„Karantinas reikalingas dėl dviejų priežasčių, kad mes galėtume kontroliuoti ir suvaldyti tiek galimą viruso plitimą šalies viduje, tiek apsisaugoti nuo galimų įvežtinių atvejų. Dėl to kitokio režimo kol kas nėra“, – trečiadienį po Vyriausybės priimtų sprendimų kalbėjo S. Skvernelis ir užsiminė, kad jau ieškoma, kuo pakeisti karantiną.
Profesorė A. Žvirblienė: „Tai yra dėl atsargumo“
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. Aurelija Žvirblienė tv3.lt teigė, kad jos asmenine nuomone, karantinas pratęstas dar iki birželio vidurio dėl atsargumo.
„Manau, kad tai yra dėl atsargumo. Girdėjau argumentus, kad yra tam tikri formalūs dalykai. Kol yra karantinas, tai galima imtis tam tikrų priemonių, jei atšauki, tai yra sudėtinga.
Įsivaizduoju, kad šiuo metu aktualus yra kelionių apribojimas arba asmenų apribojimas tam tikrose vietose. Tokie apribojimai vis dar reikalingi, kol nėra aiškumo, kad situacija tikrai yra stabili.
Be to, matome, kad visi jau lengviau gali atsikvėpti ir nebėra tokių griežtų apribojimų. Tai gal dar pakentėsime su karantinu kažkiek“, – teigė A. Žvirblienė.
Profesorė džiaugėsi, kad ligos protrūkis Lietuvoje nebuvo tragiškas, tačiau visiškai atsipalaiduoti dar negalima.
„Manau, kad tikrai Lietuva neblogai susitvarkė. Po gaisro lieka dar vis žarijos ir kelia tą pavojų. Jeigu tų židinių nesustabdysi, tai iš tų žarijų gali įsiplieksti didesnis gaisras.
Vasara yra tas laikas, kai galima švelninti karantiną, nes žmonės ilgiau būna lauke ir pats virusas yra neatsparus ultravioletinei spinduliuotei. Jei lauke šviečia saulė, kažkas praėjo ir nusičiaudėjo, tai tas virusas labai greitai žūsta aplinkoje. Dėl tų dalykų užsikrėtimo rizika vasaros sezonu yra mažesnė.
Tačiau užsikrėtimo klausimas nėra dar 100 proc. Aiškus. Ar jis yra sezoninis? Panašu, kad taip, kaip ir gripo virusas, tai šis, ko gero, elgiasi panašiai kaip sezoninis. Tai vasarą tokie sezoniniai virusai žymiai mažiau plinta ir galima tikėtis pavienių atvejų.
Profesorius S. Čaplinskas: „Tęsti karantiną epidemiologinių priežasčių nematau“
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, profesorius Saulius Čaplinskas tv3.lt teigė, kad nemato epidemiologinių priežasčių dėl ko reikėjo tęsti karantiną.
„Tęsti karantiną epidemiologinių priežasčių aš nematau ir nelabai suprantu. Tačiau komentuoti teisinių aspektų negaliu. Visiškas užsirakinimas jau davė savo rezultatus ir toliau to nebereikia. Yra šiuolaikinės inovacijos ir modernios priemonės.
Tokio karantino, kai liekama namuose ir niekur neinama, jo esmė buvo, kad šalių sveikatos priežiūros sistemos pasiruoštų galimam antplūdžiui tokių ligonių, kad neįvyktų sveikatos priežiūros sistemos kolapsas. Jis ir neįvyko.
Lygiai taip pat, kad pasiruoštų įvairios struktūros: socialinės, pedagoginės, policija ar bažnyčia. Kad kiekvienas pilietis išmoktų ir suprastų, kad dabar reikės gyventi kitokiose sąlygose. Kad reikės laikytis naujų elgsenos taisyklių: tiek kolektyvuose, tiek sveikatos priežiūros įstaigose, globos įstaigose, tiek kiekvienam iš mūsų“, – teigė S. Čaplinskas.
Profesorius priminė Pasaulio sveikatos organizacijos siūlymus ir rekomendacijas, kad reikia kuo plačiau testuoti ten, kur reikia, tirti ir žiūrėti, kaip virusas cirkuliuoja.
„Toliau taikyti ne visuotines karantino priemones, o tikslinius ribojimus, saviizoliacijos priemones tiems žmonėms, kurie galbūt užsikrėtė arba buvo perduotas virusas kitiems, o tyrimai dar neparodo.
