mokyklos

Šį rytą Vilniaus ugdymo įstaigos gavo grasinančius pranešimus susprogdinti mokyklas. Tiesa, policijos atstovai teigia, kad kol kas nėra jokių signalų, kad pavojus būtų realus. Panašūs pranešimai buvo gauti ir praėjusių metų rudenį, o tai kėlė nemažai panikos visuomenės tarpe. Visgi, ugdymo įstaigų vadovai pabrėžia, kad dabar švietimo įstaigos reaguoti į tokius pranešimus yra pasiruošusios geriau.  Prasidedant naujiems mokslo metams, policija pirmadienį iki 9 val.

Neretai mokytojai suka galvas, kaip užtikrinti, kad mokyklose moksleiviai taip dažnai nesinaudotų savo mobiliais įrenginiais. Tiesa, kai kuriose ugdymo įstaigose tam, kad būtų sukontroliuotas moksleivių naudojimas mobiliaisiais, jais mokiniams apskritai uždrausta naudotis. Mokyklų atstovų teigimu, toks apribojimas priverčia vaikus daugiau bendrauti tarpusavyje ir padeda slopinti patyčias.

Iki mokslo metų likus kiek daugiau nei pusei mėnesio kai kurie mokyklų direktoriai griebiasi neįprastų mokytojų viliojimo būdų – kas ant marškinėlių užsirašęs, kokių mokytojų ieško leidžiasi į žygį per Lietuvą, o kas su darbo skelbimu ant marškinėlių kasryt vedžioja šunį. Kai Lietuvos mokykloms trūksta beveik pusšešto šimto mokytojų, vadovai neslepia – mokyklos tiesiog medžioja ir vagia mokytojus vieni iš kitų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pristatyti naujausi šalies gimnazijų reitingai atskleidė skaudžiausias švietimo sistemos spragas. Skaičiai rodo, kad Lietuva – kontrastų šalis, todėl vienodų mokymosi sąlygų ir rezultatų mokyklose tikėtis naivu. Specialistai pastebi, kad bandydami išvengti žemo mokyklos reitingo, dalis mokytojų, užuot motyvavę moksleivius, sąmoningai neprileidžia mokinio prie egzaminų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Žurnalas „Reitingai“ pristatė naujausią Lietuvos gimnazijų reitingą.

Naujausi mokyklų reitingai kelia nerimą. Ekspertai tikino, kad ministerija vis lipa ant to paties grėblio, nes naujos reformos rodo, kad jiems prioritetas yra pinigai, o ne mokiniai. Nepaisant to, kitąmet mokinių galimai bus mažiau, nes ne visi bus perkelti į kitas klases. Aptarė ir mokinių savijautą besimokant tokiomis sąlygomis.  Žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas teigė, kad šiandien padėtis yra nepavydėtina.

Žurnalas „Reitingai“ vienuoliktą kartą pristatė institucinį visų šalies gimnazijų reitingą. Lyderių pozicijas ir vėl užima didžiųjų miestų gimnazijos, vykdančios mokinių atrankas. Tačiau stebimas ir dalies mažesnių miestų proveržis. Vertinant matematikos ir lietuvių kalbos egzaminų rezultatai tapo kertiniai.

Vyriausybė penktadienį svarstys Sporto įstatymo pataisas, kuriomis federacijos finansavimą gautų ir už sporto šakų plėtojimą bei populiarinimą, taip pat būtų leidžiama bendrojo ugdymo mokyklose įsteigti atskiras klases mokiniams-sportininkams.

Alytiškiai skundžiasi dėl priimtų savivaldybės sprendimų perkelti priešmokyklinio ugdymo vaikų grupes iš darželių į mokyklas. Jie teigia, kad miesto taryba tokį sprendimą priėmė savavališkai, o tėvai praktiškai yra verčiami perkelti savo mažamečius vaikus į mokyklas. Nuogąstavimų vaikų tėvams kyla ir dėl to, kad tėvai negali nuspręsti į kokią mokyklą bus perkelta jų atžala.

