2016 m. Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos 30 dešimtokų matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime (PUPP) vidutiniškai surinko tik 1,67 balo iš 10. Tuo metu Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos dešimtokai – 2,16 balo iš 10.
Tačiau 2019 m. situacija pagerėjo – abiejų mokyklų dešimtokų matematikos rezultatai perkopė 4 balus iš 10.
Žema moksleivių motyvacija
Paklaustas, kas lėmė tokius nuviliančius dešimtokų rezultatus 2016-aisiais, Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos direktorius Audrius Astasevičius teigė, kad labiausiai tai buvo susiję su žema moksleivių motyvacija.
„Čia tas pats, kas, jeigu jums vairuotojo teises gauti užtektų tik sudalyvavus egzamine, bet nuo egzamino rezultato tai nepriklausytų, vis tiek gautumėte, svarbu – sudalyvauti. Tai ir dabar PUPP tvarkoje rezultatas nėra įskaičiuojamas. Užtenka sudalyvauti, jeigu visi teigiami metiniai [pažymiai], vaikas gaus pagrindinio ugdymo pažymėjimą“, – tv3.lt kalbėjo A. Astasevičius.
Jis pripažino, kad tarp moksleivių buvo tokia ilgametė patirtis: „ateinu, pabūnu, kažką pasprendžiu, kažką ne, išeinu, o pažymėjimą vis tiek gausiu“.
Taip pat, pasak direktoriaus, visi vaikai skirtingi, todėl sunku tikėtis, kad visiems vienodai gerai seksis, taip pat sunku planuoti jų rezultatus.
„Labai svyruoja mokinių žinių lygis. Juk reikia suprasti, kad vienais metais galbūt geriau, užpernai, sakykim, dar geresnis buvo matematikos rezultatas, pernai – šiek tiek silpnesnis. Tai vaikai keičiasi nuolatos. Čia ne gamyba, kad susiplanuoti strategiškai tiek ir tiek. Žiūrime, kaip kelti ugdymo kokybę su mokytojų kvalifikacija, su priemonėmis, modernizuoti ugdymą, o kitką lemia vaikai“, – sakė A. Astasevičius.
Tiesa, jo teigimu, mokykloje yra ir gabių vaikų, tačiau labiausiai motyvuoti po aštuntos klasės pagrindinę mokyklą iškeičia į gimnaziją.
„Situacija visiškai nepasikeitė – Šilutėje yra dvi gimnazijos ir dvi pagrindinės mokyklos. O po aštuonių klasių visi labiau motyvuoti, be abejonės, išeina į gimnazijas. Mažiau motyvuoti pasilieka savoje mokykloje, nesiekdami galbūt aukštojo mokslo, tiesiog žinodami, kad po 10 klasių stos į profesinio ugdymo centrą. Tai nėra blogai, svarbu, kad jie mokosi, socializuojasi ir tampa pilnaverčiais piliečiais“, – sakė mokyklos direktorius.
Vis dėlto po 2016 metais patirto fiasko mokyklai teko susirūpinti savo moksleivių žiniomis. Tarp direktoriaus minėtų sprendimų – papildomos pamokos bei pokalbiai su moksleiviais.
„2016 metų nesėkmė... Na, mokytojai tie patys, niekas nepasikeitė, daug kalbėjomės, sudarinėjome tobulinimo planus, dirbo daug metodinės grupės. Visų pirma, ką padarėme, tai skyrėme 9–10 klasėms po papildomą pamoką. Tai buvo pirmas žingsnis. Ir iš karto kitais metais rezultatas [pakilo]. <...>
Mes daug dirbame, su vaikais kalbėjome, kėlėme kiek įmanoma tai, kad mokaisi ne tiek dėl savęs, bet ir rezultatų – akivaizdžiai tai, kas visuomenei buvo kažkada neįdomu, dabar įdomu. Tai šiek tiek padėjo“, – sakė A. Astasevičius.
