konservatoriai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaujantiems kandidatams partija numatė po 2 tūkst. eurų – šie pinigai skirti politikų rinkiminei agitacijai vykdyti. Tačiau asmeninių lėšų prie konservatorių partijos pirmininko vairo stoti panorę partiečiai rinkiminei kampanijai naudoti negalės. „Tėvynės sąjunga kiekvienam kandidatui skiria vienodą lėšų dalį – partijos prezidiumas yra nutaręs kandidatams skirti iki 2 tūkst.

Paaiškėjus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatams užimti partijos pirmininko pareigas, politikos stebėtojai ryškiu šių rinkimų favoritu įvardija Lauryną Kasčiūną, galintį pasukti politinę jėgą link tradicinio konservatizmo. Konservatorių pirmininko posto siekti nusprendė ir buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis mato poreikį stiprinti decentralizaciją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje.

Penktadienį paaiškėjus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatams užimti partijos pirmininko pareigas, politikos stebėtojai ryškiu šių rinkimų favoritu įvardija Lauryną Kasčiūną, galintį pasukti politinę jėgą link tradicinio konservatizmo. Anot ekspertų, liberalusis partijos sparnas tikriausiai telksis aplink Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą, tačiau ji nesudarys reikšmingos konkurencijos.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaus penki kandidatai. Kaip BNS informavo politinės jėgos vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis, partijos pirmininko posto sieks buvę krašto apsaugos ministrai Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Anušauskas, laikinoji partijos lyderė, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, parlamentaras Žygimantas Pavilionis ir Jurbarko skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas.

Buvusiai premjerei Ingridai Šimonytei paskelbus, kad nesieks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkės posto, dešiniajam partijos flangui gali pritrūkti lyderių, svarsto politologai. Pasak Mykolo Romerio universiteto lektorės Rimos Urbonaitės, pasitraukus I. Šimonytei, partijos pirmininko rinkimuose gali dominuoti krikdeminio sparno kandidatai.

Ekspremjerė, Seimo narė Ingrida Šimonytė paskelbė nusprendusi nedalyvauti opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose, nors jos kandidatūrą anksčiau gruodį pasibaigusiame procese kėlė daugiausiai partijos skyrių. „(...) nepaisant didžiulio man parodyto pasitikėjimo, partijos pirmininko rinkimuose apsisprendžiau nedalyvauti“, – feisbuke antradienio naktį rašė I. Šimonytė.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai pirmadienį svarstant dėl antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso stabdymo, konservatoriai Dainius Kreivys, Audrius Petrošius ir Kazys Starkevičius teigia, kad toks sprendimas griautų Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir lemtų didesnę elektros kainą gyventojams. „Pateiktas dokumentas mums priimti iš principo griauna Lietuvos energetinę nepriklausomybę.

Konservatorių pirmininko posto siekti nusprendęs buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mato poreikį stiprinti decentralizaciją Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje. Kaip leidžia suprasti politikas, tai būtų vienas iš siekių, jei partiečiai jam patikėtų Gabrieliui Landsbergiui anksčiau priklausiusias pareigas. „Dabartinė vadovybė buvo ne tai, kad užsidariusi, buvo centralizavimas. Manau, kad buvo juntama perdėto centralizavimo tendencija.

Pasibaigus Seimo rinkimams Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko postą paliko ir iš politikos pasitraukė partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Ekspertai tvirtina, kad kol kas nėra aišku, ar lyderiais vadinami Ingrida Šimonytė bei Laurynas Kasčiūnas kandidatuos į pirmininko postą, tačiau spėja, kuris variantas galėtų būti tinkamesnis. TS-LKD skyriai jau baigė kelti kandidatus į konservatorių pirmininkus, tačiau realūs kandidatai vis dar nėra aiškūs.

Kadenciją baigianti premjerė Ingrida Šimonytė tikina per visą darbo Vyriausybėje laikotarpį neturėjusi jokio tiesioginio kontakto su įtarimų dėl šnipinėjimo sulaukusiu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Šiaulių skyriaus konservatoriumi. Todėl politikė pabrėžia, kad ir ikiteisminį tyrimą vykdantiems prokurorams derėtų susilaikyti nuo nepamatuotų pareiškimų, esą prieš Lietuvą šnipinėjęs asmuo galėjo prieiti prie aukščiausių partijos ir valstybės pareigūnų.