2025 metų birželio 30 dieną, pasak mokyklų direktorių, „Tūkstantmečio mokyklų“ programa  turėtų būti įgyvendinta. Tačiau realybė kiek kitokia, nes mokyklos dėl didelio permainų krūvio nesuspėja įgyvendinti joms iškeltų tikslų. Tuo tarpu ekspertas sako, kad programa primena parodiją ir problemos, kurias norima išspręsti, dėl šios programos tik didės.

Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė, konservatorė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl, pasak jos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) skleidžiamos neteisingos informacijos apie mokyklų tinklo pertvarką. „Šiandien kreipiausi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl LVŽS ir jos narių, tarp jų ir kandidato į prezidentus Aurelijaus Verygos, skleidžiamos dezinformacijos apie tariamai uždaromas gimnazijas Lietuvos savivaldybėse.

Piktindamasi tautinių mažumų mokyklų padėtimi Lietuvoje, Lietuvos lenkų sąjunga šeštadienį surengė eitynes Vilniuje, jose dalyvavo apie tūkstantį žmonių. Akcija prasidėjo vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, tada eisena pajudėjo Gedimino prospektu iki Vinco Kudirkos aikštės, prie Vyriausybės, o baigėsi Simono Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, kur surengtas mitingas.

Nuo 2024-ųjų rudens visos mokyklos privalės integruoti mokinius su specialiaisiais poreikiais, bet dalis ugdymo įstaigų vis dar neturi nei psichologų, nei socialinių pedagogų, nei logopedų, nei kitų pagalbos specialistų, rodo naujausias žurnalo „Reitingai“ tyrimas. Nors kai kurių mokyklų vadovai teigia pasiruošę pradėti įtraukųjį ugdymą, pripažįsta, kad specialistų rasti sunku, o mokytojai atvirai kalba apie tai, ką tenka išgyventi mokant vaikus su sunkiais sutrikimais.

Moksleiviai nuolatos įlindę į mobiliuosius telefonus per pertraukas ir netgi per pamokas – apie šių dienų realybę prabyla vis daugiau mokytojų ir ekspertų. Pasak jų, besaikis mobiliųjų naudojimas ne tik kelia problemų ugdymo procesui, bet ir neigiamai veikia vaikų psichologinę būseną. Lietuvoje yra tik dvidešimt mokyklų iš tūkstančio, kurios yra įsivedusios vidinę tvarką – mokymąsi be telefonų.

Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisija trečiadienio posėdyje siūlys tarybai pervadinti Salomėjos Nėries gimnaziją Šv. Kotrynos vardu. Taip pat sostinės tarybai siūloma keisti Sofijos Kovalevskajos mokyklos pavadinimą į Vilniaus Sostinės gimnaziją. S. Nėries gimnazijos pavadinimo keitimui pritarė 12 komisijos narių, o S. Kovalevskajos – 10. Iš viso S. Nėries gimnazijos bendruomenė pateikė keturis mokyklos pavadinimų variantus – Medijų, Senamiesčio, Šv.

Sostinės Salomėjos Nėries ir Sofijos Kovalevskajos gimnazijos kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamos priimti sprendimus dėl jų pavadinimų keitimo. „Mes kitą savaitė turėsime Istorinės atminties komisijos posėdį ir svarstysime dviejų mokyklų pavadinimų pakeitimus. Bus Vilniaus Salomėjos Nėries ir Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijų pavadinimų pakeitimai“, – Eltai teigė Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovų, pedagogų ir visuomenės veikėjų nuomonė tvarumo ugdymo mokyklose klausimu nesutampa. Nors ŠMSM tikina, kad klimato kaitos, aplinkosauginės temos užkoduotos visose bendrojo ugdymo programose, mokytojai mano priešingai ir teigia, kad švietimo sistema tvarumo inicijuoti neskatina. Iniciatyva „Tvari Lietuva“ pasidomėjo, kaip tvarumo ugdymo svarbą bei integraciją mokyklose vertina skirtingų institucijų atstovai.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) pareigūnai bei Kauno miesto savivaldybės atstovai sausio mėnesį atliko pilotinį šešių bendrojo ugdymo mokyklų fizinio saugumo vertinimą. Iki vasaros planuojama įvertinti visas Kauno miesto ugdymo įstaigas, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Daug žadanti pradžia Sausio mėnesį Kauno mieste, remiantis specialiai suformuluotu klausimynu, įvertintas ir palygintas šešių bendrojo ugdymo mokyklų saugumas.