Tokio kaip viduramžių karantino priemonių aš nelabai suprantu, bet tai, kad toliau reikia keisti savo elgseną, laikytis fizinės distancijos, naudoti medicinines kaukes, imtis rankų ir aplinkos higienos, tie reikalavimai nedingo.
Svarbiausia kuo greičiau diagnozuoti tą žmogų, kuris jau užsikrėtęs Lietuvoje, ar gali atvykti į Lietuvą su Covid-19, ar kuriam gali atsinaujinti ta infekcija, nes mes to dar nežinome“, – pažymėjo S. Čaplinskas.
Pašnekovo teigimu, pirmame etape gerai suvaldėme infekciją. Pirmiausia, tai įvyko dėl piliečių sąmoningumo, o vėliau dėl medikų darbo.
„Mano manymu, žmonėms toliau svarbu teikti teisingą informaciją, kuo operatyviau ir pasitikėti žmonių sąmoningumu. O tiems, kurie nesielgia sąmoningai, imtis kitų priemonių“, – kalbėjo profesorius S. Čaplinskas.
Verslui svarbiau ne pats karantinas, o priemonių griežtumas
Kaip teigė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, karantino pratęsimas didelio poveikio verslui nedaro. Svarbiau, kokio griežtumo yra priemonės, o Lietuvoje jos švelninamos pakankamai sparčiai.
„Pats karantino buvimas verslo veiklai didelio poveikio nedaro ir svarbiau yra karantino priemonių griežtumas. Kadangi karantino priemonės Lietuvoje yra švelninamos pakankamai sparčiai ir šiuo metu patenkame tarp šalių, turinčių mažiausiai apribojimų ekonominei veiklai, tai faktinis karantino buvimas ar nebuvimas didelio poveikio verslui nedaro.
Tačiau karantinas turi reikšmės valstybės skiriamai pagalbai verslui. Ekonomine prasme, kalbant apie valstybės pagalbą verslui, tai tikslinga pratęsti karantiną“, – tv3.lt sakė ekonomistas.
Ž. Maurico teigimu, prastovų kompensavimas, kaip numatyta įstatyme, jis yra vykdomas iki karantino pabaigos. Jei karantinas būtų nutrauktas, tai reikštų, kad visi darbuotojai, kurie šiuo metu yra prastovose, tai jie nebegautų kompensacijos.
„Dalis įmonių dar nevykdo veiklos arba vykdo labai ribotai – tai atvykstamasis turizmas, uždaryti viešbučiai. Tai tokiems verslams reikėtų kurti atskiras programas, kad palaikytų jų gyvybingumą, kad išlaikytų darbuotojus ir jie nepapildytų bedarbių gretų“, – pažymėjo pašnekovas.
Verslo aktyvumas atsigauna labai ryškiai
Ekonomistas pastebi, kad Lietuva viena pirmųjų sušvelnino karantino priemones, todėl matomas ir net labai ryškus verslo aktyvumo atsigavimas.
„Pavyzdžiui, Statistikos departamentas paskelbė apie ne maisto prekių pardavimus, pateikė gegužės duomenis. Matome, kad pagal atsiskaitymus banko kortelėmis ir sumas, tai yra įspūdingas atsigavimas. Jau esame nebetoli prieškrizinio lygio.
Sušvelninimai duoda rezultatus ir jau dalis verslų gali pilnai išsilaikyti patys be jokios Vyriausybės pagalbos. Dabar didžiausio pagalbos reikia eksportuojančioms įmonėms, kur žymiai didesnė inercija, nes jie dar gyvena iš praeitų užsakymų. Pramonės ir eksportuojančios įmonės susidurs su iššūkiais vasarą arba net rudens pradžioje. Tai gerokai vėliau nei paslaugų įmonės, kurios paslaugas teikia čia ir dabar, vietos rinkoje“, – kalbėjo ekonomistas.
Kita grupė – tai sektoriai, kurių veikla vis dar ribojama dėl karantino įvestų priemonių arba pasikeitusių vartotojų elgsenos – tai išvykstamasis turizmas, viešbučiai, masinio susibūrimo ar amžiaus reikalaujančios veiklos, laisvalaikio susibūrimai ir panašiai.