Kadenciją baigiantis krašto apsaugos ministras, konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad gruodžio 27 dieną praneš, ar sieks tapti naujuoju Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininku ir pakeisti iš šių pareigų pasitraukusį Gabrielių Landsbergį. Apie tai jis žurnalistus informavo trečiadienį, po paskutiniojo šios kadencijos Vyriausybės posėdžio. „Gruodžio 27 dieną pasakysiu.

Seimo konservatoriai surinko reikiamus parašus kreipimuisi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl nepilnos sudėties Vyriausybės tvirtinimo. Šią iniciatyvą parėmė ir dalis Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausančių parlamentarų ir su „valstiečiais“ į Seimą patekęs Ignas Vėgėlė. Kreipimąsi pasirašė 30 Seimo narių, kai norint kreiptis į KT reikia surinkti 29 parlamentarų parašus.

Konservatorių partijos narys įkliuvo teisėsaugai dėl šnipinėjimo Rusijai. Dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turintis Eduardas Manovas priklausė ir konservatorių partijai, ir tremtinių sąjungai. Jis rinko ir Rusijos karinei žvalgybai siuntė informaciją apie Lietuvos karinius pajėgumus, vidaus ir užsienio politiką. Manovas buvo vadinamasis „nelegalas“ – rusų tarnybų paruoštas ir apmokytas profesionalus agentas, jo namuose pareigūnai rado ir sudėtingą informacijos perdavimo įrangą.

Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas sako, kad konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Vyriausybės tvirtinimo veikiausiai paskatino politinių oponentų nesugebėjimas susitaikyti su rinkimų rezultatais. Socialdemokratas atkreipia dėmesį, kad tai ne pirmas kartais Lietuvos istorijoje, kai yra tvirtinamas nepilnos sudėties Ministrų kabinetas. „Tai nėra pirmas kartas, kai nepilnos sudėties Vyriausybė yra tvirtinama.

Teisėsaugai paviešinus, kad konservatorių partijos narys įtariamas šnipinėjimu Rusijai, viešojoje erdvėje sureagavo politikai ir visuomenininkai. Vienas pirmųjų į šią žinią sureagavo partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis „Šventieji KREMLIAUS AGENTAI! Nesuprantu kam R. Juknevičienei tie rubliai? Panašu, kad imperatorius V. Landsbergis duodavo uždavinius rinkti informaciją savo šeimininkui!“, – feisbuke rašo R.  Žemaitaitis.

Laikinoji Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė tikina, kad partija neturėjo jokios teisėsaugos informacijos apie sulaikytą ir šnipinėjimu įtariamą buvusį politinės jėgos narį. Visgi, pasak jos, jeigu paaiškėtų, kad įtariamasis vis dar priklauso konservatorių partijai, būtų priimami atitinkami sprendimai. „Tai yra netikėta žinia. Aišku, skaudi. Neturėjo partija žinių iš teisėsaugos apie tokią situaciją.

Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas pateikė Seimui Vyriausybės programą, kuri nemažai daliai žmonių sukėlė klausimų, neva ji nėra labai konkreti. Kaip sugebės Vyriausybė laikytis savo pažadų ir kokie klausimai yra aktualiausi visuomenei? Apie tai, kaip seksis dirbti premjero Gintauto Palucko Vyriausybei, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo kandidatė į Socialinės apsaugos ir darbo ministres, socialdemokratė Inga Ruginienė ir Seimo narys, konservatorių frakcijos seniūnas Min...

Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. „Tikrai nematau priežasčių, kodėl reikėtų mūsų balsų patvirtinant (Vyriausybės – BNS) programą. Juo labiau, kad tai yra ne tik tai įsipareigojimų tvirtinimas ar pažadų tvirtinimas, bet tai yra ir tų tvirtinimas, kurie įgyvendins juos“, – penktadienį Žinių radijui sakė M. Lingė.

Darbą baigiantis tryliktasis Seimas šią savaitę susirinko į paskutinį posėdį. Apie pusė dabartinio Seimo narių jau bedarbiai – pasibaigus kadencijai, tauta neperrinko 72 parlamentarų. Seimo narys, konservatorius Kęstutis Masiulis pasakoja, kad kraunantis daiktus iš kabineto suspaudė širdį, nuogąstauja, kad darbų nespėjo padaryti, o kiti – Seimą laiko ne pačia mėgstamiausia darboviete, kurioje teko dirbti.