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. startuoja įtraukusis ugdymas – pagal šią reformą, visos mokyklos privalės integruoti mokinius su specialiaisiais poreikiais. Nors švietimo pataisos, pagal kurias bus pradedamas įtraukusis ugdymas, registruotos dar 2020 m., šiandien kai kurios mokyklos teigia, jog neturi reikiamų specialistų, yra nepasiruošusios, o Seime buvo registruotos pataisos, kuriomis siekiama reformą apriboti.

Laikinai užgrobtuose Zaporižios srities rajonuose okupantai mokyklose įvedė „narsumo pamokas“, į kurias kviečia Rusijos kariškius ir į jų pusę perėjusius išdavikus. Tai „Telegram“ kanale pranešė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Mūsų vaikams okupuotose teritorijose rusai rado pavyzdinių „didvyrių“ – nuo ​​šiol mokyklose bus privaloma organizuoti susitikimus su žmogžudžiais ir išdavikais.

Ukrainos švietimo ministras sako, kad už Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos paramą šalyje pavyks įrengti šešias slėptuves netoli mokyklų, siekiant jose pratęsti ugdymą. Europos Komisijos delegacija Ukrainoje bei Lietuvos Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) ketvirtadienį pasirašė tai numatantį susitarimą. „Už ES ir Lietuvos pinigus pastatysime šešias slėptuves šešiose mokyklose, jos grįš į mokymo procesą. Tai maždaug 6 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad sprendžiant dėl mokyklų uždarymo reikėtų atsižvelgti ne tik į moksleivių skaičių, bet ir į konkrečios vietovės situaciją. Ketvirtadienį Raseinių rajone susitikęs su Šiluvos miestelio bendruomene valstybės vadovas teigė išgirdęs nuogąstavimų, kad dėl nepakankamo mokinių skaičiaus gali būti uždaryta vietos gimnazija.

Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga vis dar streikuoja, nors jau pusantro mėnesio mokytojai yra sugrįžę dirbti į mokyklas. Organizacija pripažįsta, kad taip daro siekdama išvengti užtruksiančių naujo streiko procedūrų paskelbimo ateityje, bet Švietimo ministerija ir dalis teisininkų sako, kad to vis tiek reikės.

Švietimo ministrui svarstant palaipsniui atsisakyti rusakalbių mokyklų, Vilniaus meras Valdas Benkunskas mano, kad pirmiausiai tokiose mokyklose reikia užtikrinti tinkamą ugdymo kokybę. Politikas tikina kalbėsiąs su švietimo specialistais ir miesto mokyklų atstovais, ieškant tinkamų priemonių, kaip būtų galima pagerinti esamą situaciją. „Pirmiausiai mes turime žiūrėti ne į formalų kažkokį sujungimą, panaikinimą – to tikrai šiai minutei nereikia daryti.

Prezidentūra kritiškai vertina švietimo ministro Gintauto Jakšto svarstymus Lietuvoje palaipsniui atsisakyti mokymo rusų kalba. Pasak prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės, naudingiau būtų apsvarstyti galimus tautinių bendrijų integracijos būdus. „Reikia galvoti ne apie tai, kaip jas panaikinti, o kaip tautinių mažumų jaunuomenę integruoti į Lietuvos gyvenimą.

Seimo nariai skeptiškai vertina švietimo ministro Gintauto Jakšto svarstymus uždaryti rusakalbių mokyklas. Parlamentarų vertinimu, tokie siūlymai yra skuboti. „Mano supratimu, tas pasakymas yra labai skubotas, visiškai neapgalvotas, kiršinantis visuomenę ir vėl bandantis vieną tautinę mažumą paversti kaltais dėl visko, kas vyksta aplinkui.

