidą, kad artėjančiuose savivaldos rinkimuose konservatoriai pasirodys prasčiau, nei 2019 m., kadangi TS-LKD šiuo metu yra valdžioje.
„Bet šioje vietoje suveikia du veiksniai, kurie tą logiką visą gali sugriauti. Vienas iš veiksnių – TS-LKD turi labai patikimą ir stabilų rinkėją, kuris ateina prie balsadėžių. Tai yra labai svarbus dalykas, jeigu žiūrime į savivaldos rinkimus, kur žmonės yra šiek tiek mažiau linkę eiti balsuoti, mažiau linkę dalyvauti, tad kiekvienas atėjęs papildomas rinkėjas gali lemti pergalę.
Kitas veiksnys, kuris Lietuvoje tikriausiai ryškiausiai matomas, yra tas, kad vietos lygmeniu matome, kad partinė priklausomybė ne visada suveikia. Daugiau yra žiūrima į konkrečius žmones, kiek jie patinka, nepatinka. Turime pripažinti, kad savivaldoje yra daugiau tų politikų, kuriuos vietos rinkėjai labiau žino, pažįsta. Dažnu atveju, partinė priklausomybė net nesuveikia“, – dėstė politologė.
„Pagal logiką, lyg ir turėtų bausti tuos, kurie yra valdžioje, bet vietos lygmeniu yra kiti veiksniai, kurie yra ne mažiau svarbūs“, – pridūrė ji.
Dalis spręs, ar patenkinti dabartine valdžia
„Visuomet būna svarbus tas faktorius, kas yra valdžioje, o kas yra opozicijoje. Dalis žmonių balsuoja pagal tai, ar jie patenkinti esama valdžia, jos sprendimais. Natūralu, kad konservatorių rezultatams tai gali daryti įtakos“, – naujienų portalui tv3.lt teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė, politologė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.
Visgi, anot pašnekovės, kaip ir kitų rinkimų dalyvių, taip ir konservatorių rezultatus lems tai, kokie sąrašai bus pateikti kiekvieno regiono gyventojams.
„Situacija gali būti labai skirtinga. Vienose savivaldybėse konservatorių ir jų žmonių įdirbis yra didesnis, kitur galbūt jie nėra tokie populiarūs ir stiprūs, gal kai kur tai ir istoriškai susiklostę. Ten gali būti didesnis nepalaikymas“, – kalbėjo I. Unikaitė-Jakuntavičienė.
Nors dešimties didžiausių Lietuvos miestų tarybose konservatoriai turi savo atstovus, tačiau nė vieno iš šių miestų meras nėra TS-LKD narys. Politologės nuomone, šioje vietoje galima vesti paralelę su Seimo rinkimais, kai žmonės gali palaikyti partijos sąrašą, tačiau balsuoja už kitos politinės jėgos iškeltą kandidatą vienmandatėje apygardoje.
„Nebūna taip, kad sutaptų viskas“, – teigė I. Unikaitė-Jakuntavičienė.
Išsklaidytas Klaipėdos mitas konservatoriams gali atnešti mero postą
G. Burbulytė- Tsiskarishvili mano, kad konservatoriai turi šansų šiuose rinkimuose iškovoti didesnių miestų merų postų.
„Sunku labai prognozuoti Vilniaus miestą, Kauną net nenoriu į prognozes dėti, nes kol kas dėliojasi, kaip bebūtų keista, kad Matijošaitis turi labai daug perspektyvų, nepaisant visų besivelkančių šleifų.
Bet turime naują ir įdomią situaciją Klaipėdos miesto savivaldybėje. Konservatorių kandidatui šansai tikrai yra labai aukšti. Atsižvelgiant į tai, kad reikėtų išsklaidyti tą mitą, kad Klaipėda yra liberalus miestas.
Jis seniai nebėra liberalus miestas, jeigu skaičiuosime, kiek balsų atiduoda už konservatorių kandidatus miesto gyventojai, tai konservatorių kandidatas turi labai dideles perspektyvas“, – teigė KU atstovė.
TS-LKD į Klaipėdos miesto mero postą kelia Seimo nario Audriaus Petrošiaus kandidatūrą.