Praeitoje Seimo kadencijoje valdančiojoje koalicijoje buvę konservatoriai ir liberalai pereina į opozicinę stovyklą. Apie tai, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Liberalų sąjūdžio frakcijos dirbs opozicijoje pranešta pirmajame naujos kadencijos Seimo posėdyje. „TS-LKD frakcija skelbiasi opozicine frakcija.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai naujajame Seime vadovaus praėjusioje kadencijoje seniūno pareigas ėjęs Mindaugas Lingė. „Kolegos patikėjo man šitą garbingą poziciją, o turiu tris pavaduotojus: Audrių Petrošių, Paulę Kuzmickienę ir Jurgį Razmą“, – Eltai sakė politikas, įvardindamas frakcijos seniūno pavaduotojus.

Antradienį paskutinį kartą susirinko prieš ketverius metus išrinkti parlamentarai. Po paskutiniojo posėdžio politologai svarsto, kiek žalos ir naudos Lietuvai atnešė buvęs Seimas ir prognozuoja, kaip seksis šiemet išrinktiems.

Kalbėdami apie galimus kandidatus partijos pirmininko kėdei užimti, konservatoriai neabejoja, kad tarp jų atsidurs premjerės Ingridos Šimonytės ir krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno pavardės. Visgi, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariai neatmeta, kad tarp siūlomų kandidatų gali atsirasti ir kitų bendrapartiečių. „Aš asmeniškai ir norėčiau, ir raginčiau, ir palaikyčiau Ingridos kandidatūrą.

Pasibaigus Seimo rinkimams, buvo išrinktas 141 Seimo narys. O jau netrukus jie pradės darbą naujajame Seime. Tiesa, naujai išrinktiems parlamentarams dar reikės kiek palaukti, kad galėtų imtis darbų, o laukti gali tekti nei daug, nei mažai – dar bent keletą savaičių.  Nors Seimo rinkimų maratonas rinkėjams jau praėjo, ateinančias savaites laukia dar visas teisinis procesas, iki kol naujai išrinkti Seimo nariai iš tikrųjų pradės eiti šias pareigas.

Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila pranešė priėmęs sprendimą trauktis iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vicepirmininko pareigų. „Neabejoju, kad kiek vėliau bus progų gilesnėms ir platesnėms refleksijoms bei analizėms, bet šiandien reikalingi ir greitesni sprendimai.

Rinkėjai savo balsais sudarys naują Seimą, kuriame dirbs 141 parlamentaras. Išaiškėjus rezultatams politologai aptaria Lietuvos socialdemokratų partijos triuškinančią pergalę, lygina ją su Algirdo Brazausko sėkmė prieš daugiau nei 20 metų. Aptaria pergalės priežastis ir spėja, kaip atrodys naujojo Seimo darbas.

Po antrojo rinkimų turo, Lietuvai galutinai išsirinkus Seimą, kyla klausimų ne tik dėl partijų ateities, bet ir dėl valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio Gabrieliaus Landsbergio pasitraukimo iš partijos pirmininko pareigų. Buvęs Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas ir televizijos laidų vedėjas Arūnas Valinskas sako, kad šie rinkimai konservatoriams – dar ne galas, bet G. Landsbergio atsistatydinimas visgi yra tam tikros eros pabaiga.

Po to, kai pirmadienio rytą Tėvynes sąjungos-krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis pranešė, kad traukiasi iš politikos ir partijos pirmininko posto, profesorius Vytautas Landsbergis teigia, kad tai buvo ryžtingas sprendimas, parodant tikrus lyderio bruožus. Jis pridūrė, kad jis jau anksčiau G. Landsbergiui palinkėjo pailsėti. „Tie rezultatai kokie yra, tokie yra. Aš nežinau, ar tai pasirinkimas pasitraukti iš politikos apskritai gyvenime.

Partijos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) rinkimų štabe rezultatų laukia ne tik politikai, bet ir partijos bičiuliai bei šalininkai, o stalai lūžta nuo įvairiausių užkandžių. Tačiau nuotaika slogi, mat rezultatai partijos nedžiugina.  Naujienų portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti po konservatorių rinkimų štabą Antakalnyje, Sapiegų parke įsikūrusioje kavinėje.  Vos įėjus girdisi lengvos kalbos ir tyli muzika.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) rinkimų štabe pasirodęs Vytautas Landsbergis netuščiažodžiavo. Sakė, kad tikisi, jog Lietuva nesugrius net valdant socialdemokratams. Vakarėjant pildosi svečių gretos konservatorių rinkimų štabe, įsikūrusiame Sapiegų parke esančioje kavinėje.  Artėjant 22 valandai štabe pasirodė ir Vytautas Landsbergis. Paklaustas, ko tikisi iš rinkimų, netuščiažodžiavo.