Rusakalbių mokyklų likimu suabejojęs Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sprendimus žada artimiausiu metu. „Aš tikiuosi, kad per keletą savaičių turėsime pasiūlymą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ komentavo G. Jakštas. Argumentuodamas savo iniciatyvą, ministras teigė, kad mokyklų, kurių mokomoji kalba yra rusų, išlaikymas kainuoja brangiai, o šių ugdymo įstaigų moksleiviai tampa labiau pažeidžiami propagandos iš Lietuvai nedraugiškos valstybės.

Nuo 2024-ųjų rudens visos mokyklos privalės integruoti mokinius su specialiaisiais poreikiais, bet dalis ugdymo įstaigų vis dar neturi nei psichologų, nei socialinių pedagogų, nei logopedų, nei kitų pagalbos specialistų, rodo naujausias žurnalo „Reitingai“ tyrimas. Nors kai kurių mokyklų vadovai teigia pasiruošę pradėti įtraukųjį ugdymą, pripažįsta, kad specialistų rasti sunku, o mokytojai atvirai kalba apie tai, ką tenka išgyventi mokant vaikus su sunkiais sutrikimais.

Naujausias tarptautinis tyrimas parodė – penkiolikmečių lietuvių matematinis raštingumas dar labiau suprastėjo. Švietimo ministras ramina – nukritome tik šešiais taškais ir vis dar esame aukščiau tyrime dalyvavusių šalių vidurkio. Tačiau specialistams bado akis, kad kone kas trečias devintokas neįveikė antro lygmens iš šešių galimų. Mokytoja Giedra Norvaišienė matematikos moko įvairių klasių gimnazistus, bet nerimą kelia devintokų žinios.  „Įspūdis toks, kad jie atėjo nemokėdami dirbti.

Savivaldybių gimnazijoms darosi sunku konkuruoti su privačiomis, teigia žurnalo „Reitingai“ autoriai, vertindami moksleivių pasiekimus. Pasak reitingų autorių, 2023 metai tapo lūžio tašku ir jei tendencijos nesikeis, po dvejų – ketverių metų matysime dar prastesnę padėtį.

Žurnalo „Reitingai“ leidėjai skelbia stipriausių šalies gimnazijų reitingus ir vertinimus pagal atskirus dalykus. Lyderių pozicijas ir vėl užima didžiųjų miestų gimnazijos, vykdančios mokinių atrankas. Pastebima ir kita tendencija –  savivaldybių mokykloms darosi vis sunkiau konkuruoti su privačiomis mokyklomis, kurių kasmet daugėja.

Trečiadienį šimtai Lietuvos ugdymo įstaigų sulaukė grasinimų rusų kalba apie neva padėtus sprogmenis. Tai vertinama kaip informacinė ataka. Policija prašo, gavus tokį laišką, išlikti budriems ir vykdyti šias rekomendacijas: Gavus pranešimą apie sprogmenį Nenutraukinėti veiklos, neskambinti skubiu pagalbos tarnybų telefonu, o konsultuotis su atsakingais pareigūnais.

Siekiant spręsti narkotikų paplitimo tarp nepilnamečių problemą, Vidaus reikalų ministerija inicijavo Nepilnamečių narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose bandomąjį projektą. Jis startuos šį mėnesį ir iki kitų metų gegužės 31 d. bus įgyvendinamas septyniose pasirinktose Vilniaus m., Alytaus m. ir Klaipėdos r. savivaldybių mokyklose, rašoma ministerijos pranešime spaudai. Projekto tikslas – sukurti efektyvų narkotikų prevencijos mokyklose mechanizmą ir jį išbandyti.

Vidaus reikalų ministerija Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos rajono savivaldybėse imasi įgyvendinti Nepilnamečių narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose bandomojo modelio projektą. Kaip skelbia ministerija, pirmadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su projekte dalyvaujančių savivaldybių merais pasirašys bendradarbiavimo sutartis.

