Gydytojų ir pacientų asociacijų atstovai neprieštarauja, kad įstatymuose numatytos tvarkos laikytis reikia – jei paslauga apmokėta valstybės, ją sąžiningai ir privalu suteikti nemokamai. Vis tik jie gūžčioja pečiais, kodėl valstybės negebėjimas užtikrinti įstaigų kontrolės turi gulti ant pacientų pečių ir apriboti jų pasirinkimą.
„Dabar vieni gali laukti ir laukia eilėje, kiti negali ir prisimoka, kad patektų greičiau. Tai dabar padarysime taip, kad nė vienas negalėtų prisimokėti ir visi lauks. Tai ar dėl to sumažės eilės?“ – svarstė Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva.
Pacientai įprato susimokėti, jei nori pas gydytoją patekti greičiau
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė konstatavo, kad dabartinė situacija sveikatos sektoriuje staiga iš niekur neatsirado, tad ir vienu mostu, matyt, vargiai išsprendžiama.
„Nesame staiga atsidūrę vakuume, metų metais sistema kažkaip veikė ir žmonės jau buvo atradę kelius, kaip paslaugą gauti greičiau. Dalis žmonių jau buvo susitaikę su situacija, kad jei nori paslaugą gauti greičiau, už ją susimoki visiškai nesigilindamas į priežastis.
Papildomai žmonės moka tiek privačiose, tiek valstybinėse įstaigose: atėję į polikliniką pacientai išgirsta, kad jei su siuntimu patektų už keturių mėnesių, susimokėję – kad ir kitą savaitę. Nors tai ir ne priemoka, o mokama paslauga, žmonėms visiškai neįdomu, jie nesusigaudo, tiesiog buvo įpratę, kad jei nori paslaugos greičiau, už ją susimoki“, – konstatavo ji.
Pasak POLA atstovės, kalbant apie priemokas, pacientai susiduria su įvairiomis situacijomis. Apklausos rodančios, kad dalis kreipdamiesi į privačias gydymo įstaigas nieko nemoka, o dalis – moka. „Ne paslaptis, kad daug vėžio centre besigydančių pacientų, jei reikia radiologinių tyrimų, viską gauna priešais esančioje privačioje įstaigoje ir nieko papildomai nemoka.
Manau, didžiausia problema yra dėl kontrolės mechanizmo. Ką kartodavo ir ministerija, kad visos įstaigos pasirašo įsipareigojimą, jog priemokų neims, jei gaus apmokėjimą iš ligonių kasų. Tai kur yra garantija, kad kontrolė veiks, kai bus panaikinta galimybė reglamentuoti, kas yra kokybė ir papildomos paslaugos.
Tikrai suprantu argumentą ir palaikau, kad jei žmogus registruojasi kvotinei paslaugai tiek privačiai, tiek viešajame sektoriuje, jis neturi aplenkti kito žmogaus eilėje kažkiek susimokėjęs. Bet dabar matome, kad visiškai išimamas kokybės elementas, sakant, kad neįmanoma to apibrėžti, nes per jį piktnaudžiaujama ir visiems teiksime vienodas paslaugas. Taigi čia jaučiame nerimą, ypač dėl galimos korupcijos apraiškų“, – kalbėjo N. Čiakienė.
Nebepasitiki pažadais – įstatymai jau neveikia
Ji priminė, kad nuostatos dėl eilių, per kiek laiko žmonės turi patekti pas tam tikrus gydytojus į įstatymą perkeltos jau prieš kokius penketą metų. „Tačiau ar kas pasikeitė? Atsirado laukiančiųjų į eilę sąrašai. Taigi nuogąstavimų yra labai daug. Visi sutinkame, kad sveikatos sektoriuje pinigų yra per mažai.
Dabar ši diskusija lyg vyksta priešinga linkme – sakoma, kad nereikia mokėti papildomai už sveikatos priežiūros paslaugas, už viską yra sumokėta, mes esame kaip valstybė pakankamai pasiturinti užtikrinti gerą, visiems tinkamą sveikatos priežiūros standartą.
„Dalis žmonių jau buvo susitaikę su situacija, kad jei nori paslaugą gauti greičiau, už ją susimoki visiškai nesigilindamas į priežastis“, – konstatavo N. Čiakienė.
Tačiau tas pats standartas yra užtikrinti paslaugų prieinamumą suteikiant pavėžėjimo paslaugą, visi teisės aktai priimti, praktiškai sakoma, kad pinigų neturime ir paslaugą nutrauksime. Tai kas garantuos, kad taip nebus ir su kitų paslaugų teikimu?“ – svarstė ji.