Sekmadienį vyko 2024 metų Seimo rinkimų antrasis turas. Pergalę rinkimuose pasiekė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuri kitos kadencijos Seime turės 52 mandatus. Šiuo metu kadenciją baigiančiame Seime socialdemokratai turi 14 mandatų. 05:17 | Antrojo Seimo rinkimų turo rezultatai vienmandatėse apygardose Sekmadienio naktį paaiškėjo antrojo Seimo rinkimų turo rezultatai.

Paskutinę išankstinio balsavimo dieną Laisvės partija apkaltino konservatorius manipuliuojant rinkimų rezultatais ir vežant į Lenkiją balsuoti rinkėjus iš Lietuvos. Laisviečiai aiškina, kad dalis konservatorių ir jiems prijaučiančių sekmadienį balsuos Lenkijoje, kad jų balsas užsiskaitytų Pasaulio lietuvių apygardoje, kur kaunasi konservatorė Dalia Asanavičiūtė ir „Laisvės partijos“ lyderė Aušrinė Armonaitė.

Ryškėjant pirmiesiems koalicijos kontūrams, kyla klausimų, ar tik neprireiks ketvirtojo dėmens – Remigijaus Žemaitaičio politinės partijos „Nemuno aušra“. Tačiau pavairuoti valdančiosios koalicijos automobilį prašosi ir konservatoriai, įsitikinęs Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Interviu TV3 laidai „Dienos komentaras“ jis prakalbo apie koalicijos formavimo niuansus ir kokį gudrų planą sugalvojo konservatoriai.

Bent 40 parlamentarų jau kraunasi daiktus ir ruošiasi baigti darbą Seime. Jie gaus išeitines nuo 13-kos iki maždaug 20-ties tūkstančių eurų – tam valstybė skirs maždaug pusantro milijono. Kai kurie išeina pritrūkę balsų – tarp jų Seimo vicepirmininkas, laisvietis Vytautas Mitalas, teisingumo ministrė Dobrowolska.

Pirmoji Seimo rinkimų balsų perskaičiavimo auka: Gintautas Paluckas. Po sekmadienio socialdemokratas džiaugėsi patekęs į antrąjį rinkimų turą, tačiau po perskaičiavimo paaiškėjo, kad liko trečias. Vyriausioji rinkimų komisija dėl klaidų kaltina nuovargį ir per daug panašias politikų pavardes. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) žinoma kaip partija, turinti ištikimus rinkėjus ir gerą palaikymą miestuose. Nors 2024 metų Seimo rinkimų rezultatai parodė, kad valdančiųjų kėdes greičiausiai teks užleisti socialdemokratams, antrasis turas konservatoriams dar turėtų atnešti kraitelę mandatų.  Nors po pirmojo Seimo rinkimų turo paaiškėjo, kad antroje vietoje liko ne „Nemuno aušra“, o TS-LKD, žvelgiant į balsavimą, konservatorių palaikymas krito.

Politinėje erdvėje kylant, dingstant ar persitvarkant įvairioms partijoms Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdis jau trečią kartą tvirtai žengia į Seimą. Tačiau ar tikrai šios partijos yra tokios nepajudinamos? Naujienų portalas tv3.lt kviečia pasižiūrėti, kaip socialdemokratams, konservatoriams ir liberalams sekėsi per pastaruosius trejus Seimo rinkimus.

Rinkimų rezultatus spaudos konferencijoje aptarusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad pasakyti, kieno iniciatyva bus formuojama valdančioji koalicija dar per anksti, o TS-LKD kapituliuoti neketina.

Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) sekmadienį belaukiant Seimo rinkimų rezultatų užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad jaučiasi ramiai, tačiau tvirtino, jog dėl vieno dalykų nusiviltų. Po komentaro ministras išvažiavo, premjerė Ingrida Šimonytė taip pat paliko štabą. G. Landsbergis tvirtino, kad jaučiasi ramiai, o prognozuoti rezultatus kol kas sunku.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) jau laukia Seimo rinkimų rezultatų. Rinkiminiame štabe renkasi žinomi politikai, visuomenės veikėjai. Čia netrūksta ir vaišėmis nukrautų stalų. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad po rinkiminių debatų lauke jos sveikata sušlubavo, tačiau iš rinkimų tikisi gero rezultato. Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad jaučiasi ramiai ir tikisi galimybės formuoti Vyriausybę.