Naujosios Zelandijos mokyklose bus uždrausti mobilieji telefonai, penktadienį pareiškė konservatyvusis ministras pirmininkas Christopheris Luxonas, jo vyriausybei siekiant pakeisti smarkiai suprastėjusius šalies raštingumo rodiklius. Naujosios Zelandijos mokyklos kadaise galėjo pasigirti vienais geriausių raštingumo rezultatų pasaulyje, tačiau skaitymo ir rašymo lygis sumažėjo tiek, kad kai kurie tyrėjai baiminasi, jog prasidėjo krizė. Uždraus mokyklose naudotis telefonais Ch.

Šią savaitę į savivaldybes pristatomi nauji kompiuteriai, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra. 2236 kompiuterius gavusios 28 savivaldybės juos išdalins mokykloms, atsižvelgdamos į poreikius. Jiems įsigyti buvo skirta daugiau nei 1,142 mln. eurų. 2236 kompiuterius gavusios 28 savivaldybės juos išdalins mokykloms, atsižvelgdamos į jų poreikius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė kriterijus mokyklų tinklui: mažiausias mokinių skaičius klasėje liktų aštuoni, su išimtimis tautinių mažumų mokyklose ar lietuviškoms mokykloms Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Taip pat numatoma, kad keturiems mokiniams turėtų tekti bent vienas prie tinklo prijungtas kompiuteris.

Kai kurioms savivaldybėms įtvirtinant nuostatą, jog įstaigų, taip pat ir mokyklų, vadovai gali būti atleidžiami mero sprendimu praradus pasitikėjimą, Seimo Švietimo ir mokslo komitetas žada ruošti įstatymų pataisas, kurios užkirstų tam kelią.

Dviejose žydų mokyklose Kanados mieste Monrealyje buvo šaudoma, tačiau niekas nenukentėjo, ketvirtadienį pranešė policija.  Tai naujausias išpuolis, didėjant įtampai dėl Izraelio ir „Hamas“ išpuolio. Anksčiau šią savaitę Monrealyje buvo padegta sinagoga, o Konkordijos universitete kilo susirėmimai tarp palestiniečius ir Izraelį palaikančių studentų grupių, pranešė pareigūnai. Antrą mėnesį vykstantį karą sukėlė spalio 7 dieną „Hamas“ įvykdytas beprecedentis išpuolis Izraelio pietuose.

Moksleiviai per pertraukas ne tik žaidžia žaidimus telefone, bet ir filmuojasi pusnuogiai, dalijasi tokiais įrašais, o tada prasideda nevaldomos patyčios. Todėl vis daugiau ugdymo įstaigų draudžia mokyklos teritorijoje naudotis mobiliaisiais. Nuo rugsėjo tik mokytojai leidus telefonus per pamoką naudoja Akmenės rajono Ventos gimnazija. O neseniai juos uždraudė ir Širvintų pradinė mokykla. Ko prisigalvoja laikinai netekę telefonų, pasakoja patys vaikai.

Nuo lapkričio 1 dienos įsigalioja nauji higienos reikalavimai mokykloms, tarp jų – mokyklos tualeto patalpoje turės būti šiukšlių dėžė, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pagal atnaujintus reikalavimus, mokykloje konstrukcinių medžiagų dirbtuvėse ir mokomojoje virtuvėje prie plautuvės turės būti uždara vienkartinių rankšluosčių dėtuvė bei skysto muilo.

Penkias dienas trukusi hibridinė ataka, kurios metu šalies ugdymo ir kitos įstaigos ar organizacijos sulaukė grasinančių laiškų, liovėsi, tačiau praėjusią ir šią savaitę policija pradėjo 4 ikiteisminius tyrimus dėl naujų grasinimų mokykloms, rašoma policijos pranešime. Pradėtų tyrimų metu policija išsiaiškino, kad grasinančius laiškus mokyklų administracijai siuntė tų pačių mokyklų moksleiviai, norėdami pajuokauti.