Pašnekovė pridūrė, kad apskritai stokojama komunikacijos dėl ruošiamų pokyčių. „Diskusijos jokios nebuvo, pokyčiai buvo pristatyti, buvome kviesti porą kartų į susitikimus, bet kaip ir ankstesnės reformos atveju labiau vyksta monologas. Suprantu, kad intencijos geros, bet viskas neturi būti daroma per konfliktą“, – pastebėjo N. Čiakienė.
Abejoja, ar valstybė užtikrina pakankamos kokybės paslaugą
Medikai taip pat apgailestavo, jog susidaręs įspūdis, kad daugiau bendraujama su viešųjų įstaigų vadovais, tačiau ne pačiais specialistais. Kauno klinikų Akių ligų klinikos Tinklainės ligų sektoriaus vadovė, Lietuvos akių gydytojų draugijos pirmininkė Vilma Jūratė Balčiūnienė teigė, kad nuotaikos oftalmologų bendruomenėje panašios – pritarimo galimybės susimokėti skirtumą tarp bazinės kainos ir tam tikros pacientui individuliai reikalingos paslaugos panaikinimui nėra.
„Kai akcentuojama, kad pakeitimų reikia, jog nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių, kai teikiamos paslaugos iš PSDF, tuo pačiu metu pažymimas konstitucinis principas, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir užtikrina nemokamą medicinos paslaugą jam susirgus. Deja, deja, žinome, kad rūpinasi, bet ta pagalba toli gražu ne visada suteikia – eilės didelės, o priemonės ne visada yra efektyvios“, – konstatavo ilgametę darbo patirtį turinti gydytoja.
„Tad kodėl žmogus negali nusipirkti kokybiškesnės priemonės ir sumokėti skirtumą?“ – sakė V. J. Balčiūnienė.
Ji sutiko, kad galbūt išties kai kada papildomas mokestis kažkurioje įstaigose atsiranda be reikalo, bet tai visiškai nesusiję su atvejais, kai sumokamas tik kainos skirtumas, jei norima pasirinkti kokybiškesnę priemonę:
„Ministrė sako, kad siuntimas vienai ar kitai paslaugai yra paciento bilietas ir viskas apmokėta. Ar tikrai tai yra bilietas kokybiškai paslaugai? Bazinei, standartinei – taip, bet toli gražu ne gero standarto. Tad kodėl žmogus negali nusipirkti kokybiškesnės priemonės ir sumokėti skirtumą?“
Pasak jos, jei kalbos apie tai, kad geresnis lęšiukas bus prieinamas visiems, tikrai virstų realybe, puiku. „Bet ar tikrai taip būtų? Mums, specialistams, iki galo nėra išaiškinama, ar bus tokia galimybė, ar pasirinkęs susimokėti už modernesnį lęšiuką žmogus mokės ir už operaciją? Sako, kad bus padidintas įkainis, tai jei dabar kompensuojamas lęšiukas įvertintas 44 eurais, o brangesnis kainuoja 200 eurų, tai įkainis dabar bus padidintas 4–5 kartus? Išties trūksta aiškumo“, – kalbėjo V. J. Balčiūnienė.
Kartu ji atkreipė dėmesį, kad kataraktos operacija ir lęšiuko keitimas – ne vienintelė situacija, kada pacientai renkasi prisimokėti. „Labai daug amžine geltonosios dėmės degeneracija sergančių pacientų gydome injekcijomis į stiklakūnį. Nemokamas yra tik bazinis vaistas, bet atsiranda inovatyvesnių vaistų. Tai jei žmogus tiek privačioje, tiek valstybinėje įstaigoje gali prisimokėti ir gauti efektyvesnį vaistą, nes pigesnis jiems jau neefektyvus, dabar turės mokėti visą kainą?“ – svarstė gydytoja.
Viešuosius pinigus reikia valdyti, tačiau neriboti pacientų pasirinkimo
Privačioms gydymo įstaigoms argumentuojant, kad įkainiai nepakankami, o priėmus pataisas pacientai turės mokėti kelis kartus daugiau nei su priemoka bei SAM tuo pačiu metu įspėjant, kad viešoji sistema ir taip yra arti kracho, paklaustas, kaip vertina situaciją, VUL Santaros klinikų Radiologijos ir branduolinės medicinos centro vadovas Artūras Samuilis teigė, kad tiesa yra kažkur per vidurį.