Kaip sako ekonomistas, tai joms ta parama bus reikalinga. Karantino pratęsimas yra naudingesnis tiems sektoriams. Tai reikėtų arba kurti gelbėjimo atskirą paketą, arba keisti įstatymus.
Karantino švelninimas priklauso ir nuo kitų šalių, norima ir Seimo valios
Lietuva jau atidarė didelė dalį veiklų šalies viduje, pasak ekonomisto, tai tolesni karantino priemonių švelninimai priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo kitų šalių.
„Turizmo sektorius, viešbučiai, dalinai transportas, eksportuojančios įmonės. Jų padėtis priklauso ne nuo mūsų pačių, bet nuo kitų šalių veiksmų: arba tų šalių, į kurias mes eksportuojame produkciją, jei ten ribojimai griežtesni, tai ir paklausa mūsų produktams bus mažesnė, arba tiesiogiai galime mes atsidaryti sienas, tačiau iš kitų šalių negalės išvykti ir mes į tokias šalis nuvykti. Reikia laukti europinių sprendimų ir, kad kuo daugiau valstybių savarankiškai labiau atsivertų ir sušvelnintų sąlygas“, – teigė Ž. Mauricas.
Opozicinio Liberalų sąjūdžio vienas vadovų Eugenijus Gentvilas teigė, kad dabar nėra ryškių kriterijų pagal kuriuos Vyriausybė priima sprendimus dėl karantino pratęsimo. Todėl Seime Liberalų sąjūdžio nariai registravo įstatymo pataisą ir kitą savaitę bus pateikta, kad dėl karantino įvedimo Vyriausybė gautų Seimo pritarimą.
Antradienį Seime buvo registruota įstatymo „Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo“ pataisa.
„Vyriausybė galėtų įvesti karantiną, kaip ir dabar numatyta, tačiau per 10 dienų turėtų gauti Seimo pritarimą.
Dabar susėda nepilnos sudėties ministrų kabinetas, 14 žmonių, ir reguliuoja visiems verslams, gyvenimo veikloms bei žmonių privačiam gyvenimui. Kiek nori, tiek ir pratęsia.
Turi būti įvesta tvarka, kad Seimas taip pat nebūtų nušalintas nuo šių procesų. Todėl siūloma, kad Seimas taip pat dalyvautų šiame procese ir Vyriausybė turėtų gauti Seimo pritarimą ir paaiškinti, kodėl pratęsia ar nenutraukia karantino.
Šiandien akivaizdu, kad koronavirusas iš esmės paplitęs tik gydymo įstaigose. Tai gali būti lokalūs karantino židiniai, lokalios vietos, kur karantinuojami žmonės. Dabar visa Lietuva yra karantine ir dar mėnesį laiko į priekį“, – sakė E. Gentvilas.
Pasisakė verslo ir profsąjungų atstovai
Kaip valdžios sprendimą vertina verslo, profsąjungų atstovai ir ekonomistai, kalbino ir BNS. Teiravosi, kokią įtaką besitęsiantis karantinas turės verslui bei gyventojams.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus: „Iš ekonominio taško karantino tęsimas yra blogai. Mes susiduriame su nauju reiškiniu, kurį vadinu „šliaužiančiu karantinu“ – karantinas tęsiasi, kažkas keičiasi, netgi sunku suprasti, kokios taisyklės galioja konkrečiu metu. Tęsiantis karantinui, yra sudėtinga psichologiškai, nes tai mažina tiek žmonių, tiek įmonių optimizmą. Dabar yra savotiška netikrumo būsena, kuri ekonomikai yra blogai, nes tai skatina pesimizmą.“
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė: „Čia yra klausimas dėl sveikatos ir rizikos gyvybei, todėl reikia įsiklausyti į ekspertų nuomonę ir šiai dienai jie prisiima atsakomybę pratęsdami arba nepratęsdami karantiną. Jeigu ekspertai sako, kad to reikia, reiškia, reikia. Mes tikimės kad jie tai įvertino atsakingai, žino, ką kalba ir prisiima visą riziką.
