„Iki posėdžio bandėme sužinoti, kas Vyriausybės struktūrose vykdys valstybės istorinės atminties reikalus – mums nepavyko. Pasirodo, Vyriausybėje nėra nieko, kas užsiimtų valstybės istorine atmintimi (...) Kas konkrečiai organizuos, tobulins įstatymą – nepavyko sužinoti. Vyriausybės programoje yra svarbūs, įdomūs punktai. Tačiau kas juos vykdys – neaišku“, – Eltai teigė V. Karčiauskas.
„Kultūros viceministrė pokalbio metu pareiškė, kad nieko nežino apie tuos klausimus. Mano įsitikinimu, kultūros paveldo ir istorinės atminties reikalai yra tiesiogiai persipynę, tačiau gerbkime ministerijos nuomonę. Nežiūrint to, kad Vyriausybės programoje tie klausimai įrašyti kultūros srityje, jeigu kultūros viceministrė mano, kad tai ne Kultūros ministerijos reikalas – beliko kreiptis į Vyriausybės patarėjus“, – akcentavo jis.
Todėl V. Karčiauskas tikina, kad jo vadovaujama komisija kol kas neteiks siūlymų, kaip būtų galima tobulinti Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymą.
„Niekas nenori prisiimti atsakomybės, o mums nėra su kuo bendrauti tokiu atveju (...). Bus su kuo bendrauti, teiks siūlymus tobulinti – valio. Jeigu ne – tai kam be reikalo virpinti orą“, – pabrėžė jis.
Rekomenduoja palikti dalį karo belaisviams skirtų paminklų Vilniaus rajone
Posėdyje taip pat aptarti klausimai, susiję su karo belaisvių paminklais Vilniaus rajone. Pasak V. Karčiausko, Medininkų, Nemėžio, Bezdonių seniūnijose ir Nemenčinės miesto kapinėse esantys paminklai klausimų komisijai nesukėlė.
„Tai yra palaidojimai, gan korektiški paminklai. Jokios ypatingos sovietinės propagandos ten nėra ir mes manome, kad šie paminklai ir palaidojimo vietos nepažeidžia įstatymo“, – dėstė jis.
Visgi, dėl paminklo Mickūnų seniūnijoje, betoninės tarybinio kario skulptūros Maišiagaloje ir medinės skulptūros memorialo Mažojoje Riešėje nuspręsta kreiptis į atitinkamas institucijas.
„Dėl kitų trijų paminklų sovietiniams kariams Vilniaus rajone, remdamiesi įstatymo reikalavimais kreipėmės į Užsienio reikalų ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją ir Kultūros paveldo departamentą dėl jų nuomonės“, – kalbėjo V. Karčiauskas.
Antkapiniam paminklui Plungėje siūlo prikabinti paaiškinamąją lentelę
Komisija taip pat siūlo palikti antkapinį paminklą Plungėje esančioje Telšių gatvėje.
„Ten palaidoti žmonės, kurie 1941 m. buvo sušaudyti už bendradarbiavimą su sovietų valdžia. Todėl, nors ten ir yra kai kurie žodžiai, kuriuos priskirtume prie totalitarinių režimų plėtimo, įvertinę, kad tai yra kapinėse mes pasiūlėme palikti tuos paminklus, pridedant paaiškinamąją informaciją“, – aiškino V. Karčiauskas.
Dėl Uogintų šeimos namo pasiūlyta kreiptis į paveldosaugininkus
Sulaukusi kreipimosi dėl Palangos mieste esančio dailininkų Uogintų šeimos namo, komisija pasiūlė kreiptis į paveldosaugininkus.
„Buvo kreipimasis, kuriuo jie įtarinėjami bendradarbiavę su sovietų specialiosiomis tarnybomis – KGB. Mūsų turima informacija nepatvirtino šio fakto, todėl nemanome, kad lentos buvimas prie namo pažeidžia įstatymą“, – dėstė V. Karčiauskas.
„Tačiau pastebėjome, kad paprastas eilinis namas yra paskelbtas valstybės nacionalinės reikšmės paveldo objektas. Siūlysime pareiškėjui dėl paveldosauginio statuso kreiptis į Kultūros paveldo departamentą“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad desovietizacijos įstatymas Lietuvoje veikia nuo 2023 metų gegužės 1-osios. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus).
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) ir savivaldybių institucijoms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
