a. žvirblienė

Nuo pat koronaviruso ribojimų pradžios tam tikros visuomenės grupės skatino panaikinti visus reikalavimus ir tiesiog leisti visiems žmonėms persirgti. Naujų užsikrėtimų skaičiui kylant, ribojimai naikinami – jau netrukus atsisveikinsime su galimybių pasu, kalbama, kad palaipsniui gali nelikti ir kitų ribojimų. Kai kurie specialistai svarsto, kad paleidus pandemijos valdymą iš rankų ir leidus persirgti visiems gyventojams, pandemijos pabaiga ateitų greičiau.

Kai kurioms šalims gyventojus pradėjus skiepyti ketvirtąja vakcinos nuo COVID-19 doze, Lietuvos ekspertai į tai kol kas žiūri nevieningai. Vieni sako pasitikintys užsienio ekspertais, tačiau kiti peikia tokį sprendimą priėmusius politikus. Pasak Sveikatos ekspertų tarybai priklausančios Aurelijos Žvirblienės, Lietuvos specialistai kol kas neplanuoja siūlyti pradėti skiepyti ketvirtąja tos pačios vakcinos doze. Tačiau dar neaišku, ar ketvirtosios dozės nuo COVID-19 tikrai nereikės.

Pasaulyje omikron atmaina įgauna naują plitimo pagreitį. Tuo metu Lietuvoje nėra iki galo aišku, kaip reikės atremti omikron bangą. Viena vertus, sklando aidas apie galimą karantiną, kita vertus, pilasi pasiūlymai apie galimą izoliacijos trumpinimą. Imunologė Aurelija Žvirblienė atskleidė visas kortas apie tolimesnį pandemijos valdymą. Jokio karantino nebus – dabar apie jį kalbėti beprasmiška, įsitikinusi profesorė.

Šiuo metu trečiąją vakcinos nuo COVID-19 dozę gali gauti ne visi gyventojai, o tik tam tikros jų grupės. Kai kurie sveikatos priežiūros specialistai siūlo trečia vakcinos doze leisti skiepytis visiems gyventojams – vakcinų turime per akis, be to, taip elgiasi ir kai kurios kitos šalys. Tačiau ne visi specialistai sutinka su šia idėja ir ragina palaukti oficialių gamintojų rekomendacijų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šio klausimo taip pat sako dar nesvarstanti.

Tęsiantis vakcinacijai nuo koronaviruso, dalis gyventojų jau sulaukia trečios dozės. Tačiau vis dažniau kalbama apie galimą ketvirtą dozę, kuri dar labiau sustiprintų imunitetą. Visgi ekspertų teigimu, ketvirtos dozės gali prireikti ne visiems gyventojams, o atsakymų, kaip ilgai išlieka imunitetas po skiepo, turi pateikti vakcinų gamintojai.

Atlikėja Mia Pilibaitytė dar gruodžio mėnesį persirgo koronaviruso ir teigė, jog neketina skiepytis, kad gautų galimybių pasą. Tiesa, visai neseniai paaiškėjo, kad to daryti bent kuris laikas jai tikrai nereikės ir ji jau jį turi. Naujienų portalui tv3.lt M. Pilibaitytė daugiau papasakojo apie situaciją.

Naujai susikūręs sveikatos ekspertus vienijantis Sveikatos teisės institutas (STI) pirmadienį pasidalino savo siūlymais, kaip reikėtų valdyti pandemiją. Institutas siūlo panaikinti galimybių pasą, ekstremaliąją situaciją ir nebeskatinti masinės vakcinacijos. Kiti sveikatos priežiūros specialistai oponuoja STI išsakytoms idėjoms ir sako, kad vienas iš pagrindinių kovos su koronavirusu priemonių yra vakcinacija, be to, STI idėjose trūksta argumentacijos.

Skandalingais pasisakymais dėl LGBT pagarsėjęs buvęs Pranciškonų gimnazijos kapelionas  kunigas Paulius Vaineikis vėl kursto aistras. Šįkart – dėl vakcinacijos. Savo socialiniuose tinkluose kapelionas ragina priešintis neva valdžios vykdomai beprotybei ir neleisti skiepyti vaikų bei jaunimo, abejoja vakcinų patikimumu. Dar metų pradžioje dėl priešiškumo LGBT bendruomenei skandalą internete sukėlęs P. Vaineikis vėl garsėja savo pasisakymais.

