Kalbėdamas apie dabartinę situaciją LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas, vaikų intensyviosios terapijos gydytojas Darius Varaškevičius konstatavo, kad dabar stebimas didžiulis sergamumo kokliušu pakilimas.
„Jei per pernai metus turėjome 7 atvejus, prieš mėnesį jų jau buvo 600. Tad susirgimų padaugėjo ne kartais, o dešimtimis, veik šimtu kartų“, – sakė jis.
Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per pirmus šių metų 9 mėnesius jau nustatyta 744 kokliušo atvejai.
Gydė ir mėnesio amžiaus kūdikį
Gydytojas portalui tv3.lt pasakojo, jog ką tik ligoninėje būta labai daug kokliušo atvejų, keli jų – sunkūs.
„Turėjome keletą sunkesnių atvejų, buvo pakankamai rimti – su kvėpavimo sustojimais, vadinamais reprizais. Bet buvo tik pora tokių atvejų, visi kiti kažkaip lengviau prasirgo. Bet taip ir yra pagal statistiką – tik dalis jų sunkiai serga, liga pavojingiausia vaikams iki 3 metų amžiaus.
Aišku, tais sunkesniais atvejais vaikai nebuvo skiepyti, turėjome ir mėnesio laiko susirgusįjį, bet jis dar ir negalėjo būti paskiepytas. Užkratą jiems lengvai parneša vyresni sesės, broliai iš darželių, mokyklų. Kai vaikai neskiepyti, dažniausiai būna šeimomis ir taip užsiveda visa karuselė. Užkratą gali parnešti ir skiepyti vaikai, bet jei jie suserga, dažniausiai ne sunkiomis formomis“, – komentavo gydytojas.
Tiesa, dabar pacientų srautas ligoninėje sumažėjęs. Panašias tendencijas įvardijo ir VUL Santaros klinikų, Pediatrijos centro Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja doc. dr. Inga Ivaškevičienė.
„Paskutines porą savaičių neturime turbūt nė vieno paciento, sergančio kokliušu, tai, atrodo, kad situacija gerėja. Bet tai gali būti ir tyla prieš audrą, niekas nežino. Bendrai tokio pakilimo nebuvo seniai ir nerimo daug – atvejų šiemet turėjome nemažai“, – konstatavo ji.
Portalas tv3.lt primena, kad sunkiai kokliušu sergantį vaiką prireikė gydyti ir reanimacijos skyriuje.
Skiepytis pastūmėja tik nelaimė
Stebimas ir sergamumo tymais pagausėjimas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, o šalia pat – Latvijoje – neseniai mirė berniukas nuo difterijos. Stebėdamas dabartines tendencijas D. Varaškevičius neslėpė – jei neturėsime pakankamų vakcinacijos apimčių, „pasileisti“ kažkuriai iš šių ligų bus greitai uždegta žalia šviesa.
„Anksčiau man tai labai keldavo nerimą, būdavau dėl to piktas, bet COVID-19 mus gerai pamokė. Kadangi dirbome su suaugusiais ligoniais, iš pradžių buvo labai sunku, kai žmonės numiršta ir nieko negali padaryti. Bet kai prasidėjo vakcinacija ir dalis žmonių nesiskiepydavo, kažkaip lengviau žiūrėdavome, nes žmogus turėjo galimybę to išvengti. Negalime juk kartu su visais mirti...
Kol buvau jaunesnis, buvau labai aktyvus ir agitavau už vakcinaciją. Dabar jei manęs kažkas paklausia, informaciją suteikiu, bet jau mažiau turbūt išgyvenu, kai ypač matau, kad žmonės nusiteikę kategoriškai ir jų paveikti negalime, nebent jau atsitinka nelaimė...
Esame turėję tokį atvejį, kai vaikas sunkiai susirgo, su daug komplikacijų, o mama buvo neskiepijusi vaikų, tai tėvas trenkė kumščiu į stalą ir sakė: „Viskas, nuo šiol visi vaikai bus paskiepyti“. Bet tokių atvejų mažai. Kai dar vakcinacijos apimtys sumažės, turėsime ir sunkių formų, neišvengsime net letalių išeičių. Bet kaip pas mus yra – jei labai sunkiai prasirgo arba mirė, tada jau visi reaguoja“, – kalbėjo D. Varaškevičius.
Jo pastebėjimu, čia esama ir sveikatos sistemos problemų – vaikų priežiūrą perėmus šeimos gydytojams jie stokoja tam tikrų žinių.