„Viskas nėra vien juoda ir balta, yra daug dedamųjų, bet žmonėms vienareikšmiškai turi būti parinkta galimybė rinktis. Manau, nieko blogo, jeigu valstybė kompensuoja bazinius dalykus, bet žmogus gali leisti sau nusipirkti geresnį lęšiuką, protezą ar geriau toleruojamą vaistą ir susimokėti skirtumą. Nuo to vis tik priklauso ir gyvenimo kokybė.
O kai turime tik bazinį sveikatos draudimą, viskas pasidaro labai „plokščia“, visi vienodomis sąlygomis, pavyzdžiui, palatoje šeši ar keturi žmonės guli, bet žmogus gal dėl tam tikrų specifinių dalykų nori turėti vienvientę palatą. Galbūt tai būtų galima išspręsti per papildomą sveikatos draudimą, kurį vėlgi nori apmokestinti“, – komentavo Lietuvos radiologų asociacijos viceprezidentas.
„Viskas nėra vien juoda ir balta, yra daug dedamųjų, bet žmonėms vienareikšmiškai turi būti parinkta galimybė rinktis“, – komentavo A. Samuilis.
Jis sutiko, kad galima kvestionuoti, ar visada privačios įstaigos priemokas ima pagal nustatytas tvarkas, tačiau valstybė ir turi užtikrinti atitinkamą kontrolę.
„Žinoma, kai kalbama apie viešuosius pinigus, kontrolės reikia. Turi būti išlaidų planavimas ir aiškios taisyklės, kada su ligonių kasomis sudaromos sutartis. Nes susidaro įspūdis, kad kartais sunku paaiškinti, kokiais kriterijais vadovaujantis vienos įstaigos paslaugoms gauna apmokėjimą, o kitoms – ne.
Natūralu, tai sukuria įtampos židinių, nes privatus verslas renkasi paslaugas, kurios jiems atrodo tvarios ir pelningos, o komplikuotų vengia. Taigi viskas, ko „nesuvalgo“ privačios įstaigos arba tai, kas galbūt nuriko privačioje įstaigoje, negali arba nenori suteikti pagalbos, tie pacientai keliauja į viešąsias įstaigas. Taigi visi labiausiai komplikuoti ir sudėtingi pacientai koncentruojasi viešosiose gydymo įstaigose, kurių gydymas kainuoja brangiau nei pavyksta gauti kompensaciją iš tų pačių ligonių kasų“, – kalbėjo A. Samuilis.
Paslaugų įkainiai neadekvatūs
Vis tik pašnekovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu kai kurių paslaugų apmokėjimas yra neadekvatus.
„Nėra įskaičiuota įrangos amortizacija, gedimų taisymas ir t.t. Yra tik tam momentui paskaičiuotos sąnaudos – vienkartinių priemonių, galbūt elektros ir darbo užmokesčio. O jei įrangą atsinaujinti nori, iš kokių lėšų tą daryti? Privačiai įstaigai valstybė įrangos nenupirks, finansų reikalauja ir patalpų pastatymas arba nuoma. Tad konkurencija čia nėra visiškai sąžininga.
Be to, baigsis visi projektai, kai valstybė nebefinansuos net viešosioms įstaigoms naujos įrangos nupirkimo, o įkainiai „suvalgo“ tik bazines medžiagas ir atlyginimus. Tai kas bus po kelių metų?
Kita vertus, privačios įstaigos irgi galbūt kai kur perlenkia lazdą su priemokomis, ko negali imti viešosios įstaigos. Bet jei jau yra nutarta, kad privačios įstaigos yra Lietuvos nacionalinės sveikatos dalis, kodėl jas turime bausti?“ – svarstė A. Samuilis.
Gydytojas sutiko, kad dalis paslaugų, sunkių ligų gydymas turėtų būti sutelktas viešajame sektoriuje: „Tačiau yra logikos, jei konkrečioje vietoje yra tam tikrų paslaugų poreikis, o viešosios įstaigos šiuo metu negali to užtikrinti, jas nupirkti iš privačios įstaigos. Tačiau tam, kad jis ateitų, reikia tam tikrų garantijų. Juk jis investuos, bet tada paaiškės, kad po metų kitų sutartį nutraukia. Tad čia yra daug niuansų, reikia abipusių saugiklių.“
Medikai įžvelgia korupcijos riziką
Pašnekovui antrino ir šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovė A. Astafjeva. „Specialisto konsultacija, kuri susideda iš kelių epizodų, yra įkainota apie 40 eurų. Apie kokį kokybišką paciento ištyrimą kalbame? Dabar yra taip, kad gydytojas dirbo tris kartus per epizodą, pacientą konsultavo, darė tyrimus, skyrė gydymą, o ligonių kasos sako, kad užmokėsime už vieną konsultaciją. Kai yra apmokama tik už kas ketvirtą konsultaciją, tai ir iškreipia visą sistemą. Ir tada sakome, kad viskas yra gerai. Neturėtų likti neapmokamų konsultacijų.