Tęsiasi išankstinis balsavimas Seimo rinkimuose. Balsuoti atvyko premjerė Ingrida Šimonytė. Ji atsikirto vakar konservatoriams įgėlusiai socdemų pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei. Pašiepė dėl neva pakilusio spaudimo. Balsuoti atvykęs valstiečių pirmininkas Karbauskis išvardino su kuo tikrai nedirbs naujos sudėties Seime. Ingrida Šimonytė balsuoti turėjo atvykti į Lukiškių aikštę Vilniaus centre, tačiau paskutinę akimirką planus teko keisti.

Artėjant rinkimams politikai dažnai imasi įvairių triukų, kad išryškintų savo oponentų trūkumus ar klaidas. Šiemet Lietuvos socialdemokratai pasiskolino idėją iš Didžiosios Britanijos Leiboristų partijos, siekdami pašiepti konservatorius. „Kai dizaineris gauna užduotį, po to pamato, kad čia socialdemokratai ir pagalvoja, kad bus vsio zakono tiesiog nuknisti vaizdą iš Didžiosios Britanijos leiboristų rinkimų kampanijos.

Iki Seimo rinkimų lieka vis mažiau laiko, o intriga tik didėja – kas stos prie valstybės vairo? Politologai pasidalijo prognozėmis, kam nusišypsos didžiausia sėkmė, ar ką nors iš šių rinkimų išsineš Laisvės partija, kur liks buvusio premjero Sauliaus Skvernelio demokratai ir kaip kortas gali sumaišyti teisiamas partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Du Seimo konservatoriai siūlo įstatyme įtvirtinti galimybę savivaldybėms sudaryti istorinio atminimo įamžinimo komisijas. Pagal Vytauto Juozapaičio ir Paulės Kuzmickienės registruotą Vietos savivaldos įstatymo projektą, savivaldybės taryba savo iniciatyva arba mero siūlymu galėtų sudaryti nuolatines bei laikinąsias komisijas. Nuolatinės komisijos būtų sudaromo tos kadencijos laikotarpiui, laikinosios – atskiriems klausimams nagrinėti.

Iki rinkimų likus kiek daugiau nei savaitei, naujausia visuomenės apklausa rodo, kad Žemaitaičio partija populiarumu jau prilygo konservatoriams. Šios dvi partijos dabar užima 2-3 vietas, į priekį praleisdamos tik lyderius socialdemokratus. O kad šie pernelyg toli nepabėgtų, dešinieji ir toliau reklamuoja Žemaitaitį, kuris vagia balsus iš tų pačių socdemų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Šauti šampaną per Seimo rinkimus pasiryžęs Antanas Nedzinskas.

Vieni juos dievina, kiti nekenčia. Tokie yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), arba konservatoriai. Gausi ir ne vieną dešimtmetį gyvuojanti partija savo gretose turi gerai žinomų bei įtakingų politikų, tačiau, kaip ir kiekvienoje partijoje, būta paklydimų. Kartais – tikrai nemažų. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės.

Sekmadienį vyks Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) neeilinis suvažiavimas, kuriame planuojama patvirtinti TS-LKD rinkimų programą ir pristatyti Seimo rinkimų kampaniją. Visgi rinkimams besiruošiančių konservatorių suvažiavime nedalyvaus partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Kaip Eltą informavo jo atstovė, užsienio reikalų ministras išvyksta vizito į Ukrainą.

Konservatoriai atsitraukia nuo ilgą laiką santykius su prezidentu aštrinusios iniciatyvos keisti atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) tvarką, teigia Seimo vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis. Seimo Europos reikalų komitetui (ERK) vadovaujantis politikas pripažįsta, kad iki Seimo kadencijos pabaigos konsensuso šiuo klausimu jau nepavyks surasti.

Praėjusią savaitę Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime pirmininku tapęs Mindaugas Lingė abejoja žiniasklaidos pranešimais, esą mūsų šalis tapo brangia, bet neturtinga. Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje jis pasidalijo įrašu, kuriame vardina priežastis, kodėl taip teigi nėra teisinga. „Nėra visai sąžininga lyginti kraštutinius atvejus, kaip alaus kainą išskirtinai mūsų pajūryje su vidutinėmis alaus kainomis kitose šalyse.