Dažnas nuo Covid-19 skiepytis nesutinkantis žmogus nepasitiki vakcinomis. Kai kas iš viso netiki vakcinų nauda, o kitiems kyla klausimas, ar galima pasitikėti taip greitai sukurtomis vakcinomis. Tokie klausimai pasiekia ir mokslininkų ausis. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė atsako, kad greitai vakcinos buvo sukurtos todėl, nes buvo pasitelkti nauji jų kūrimo metodai. Tačiau skiepų efektyvumu abejoti nereikėtų.

Nors vakcinacijos laukiama kaip vieno pagrindinių įrankių, padėsiančių valdyti pandemiją, ar tiek pasiskiepiję, tiek prasirgę žmonės jau negalės platinti infekcijos, kol kas atsakymų dar nėra. Virusologo, profesoriaus Sauliaus Čaplinsko teigimu, ekspertai jau yra įspėję, jog kai kurie žmonės susidarė klaidingą įsivaizdavimą, kad jei jau žmogus bus pasiskiepijęs, tai vos ne įgis imunitetą visam gyvenimui ir nebeplatins ligos.

Naujosios vakcinos nuo Covid-19 daliai visuomenės vis dar kelia abejonių dėl savo sudėties, sukūrimo greičio ir galimų šalutinių poveikių. Profesorė Aurelija Žvirblienė sako, kad kuriant vakciną buvo susidurta su neeiliniais iššūkiais, tačiau per daug nerimauti nevertėtų.

Socialiniuose tinkluose plinta melagingi skelbimai. Vieni siūlo nusipirkti neva tiesiai iš Amerikos atkeliavusią vakciną, o kitiems už 200 eurų siūloma pašalinti su vakcina į kūną patekusį mikročipą. Policija ir sveikatos priežiūros ekspertai prašo žmonių šiais skelbimais nepasikliauti ir įspėja, kad pasinaudojus tokiomis paslaugomis galima pakenkti sau.  Užėjus į įvairias Facebook grupes matyti, kad diskusijos beveik visose vienaip ar kitaip sukasi COVID-19 tema.

Nuo COVID-19 pradėjus skiepyti žmones, paaiškėjo, kad iš vienos vakcinos pakuotės lieka dar vienam ar dviem asmenims paskiepyti tinkamos vakcinos likučių. Nors gamintojas nurodo, kad iš vienos pakuotės skiepijami 5 asmenys, vieni specialistai ragina valdžią leisti skiepyti bent šešis, tačiau kiti ekspertai bijo nesusipratimų. Verda diskusijos dėl skiepų nuo COVID-19 likučių.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė, kalbėdama apie įvairiose valstybėse užfiksuotą Covid-19 infekcijos greičiau plintančią atmainą sakė, kad Lietuvoje valstybės mastu turėtų būti atliekami tyrimai, kurie padėtų išsiaiškinti, ar virusas gali būti mutavęs. Pasak jos, apie tokius tyrimus Lietuvoje buvo kalbama jau seniai, bet niekas neišgirdo.

Mokslininkai nuogąstauja dėl vakcinų nuo Covid-19. Nerimą kelia, kad patikrintais būdais kuriamos vakcinos atsilieka, o pirmauja naujų, dar nebandytų vakcinų gamyba. Tačiau mokslininkai tvirtina, kad kitų būdu nugalėti virusą nėra – tik vakcina. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja profesorė Aurelija Žvirblienė pažymi, kad dabar pasaulyje įvairiais būdais kuriama nemažai vakcinų nuo Covid-19. Tačiau ne visos vakcinos vienodos.

Nepaliaujamai augantis naujų patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius skaldo visuomenę. Vieni įsitikinę, kad skubiai reikalingi kuo griežtesni visuotiniai ribojimai, kiti gi įprasto gyvenimo stabdyti nenori ir viruso riziką mato kaip mažesnę grėsmę nei visišką ekonomikos sąstingį. Profesorė Aurelija Žvirblienė įspėja, kad praleidus tinkamą momentą suvaldyti koronaviruso plitimą gali tapti labai sudėtinga.

Susirgimų Covid-19 kreivė kyla aukštyn, situacija blogėja tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Paskutinę parą Lietuvoje užfiksuotas rekordinis susirgimų skaičius – net 311 atvejų. Specialistų teigimu, to išvengti nebuvo galima, tačiau ragina dėti visas pastangas, įdarbinti daugiau žmonių, kad naujų susirgimų kontrolė nestrigtų, nes nekontroliuojamas plitimas yra pats pavojingiausias. Ir dar daugiau tirti. „Nesinori situacijos, kuri būtų nebevaldoma, o ligoninės – užkimštos.