Šiuo metu vis dažniau privačios gydymo įstaigos nebesudaro sutarčių su ligonių kasomis. Gydytojai nebenori gauti apmokėjimo tik už kas 4 konsultaciją. Dažniau pilnai apmokamom konsultacijom atvyksta ne Lietuvoje gyvenantys pacientai. Todėl pakeitus įstatymą sumažės įstaigų, teikiančių paslaugas su ligonių kasų sutartimi, gydytojai liks dirbti tik su pilnai apmokamomis paslaugomis. Tad prieinamumas pacientams pablogės, eilės didės, nes viešos įstaigos kurį laiką tikrai nesugebės užtikrinti paslaugų išaugusiam pacientų srautui.
Ligonių kasos sako, kad bus daugiau pinigų, didins įkainius, kompensuos visus lęšiukus, bet tai yra tik pažadai. Yra teikiamas įstatymas su pažadais, kad situacija pasikeis. Tačiau puikiai žinome, kad valstybė kompensuoja pigiausią priemonę, medikamentą ar paslaugą. Medikų bendruomenė nebetiki pažadais ir laukia, kada valstybė pagaliau pradės mokėti PSD tiek, kiek priklauso“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė pasakojo, kad socialiniuose tinkluose šią savaitę vykdyta medikų apklausa atskleidė ne tik nepritarimą dėl siūlymo naikinti priemokas, bet ir nerimą dėl korupcijos apraiškų.
„Dabar labai aiškiai apibrėžta, kada galima imti priemokas, korupcija nuolat mažėjanti, pacientai renkasi susimokėti oficialiai kasoje, nei bandyti įkišti vokelį, kai nebūdavo galimybių gauti norimą konsultaciją greičiau ar pas konkrečiai norimą specialistą. O medicinos sistema ilgai ėjo to link, kad viską rodome viešai, pacientas supažindinamas, už ką primoka bei gali pagal priemokos dydį pasirinkti gydymo įstaigą“, – komentavo A. Astafjeva.
„PSDF biudžetas ribotas, negali užtikrinti visų paslaugų, tai nebeleidžia ir prisimokėti, ir atima papildomo draudimo galimybes. O privačios įstaigos paprasčiausiai nebeteiks paslaugų vien už bazinę ligonių kasų kainą“, – sakė A. Astafjeva.
Pasak jos, patys pacientai paprastai supranta, kad turės primokėti, ir pasirenka tą daryti, nes nori patekti greičiau. „Prievarta gi niekas neverčia mokėti priemokos, pacientas supažindinamas ir gali rinktis, laukti ar ne, kai paklius ir gaus paslaugą, apmokėtą iš ligonių kasų.
Kitas dalykas, daug nerimo kelia papildomo sveikatos draudimo apmokestinimas, kas gali lemti, kad daugiau darbdavių jo atsisakys. Taigi PSDF biudžetas yra ribotas, negali užtikrinti visų paslaugų, tai nebeleidžia ir prisimokėti, ir dar atima papildomo draudimo galimybes. O privačios įstaigos paprasčiausiai nebeteiks paslaugų vien už bazinę ligonių kasų kainą“, – konstatavo šeimos gydytoja.
Medikai veikiau emigruos, nei grįš į viešąjį sektorių?
Kaip deklaruojama, vienas SAM tikslų apribojus priemokų ėjimą – gydytojų grąžinimas dirbti į viešąjį sektorių. Portalo tv3.lt kalbinti specialistai gi buvo skeptiški – jau dabar medikai yra pervargę, o prielaidų, kad krūvis sumažėtų, nematantys.
„Gydytojams yra labai sunku – lydi perdegimas ir perkrovimas, dirbti yra sunku. Ir kai kažkas politiškai sako, kad mažins eiles, abejojame, kaip tai gali įvykti. Jei tie žmonės, kurie anksčiau ėjo į privačias įstaigas, ten nebegaus paslaugos ir norės grįžti į valstybines įstaigas, tikrai eilių nesumažinsime. Kai kuriuose miestuose eilės pas akių gydytojus jau dabar yra ir pusė metų. Deja, žmonės atvažiuoja labai pavėlavę“, – komentavo V. J. Balčiūnienė.