Nerimą šalyje mokykloms gavus melagingus pranešimus apie sprogmenis sukėlė ne baimė dėl jų pagrįstumo, o faktas, kad į mokyklų teritorijas gali patekti bet kas, sako opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis. „Diskusija apie saugumą mokyklose, jei šnekėti apie tą sritį, kuri sukėlė didžiausią nerimą tėvams, tai kalbos apie narkotikus prasidėjo dar anksčiau.

Praeitą savaitę Lietuvą apskriejo žinia apie gautus pranešimus dėl mokyklose patalpintų bombų. Šie pranešimai sujudino savivaldybių atstovus griebtis papildomų saugumo priemonių. Širvintų merė Živilė Pinskuvienė su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais dalijosi, kokios nuotaikos šiuo metu vyrauja mokyklose ir kokių saugumo priemonių buvo imtasi. Ž. Pinskuvienė pripažįsta, kad netikėti pranešimai mokyklose stipriai sukrėtė ne tik tėvus ir vaikus, tačiau ir mokytojus.

Lietuvoje nauja masinė informacinė ataka. Pusantro tūkstančio laiškų su grasinimais sulaukė ne tik mokyklos, darželiai, bet ir savivaldybės, įvairios galerijos ir bibliotekos. „Pabaltijo teroristais“ prisistatę asmenys kai kuriose įstaigose grasino, kad nurodytuose pastatuose sprogimas driokstėlės dvylika minučių po vidurdienio. Policija gavo net pusantro tūkstančio pranešimų dėl grasinamo pobūdžio laiškų įstaigoms ir privatiems asmenims.

Mokykloms ir toliau gaunant bauginančius pranešimus apie neva padėtus sprogmenis buvo atnaujintos rekomendacijos, kaip elgtis, gavus tokį laišką. Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė neslepia pasipiktinimo dėl pateiktų rekomendacijų ir teigia, kad latviai šioje situacijoje jau pasistūmėjo, o Lietuva, anot jos, delsia priimti tinkamus sprendimus.

Nuo penktadienio gaunant pranešimus su grasinimais apie galimai padėtus sprogmenis, Vilniaus rajono savivaldybė imasi papildomų priemonių užtikrinant saugumą švietimo įstaigose ir kad ugdymo procesas nebūtų trikdomas, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Šiandien yra trečia diena, kai švietimo įstaigos savo el. pašto dėžutėse randa grasinančius laiškus apie galimai užminuotą pastatą. Penktadienį ir pirmadienį patikrinus švietimo įstaigas, jose sprogmenų ar kitų pavojingų objektų nerasta.

Ugdymo įstaigoms, tėvams ir kitiems ramybės neduoda mokyklų gaunami melagingi pranešimai apie neva padėtus sprogmenis. Lietuvos policija iš įvairių įstaigų gavo daugiau nei tūkstantį tokių pranešimų. Antradienį policija pateikė naujas rekomendacijas, kaip reaguoti ir ragina neskubėti evakuoti žmonių ir nutraukti veiklą. Panašu, kad artėjama ir prie nusikaltėlių išaiškinimo – jau yra atpažintos kelių programišių gimimo datos.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad praėjusią savaitę Lietuvoje kilusi melagingų pranešimų apie sprogmenis įvairiose įstaigose lavina atskleidė tarnybų reagavimo spragas. „Atskleistos tam tikros spragos ir tam tikros identifikuotos pamokos turi būti išmoktos“, – Žinių radijui antradienį sakė K. Budrys.

Pranešimus apie sprogmenis gavusios Lietuvos įstaigos prieš vidurdienį turės palikti pastatus, BNS pirmadienį pranešė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Tokių veiksmų imamasi po to, kai naktį Lietuvos policija ir 1,5 tūkst. adresatų gavo tris elektroninius laiškus su identišku tekstu, kad švietimo įstaigose, savivaldybių patalpose ir kituose viešuose objektuose padėti sprogmenys. Laiškuose nurodoma, kad sprogimai įvyks pirmadienį, 12.12 valandą.