„Teoriniame lygyje jiems paskaitas skaito, viskas gerai, bet kažkas neužsifiksuoja, kažko nesužiūri... Pavyzdžiui, lėtinėmis ligomis sergantys vaikai turi būti paskiepyti pagal skiepijimo kalendorių, plius turi būti skiepai nuo vėjaraupių ir erkinio encefalito.
Dalies vaikų, kurie sirgo sunkia vėjaraupių eiga, su nemažomis komplikacijomis, tėvai sako, kad klausė dėl šio skiepo, bet jiems šeimos gydytojas nerekomendavo. Tai čia turime didžiulę spragą“, – teigė D. Varaškevičius.
Ypač klastinga infekcija
Kaip yra aiškinusi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė, kokliušo sukėlėjas yra ganėtinai klastinga bakterija.
„Nuo užsikrėtimo (tai yra oro-lašeliniu būdu plintanti infekcija) iki ligos pradžios gali praeiti iki 7 dienų, tada liga pasireiškia paprastuoju būdu – sloga, kosulys, čiaudulys. Bet ji gali pasireikšti ir daugiau nei po 21 dienos. Tuo laikotarpiu žmogus jau gali jaustis blogiau, jis kosėja, bet neįtaria, kad jam kokliušas. Kai jam liga atsiranda po 21 dienos ir vėliau, labai sunku surasti, kiek žmonių savo aplinkoje jis užkrėtė“, – pabrėžė epidemiologė.
Ji pasakojo, kad kokliušas gydomas antibiotikais, liga gali labai išvarginti – žmogus kosėti iki 2 savaičių, po to gali kosėti dar intensyviau.
„Kosulys gali trukti iki mėnesio-dviejų, kosulio priepuoliai suaugusiam žmogui baigiasi vadinamais reprizais, kurie sukelia ir vėmimą. Bet liga pavojingiausia kūdikiams, nes per tą kosulio priepuolį sustoja kvėpavimo centras ir galima numirti. Ir būtent yra registruoti mirties atvejai nuo kvėpavimo sustojimo.
Gali prasidėti ir plaučių uždegimas, encefalitas – smegenų uždegimas, vidurinės ausies uždegimas. Reikia suprasti, kad bakterija pažeidžia labai sudėtingus organus ir komplikacijos yra pačios sudėtingiausios – iki mirties atvejų“, – įspėjo D. Razmuvienė.
Pavojingiausia kūdikiams
I. Ivaškevičienė yra įspėjusi, kad kokliušas ypač pavojingas kūdikiams: „Jei kūdikis yra neskiepijamas, rizika sunkiai sirgti yra labai didelė, ypač pirmaisiais gyvenimo metais. Jei vaikas užsikrėtė kokliušu tokiu amžiaus laikotarpiu, skaičiuojama, kad rizika numirti nuo ligos siekia 3 proc. Lietuvoje yra registruota mirčių nuo kokliušo ir ne taip seniai – 2016 m.“
Dažniausiai tokiame amžiuje vaikus kokliušu užkrečia artimiausi šeimos nariai – mamos, tėčiai arba vyresni broliai, seserys.
„Kūdikio kokliušo formai ne visada būdingi tie kosulio priepuoliai su reprizais, tai gali būtų apnėjos, kvėpavimo sustojimai. Gali atrodyti, kad kūdikis tiesiog žiopčioja, net nekosti. Tada ligą daug sunkiau atpažinti“, – vardijo gydytoja.
Tuo metu paaugliai kokliušu serga kiek kitaip. Kadangi jie dar gali turėti imuniteto likučius po skiepijimo vaikystėje, gali sirgti atipiniu kokliušu. Pagrindinis simptomas tuo metu yra tiesiog kosulys. „Dažniausia priežastis, kodėl paaugliai ateina pas šeimos gydytoją, pulmonologą ar vaikų gydytoją, ir yra ta, kad tėvams atsibosta, jog jie kosėja. O kokliušui būdingas ilgas užsitęsęs kosulys. Paauglys gal su tuo kosuliu pasikankins, jo sveikatai tai ypatingos žalos nepadarys, tačiau jie gali užkrėsti aplinkinius“, – dėstė I. Ivaškevičienė.
• Policijos detektyvas: 50 proc. staigių kūdikių mirčių įvyko per 48 valandas po skiepijimo, bet niekam neleidžiama to sakyti | 27 lapkričio, 2023