Ji teigė, kad viešosios įstaigos konkuruoti su privačiomis sudarant darbo sąlygas dabar visiškai nepajėgios. „Jei finansinės ir orumo, krūvio prasme salygos viešajame sektoriuje būtų sudaromos geros, nebūtų problemos. Bet darbo sąlygos yra sunkios, žmonių trūksta, daug perdegusių.
O privačioje įstaigoje sudėliojami laikai ir taikomasi prie žmogaus, situacija visai kita. Daug žmonių viešajame sektoriuje sulaiko galimybė užsiimti mokslu, bet išties žmonės pradeda trauktis, nes yra per sunku“, – konstatavo gydytoja.
A. Samuilio nuomone, ne dėl siūlomų įstatyminių pakeitimų gydytojai turėtų grįžti į viešąsias įstaigas: „Įdomu, kuo tie geri norai baigsis – dabar sukursime precedentą, kad naikiname privačias įstaigas? Tos pačios viešosios įstaigos ne visur gerai teikia tas paslaugas.
Yra daug dedamųjų. Esame rekordininkai Europoje pagal apsilankymus pas gydytojus. Pacientas ne visada teisus – gydytojas turi nuspręsti, ar reikia kito specialisto konsultacijos, siuntimo, tyrimo. „Noriu“ ir „reikia“ – tai yra skirtingi dalykai. O privatus sektorius, jei pacientas nori, tai ir leidžia pasidaryti.“
Patiria milžinišką gydytojų radiologų badą
Kalbėdamas apie gydytojų radiologų situaciją pašnekovas neslėpė, kad situacija labai sudėtinga, tačiau ne Lietuvos privatus sektorius savaime dėl to kaltas.
„Mūsų specialybė tuo unikali, kad žmonės gali nuotoliu dirbti iš namų ir aprašinėti britų, norvegų ar kitų šalių piliečių tyrimus. Patiriame labai milžinišką gydytojų radiologų badą. Turiu pripažinti, kad paskutiniais metais labai stipriai „nukraujavome“, tikrai nesugebame konkuruoti. Bet yra daug dedamųjų – ir darbo sąlygos, krūviai, pacientų sudėtingumas.
Jauni žmonės nebenori sunkiai dirbti – su sunkiais, į priėmimą atvežamais pacientais, jiems daug geriau dirbti iš namų, turėti laisvo laiko. Anksčiau buvo suvokimas, kad turi dirbti ir užsidirbti, tada mėgautis gyvenimu, dabar tą norima daryti šiuo metu. Visuomenėje įvylęs lūžis, tam tikra prasme stebima kartų kolizija, nes požiūriai į tam tikrus dalykus skiriasi pakankamai stipriai.
Bet Lietuva čia nėra unikali – eilių klausimo išspręsti nė vienai šaliai nepavyko. Gali padaryti daugiau paslaugų, galbūt suteikti greičiau, bet ar visada jų tiek reikia? Žmonių lūkesčiai irgi augantys, bet ar visada adekvatūs?“, – pastebėjo A. Samuilis.
Įstatymas kitą savaitę teikiamas svarstyti Seime
Reaguodama į medikų subruzdimą ir vykdytas apklausas socialiniuose tinkluose sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė gi patikino, kad mokamos paslaugos niekur nedings ir pacientai jas galės rinktis.
„Norėtume reaguoti, kad iš medikų lauktume raštingo klausimų formulavimo. Bet klausimai suformuluoti labai keistai, kadangi niekas pakeitimais absoliučiai neketina pacientų teisių rinktis tas paslaugas ir tas priemones, už kurias nori mokėti“, – pastebėjo ji Seimo Sveikatos reikalų komitete.
Portalas tv3.lt primena, kad ministrų kabinetas praėjusią savaitę pritarė SAM siūlymui uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Ministerijos registruotos Sveikatos sistemos įstatymo pataisos, draudžiančios už valstybės laiduojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš paciento reikalauti papildomo mokesčio, jas patvirtinus, įsigaliotų nuo 2026 metų. Įstatymo pataisos bus teikiamos svarstyti Seimui kitą savaitę.
Seimo teisininkai savo ruožtu teigia, kad priemokų už sveikatos paslaugas uždraudimas gali prieštarauti Konstitucijai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
