Trečiadienio posėdyje Vyriausybė nusprendė, kad nebeteiks ieškinio Europos Sąjungos Bendrajam teismui (ESBT), EK skyrus sankciją Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) plano daliai.
Lietuva į ESBT dėl EK sankcijos vertinimo kreipėsi 2024 m. liepą.
Kaip aiškino ministras pirmininkas Gintautas Paluckas, šio proceso tęsimas nėra neperspektyvus, nes EK turi išskirtinę teisę vertinti, ar valstybės pasiekė užsibrėžtus rodiklius – tad daugelis bendrijos narių tokius ginčus pralaimi.
„Praktika elementari – 98 proc. tokių bylų baigiasi aplikanto nesėkme. Ir EK turi išskirtinę teisę vertinti sąlygines paramos programas, jų pažangą ir rodiklių pasiekiamumą. Tuo tarpu mūsų ginčas buvo visiškai nereikalingas“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams teigė G. Paluckas.
Be to, anot Vyriausybės, Lietuvai nepalankus ESBT sprendimas reikštų galutinį sustabdytos paramos dalies praradimą.
Premjeras pabrėžė, kad Lietuva vis tiek turės įgyvendinti įsipareigojimus EK, o bendradarbiavimas su institucija tampa sudėtingesnis vykstant teisiniams ginčams.
„Nuo mūsų įsipareigojimų EK vis tiek neatleis. Tai tie įsipareigojimai vis tiek turės būti įgyvendinti. Bet kaip gyvenime dažnai būna, tai tuos gerus dalykinius santykius temdo ginčai. Tai stengiamės tuos debesis pašalinti“, – kalbėjo jis.
G. Paluckas taip pat atsisakė samprotauti, kodėl, matant esamą situaciją, buvusi Vyriausybė ėmėsi sprendimo kreiptis į ESBT – į šį klausimą, pasak politiko, turėtų atsakyti buvęs Ministrų kabinetas.
Sprendimas teikti ieškinį buvo priimtas dėl nesutarimo tarp EK ir Lietuvos, ar šalies įvykdyti mokesčių pakeitimai buvo pakankamai ambicingi.
Kaip tuo metu skelbė Finansų ministerija, EK tiek netinkamai apskaičiavo neišmokėtą RRF paramos sumą, tiek paskelbė priemonės rodiklių vertinimo metodiką po to, kai Lietuva pateikė pirmąjį mokėjimo prašymą.
Kaip aiškino tuometinė premjerė Ingrida Šimonytė, ginčas kilo dėl skirtingo suvokimo, ką reiškia lengvatų peržiūrėjimas. Politikės teigimu, Lietuvos Vyriausybė suprato, kad tikslas buvo pasiūlyti panaikinti neefektyvias lengvatas, tuo metu EK tikėjosi plano panaikinti didžiąją dalį mokestinių išimčių. Kaip anksčiau skelbė ELTA, gruodžio viduryje EK atliko trečią mokėjimą Lietuvai pagal RRF – išmokėjo 463 mln. eurų, atėmus išankstinį finansavimą. Šį mokėjimą sudaro 174,7 mln. eurų dotacijų ir 288,3 mln. eurų paskolų.
Iki tol iš RRF Lietuva yra gavusi beveik 1,4 mlrd. eurų, jau paskelbta kvietimų projektams už daugiau kaip 3,8 mlrd. eurų (100 proc. visų plano lėšų), o sutarčių – už 3,56 mlrd. eurų (93 proc.).
Iš viso Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planui finansuoti numatyta 3,85 mlrd. eurų, iš kurių 194 mln. eurų skiriama Europos iniciatyvai „REPowerEU“, kuria siekiama laipsniškai nutraukti iškastinio kuro importą iš Rusijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