Skyrė papildomo dėmesio silpniausiems
Prastus dešimtokų mokymosi rezultatus 2016-aisiais pademonstravusios Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Bendžius taip pat mano, kad mokinių rezultatai kiekvienoje klasėje gali drastiškai skirtis.
„Tada, kada buvo pirminiai buvo rezultatai, tai klasės kažkaip bangom ėjo. Dabar turiu devintokus, auksiniai mokiniai, atrodo, viskuo domisi. O išleidžiama klasė, atrodo, kad jiems nieko nereikėtų. Tai ta motyvacija, atrodo, priemonės naudojamos, o vaikai skirtingi. Šiek tiek gal ir motyvuojasi, atranda save, savo vietą, kur stos, ką darys“, – tv3.lt sakė J. Bendžius.
Jo teigimu, mokyklai per kelerius metus pagerinti moksleivių pasiekimus padėjo papildomai moksleiviams skiriamas dėmesys.
„Buvo pradėta kurti sistema, atskiras darbas, kada galima plačiau panaudoti valandas poreikiams tenkinti. Dėl to buvo skiriamas laikas atskirai mokiniams, kuriems reikia pagalbos ir gabesniems mokiniams, jie turėjo laiko dirbti su konkrečiu mokiniu. Dar mokinio pažangos stebėjimas ir vykdymas. Tai šitie dalykai davė rezultatą“, – sakė J. Bendžius.
Reikia viešinti silpniausiuosius
Silpniausiųjų mokyklų viešinimas padeda joms pasitempti, mano žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
„Pirmuosius pagrindinių mokyklų reitingus mes pradėjome skelbti 2016 m., tuomet labai plačiai nuvilnijo Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos atvejis, kai visų 30 dešimtokų matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimo įvertinimų vidurkis siekė 1,67 balo iš 10.
Mums visais šventaisiais buvo prisiekinėjama, kad socialinis ir ekonominis kontekstas Šilutėje yra baisus, mokinių motyvacija neregėtai žema ir jų tiesiog neįmanoma nieko išmokyti. Mes vos nepradėjome tikėti tuo. Bet praėjo ketveri metai. Šiandien toje pačioje mokykloje su tuo pačiu socialiniu ir ekonominiu kontekstu dešimtokų matematikos vidurkis jau virš 4 balų. Progresas – 240 proc.“, – sakė G. Sarafinas.
Analogiškas pavyzdys – Šilutės Pamario pagrindinė mokykla, kurioje 2016 m. dešimtokų matematikos vidurkis buvo 2,16 balo iš 10, dabar – 4,3 balai.
„Tai puikus pavyzdys, kaip neįmanoma vyksta įmanoma. Tai neabejotinas įrodymas, kad atsilikusiųjų viešinimas padeda jiems atsiplėšti nuo dugno, nes jiems patiems gėda. Bet kartu paspaudžia ir vietos visuomenė, ir vietos savivaldybė, ir meras, švietimo skyrius. Ir pradeda vykti stebuklingi dalykai“, – sakė G. Sarafinas.
Pernai žurnalas „Reitingai“ kritikavo ir Joniškio „Saulės“, bei Mažeikių Sodų pagrindines mokyklas.
„Ir ką jūs manote, jos ėmė kilti. Pavyzdžiui, Joniškio „Saulės“ mokyklos mokinių matematikos pasiekimai pagerėjo mažne dvigubai. Todėl šiemet mes nedarysime išimties, taip pat paskelbsime pagrindines mokyklas, kurios vaikams ne padeda, o kenkia. Galbūt jos susipurtys ir jų rezultatai ilgainiui ims gerėti“, – svarstė žurnalo vyriausiasis redaktorius.
Šiais mokslo metais į mokyklas eina 322,1 tūkst. moksleivių – maždaug 1,5 tūkst. mažiau nei 2018 metais. Lietuvoje veikia 1009 valstybinės ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, jose dirba 27,3 tūkst. mokytojų.