Neseniai paskelbtus, kad mirštamumas nuo COVID-19 nėra toks didelis, kaip skelbta anksčiau, epidemiologai visgi ragina neatsipalaiduoti. Mat nors ir dabar daugiau serga jauni žmonėms, kuriems virusas ne toks pavojingas, duomenų, kad naujasis koronavirusas galėjo evoliucionuoti į „mažiau pikto“ pusę, dar nėra. Pandemijos pradžioje labiau įsisukęs į sveikatos priežiūros įstaigas dabar koronavirusas dažniau susargdina jaunus žmones, kurie neretai praserga jausdami labai menkus simptomus.

Nuo pavasario didelį nerimą kėlė skelbiamas aukštas mirštamumas nuo Covid-19. Tačiau, kaip rodo naujausi duomenys, jis turėtų būti daug mažesnis ir dabar siekia 3 proc. Negana to, vertinant tai, kad daug atvejų net nėra diagnozuota, rodikliai galėtų būti dar mažesni.  Daugelyje šalių išaugus sergamumo COVID-19 statistikai paprašytas pakomentuoti mirštamumo rodiklius Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas įvardijo tam tikrus pokyčius.

Nors tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse stebimas susirgusiųjų COVD-19 skaičiaus augimas, mirčių taip drastiškai nedaugėja. Portalas teiraujasi specialistų, kokios galėtų būti to priežastys ir ar virusas bėgant mėnesiams išties galėtų tapti mažiau pavojingas. Atsakydama į klausimą, kodėl augant susirgimams mirčių skaičiai nedidėja, VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė įvardijo kelias galimas priežastis.

Vėl ūgtelėjus sergančiųjų COVID-19 skaičiui Lietuvoje, daugėja svarstančių, ar tai jau prasidėjusi antra viruso banga, kurią specialistai įsivaizdavo ateisiant tik rudeniui įsibėgėjus. Nors mokslininkai taip vertinti neskuba, tačiau kalbinti specialistai vieningai pabrėžia, kad iššūkiai toli gražu laukia ne tik spalio ar lapkričio mėnesiais.  VUL Santaros klinikų gydytojo infektologo prof.

Vyriausybei iki birželio 16 dienos pratęsus karantiną ir užsimenant, kad jis gali būti tęsiamas toliau, ekspertai tokį žingsnį vertina skirtingai. Vieni teigia, kad tokios priemonės yra reikalingos dėl atsargumo, kol situacija Lietuvoje nėra visiškai stabili. Kiti nemato epidemiologinių priežasčių, dėl ko reikėjo tęsti karantiną. O ekonomistai ramina, kad karantino pratęsimas didelio poveikio verslui nedaro, nes svarbiau yra priemonių griežtumas.

Vilniaus universiteto (VU) ir Santaros klinikų mokslininkai ir ekspertai, atlikę biomedicininį tyrimą, pateikė išvadas, kad trijų gamintojų serologiniai testai – tiek kiekybiniai (IgG / IgA), tiek greitieji (IgG / IgM) – neturėtų būti naudojami ūmiai koronavirusinei infekcijai (COVID-19) diagnozuoti. Kitaip tariant, ankstyvai COVID-19 diagnostikai jie netinkami, nes testų jautrumas per menkas.

Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose galima pastebėti besidalinančiųjų džiugiais įrašais, kaip pavyko įsigyti greitųjų testų COVID-19 infekcijai nustatyti. Ir nors tokiam testui tereikia paimti kraujo iš piršto, specialistai įspėja, kad užsiimant tokia savidiagnostika gali būti padaryta daugiau žalos nei naudos. Pačiam mėginant įsigyti tokių testų internetu ne tik rizikuojama gauti nepatikrintą priemonę, bet ir sulaukti klaidinančių tyrimo rezultatų.

Diskusijos apie skiepus vis karščiau verda ne tik visuomenėje, bet ir Seime – čia pirmadienį šiuo klausimu surengtos net dvi konferencijos. Vienoje dalyvavę medikai ragino gyventojus skiepytis ir tikėti mokslu, o kitoje eskaluota tariama skiepų žala. Medikai pabrėžia, kad Lietuvoje siaučiantys tymai – tik ledkalnio viršūnė, o vienintelis užtikrintas būdas jų išvengti – skiepai.

Anykščiuose su draugais nuosavo restorano duris netrukus atversianti Justė Arlauskaitė-Jazzu pripažįsta, kad maistas jai yra vienas didžiausių malonumų gyvenime, rašoma pranešime spaudai.  Justė sako, kad visada svajojusi turėti erdvę, kuri apjungtų maistą, kultūrą ir meną.