Tikimės, kad gyvenimas atsistatys į ankstesnes vėžes kuo greičiau. Jau nemažai darbuotojų grįžta į darbus, tikimės, kad per vasarą tas balansas atsistatys, visi galės normaliai sugrįžti ir prastovų skaičius mažės.“
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas: „Šį sprendimą turėtume vertinti platesniame kontekste, ne vien Lietuvos. Jeigu atleistume visus draudimus, paskelbiame, kad pas mus jau baigėsi karantinas – tai kas iš to? Kitos šalys turi kitą režimą, o mes esame bendroje darbuotojų, paslaugų ir prekių judėjimo erdvėje. Manau, kad toliau švelninti karantiną yra pakankamai išmintingas ėjimas. Tikrai nereikia daryti labai staigių judesių.“
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius: „Karantino tęsimui, matyt, yra pagrindo. Iš to, kas skelbiama viešojoje erdvėje, mums gal ir atrodytų, jog galbūt reikėtų atverti ir daugiau galimybių, bet mes iš esmės palaikome Vyriausybės sprendimą. Kas liečia pramonininkus – karantinas daugeliu atvejų leidžia dirbti. Tik norisi paskubinti ir paraginti, kad visos pagalbos verslui priemonės, kurių, tikėtina, kad pramonei daugiausia reikės šį rudenį, būtų paruoštos ir lengvai prieinamos. Reikėtų paprastesnių priemonių, mažiau biurokratijos.“
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė: „Mano nuomone, jeigu galima eiti į baseinus ir daryti renginius iki 100 žmonių, tik reikia laikytis atstumų tai karantinas yra tam, kad žmonės saugotų vienas kitą ir laikytųsi rankų plovimo, dezinfekavimo parduotuvėje ir panašiai. Vyriausybė tokiu sprendimu bando apsisaugoti ir nesakyti, kad viskas čia gerai.“
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė: „Mes nesakome, kad karantinas yra blogai. Karantinas nereiškia, kad visi būsime uždaryti ir to karantino, kuris buvo kovo, balandžio mėnesiais, mes negalime lyginti su tuo, kuris yra dabar. Tačiau kas liečia užsienio politiką, sienų atvėrimą, tai mes matome politinės valios trūkumą.
Norime atverti akis, kad turizmo sektoriui skrydžiai yra gyvybiškai svarbu. Taip pat raginame peržiūrėti 14-os dienų karantinavimosi sąlygas, matome, kaip kitos šalys, kurias pandemija paveikė nepalyginamai daugiau, atsiveria daugiau ir supranta, kad žmonių kelionės verslui yra labai svarbu.“
Daug švelninančių priemonių
Trečiadienį ministrų kabinetas taip pat pritarė ir kitiems su karantinu susijusiems pakeitimams. Viena valanda – iki 23 valandos – prailgintas kavinių, restoranų, barų, naktinių klubų darbo laikas.
Nuo birželio 1 iki 15 dienos leista rengti kultūros, pramogų, sporto ar kitus renginius su žiūrovais: atvirose erdvėse – ne daugiau nei 300 žiūrovų, uždarose erdvėse – ne daugiau 100. Šiuo metu reikės laikytis ir saugaus atstumo, vieno metro – atvirose erdvėse, dviejų – uždarose. Nuo birželio 16 dienos atvirose erdvėse vykstančių renginių žiūrovų skaičius padidinamas iki 500, uždarose – iki 150.
Be kita ko, Vyriausybė nusprendė leisti daugiau skrydžių iš Europos šalių, kuriose nėra didelio sergamumo koronavirusu. Nuo birželio bus galima atvykti iš tų šalių, kur sergamumas infekcija per pastarąsias dvi savaites neviršijo 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
Atvykusiems iš tokių šalių nebus privaloma savęs izoliuoti dvi savaites. Šalių sąrašą skelbs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kiekvieną pirmadienį. Į šį sąrašą šiuo metu galėtų pretenduoti Islandija, Slovėnija, Graikija, Kroatija, Kipras, Norvegija, Vengrija, Šveicarija, Čekija, Austrija. Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, Lietuvoje karantinas paskelbtas kovo 16 dieną.
Per parą patvirtinti aštuoni nauji koronaviruso atvejai
Trečiadienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per praėjusią parą patvirtinti aštuoni nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius siekė 1647, taip pat nuo koronaviruso mirė du žmonės.
Tebesirgo 389 užsikrėtusieji, pasveiko 1184. Nuo koronaviruso iš viso mirė 68 asmenys, dar aštuoni susirgusieji mirė dėl kitų priežasčių. Per parą Lietuvoje atlikti 6174 tyrimai dėl koronaviruso, bendras jų skaičius siekia 281 tūkst. 232.
