Vasario pabaigoje Aplinkos ministerija, dar neturėdama ministro, Vyriausybei pateikė svarstyti atnaujintą Nacionalinį oro taršos mažinimo plano projektą.
„Teikiame projektą, kuris po išsamių diskusijų buvo papildytas priemonėmis, daugiau orientuotomis skatinti ir mažiau – riboti ar drausti“, – apie atnaujintą projektą kalbėjo aplinkos ministro pareigas laikinai ėjęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Vietoj draudimų – skatinimai
Pernai pristatytas pirminis projekto variantas sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, nes jame siūlyta nuo 2020 metų įvesti automobilių taršos mokestį transporto priemonių savininkams. Mokestis būtų apėmęs apie 40 tūkst. Lietuvos gyventojų, o mokėti jį reikėtų kartą – registruojant nupirktą transporto priemonę. Anksčiau svarstyta, kad mokestis galėtų būti apie 30 eurų.
Naujasis oro taršos mažinimo planas numato finansines skatinimo priemones gyventojams. Viena jų – skatinimo mechanizmas, kad seną automobilį pridavusieji fiziniai asmenys atsiskaitytų už viešojo transporto paslaugas arba įsigytų mažiau taršų automobilį. Tiesa, kol kas neaišku, kokių konkrečių išmokų galėtų tikėtis taršių automobilių nusprendę atsisakyti vairuotojai.
„Mes laukiame žalios šviesos. Jeigu ji bus uždegta ir šiai priemonei, tada galėsime galvoti apie kriterijus, sąlygas, aprašus ir panašiai. Šitame plane tų detalių nėra. Mes pasvarstymų turime, kokios galbūt sumos būtų, bet norėsime diskutuoti plačiau. Dar nėra tas metas, kad galėtume plačiau diskutuoti“ – tv3.lt sakė Aplinkos ministerijos Taršos departamento direktorius Vitalijus Auglys.
Taip pat numatoma skirti paramą namų ūkiams prisijungti prie centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, kietojo kuro katilams modernizuoti ir atnaujinti, praneša Aplinkos ministerija.
Siūloma, kad nuo 2020 metų didžiųjų miestų savivaldybės galėtų tikėtis finansinės paramos, jei apribotų dyzelinių automobilių eismą miestuose ar jų dalyse, tačiau paramą miestai galėtų naudoti tik susisiekimo sektoriuje.
Ketinama informuoti visuomenę apie sveikatai kenksmingą oro taršos poveikį, atnaujinti gerosios žemės ūkio praktikos kodeksą, informuoti apie geriausias būstui šildymo sistemas, galimybes gerinti pastatų energinį efektyvumą ir kt.
Valstybės kišenė patuštėtų 300 mln. eurų
Vertindamas naująjį oro taršos mažinimo planą, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad tik imdamasi skatinimų, o ne draudimų, Lietuva nespės pasiekti savo įsipareigojimų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą nuo 2021 iki 2030 metų sumažinti 9 proc.
„Yra ta situacija, kad pagal paskutinį susitarimą Europos Taryboje skaičiuojamas 9 proc. tikslas, kurį turime pasiekti. Turime sumažinti CO2 išmetimą neprekybiniame sektoriuje 1,2 proc., t. y. transporto ir žemės ūkio sektoriuje. <...> Mes aiškiai prognozuojame, kad mums tas 9 proc. sumažinimas yra pakankamai didelis iššūkis“, – tv3.lt sakė K. Navickas.
Anot buvusio ministro, palankiausios priemonės pasiekti tikslą – didesni miškų plotai Lietuvoje, tačiau ir šioje srityje kol kas stringame. Bene lengviausia Lietuvai, pasak K. Navicko, sumažinti emisijas transporto sektoriuje, o tam padėtų ne tik vairuotojų skatinimas, bet ir apmokestinimas.
„Skatinimas nėra blogai. Blogai yra tas, kad nėra numatyta, iš kokių pinigų, šaltinių padidinsime lėšas, kurias išleisime skatinimo priemonėmis. Jeigu mes kalbame apie mokestį, jis suveikia dvigubai – įveda priemonę pokyčiui ir yra galimybė surinkti pinigus skatinančiosioms priemonėms. <...> Skatinanti priemonė yra gerai, tačiau pasakant a, turi būti pasakyta ir b – iš kur tas fondas pasipildys ir kokios yra priemonės, jeigu žmonės nesureaguoja į tą skatinimą“, – svarstė K. Navickas.
Buvęs ministras pastebi, kad, jei Lietuva nepasieks savo įsipareigojimo, šaliai jau netrukus reikėtų pirkti apyvartinės taršos leidimus (ATL), kurių kaina pastaruoju metu šoktelėjo.
„Jeigu jų kaina tokiomis tendencijomis kyla, tada mūsų specialistai skaičiavo, kad mes 2021 turėtume pradėti pirkti kažkokią dalį. Žinau, kad mes per pakankami trumpą laiką galime iš biudžeto mokėti 300 mln. už tuos ATL. Tai nėra bauda, tai prekyba, bet kaina didelė“, – pastebėjo pašnekovas.
Galvotų ir apie automobilių mokestį
V. Auglys pripažįsta, kad ministerija kiek užsivėlino Vyriausybei pateikti oro taršo mažinimo planą. Vis tik specialistas prognozuoja, kad plano likimas turėtų būti išspręstas per artimiausias savaites.
Paklaustas, ar už vėlavimą Lietuvai negrės sankcijos iš Europos Komisijos, V. Auglys teigė, kad ne vienintelė Lietuva pavėlavo laiku pristatyti projektą.
„Paprastai Komisija dar paragina šalis tą padaryti, duoda terminą per 3 mėnesius informuoti, kokie darbai daromi. Neinama į tokias drastiškas priemones, kaip baudos. Ne visos šalys pateikė tuos planus, ne mes vieninteliai. Kitos šalys, kaip ir mes, artimiausiu metu pateiks. Tik tuomet Komisija nagrinės visus tuos planus kartu, pasižiūrės, kokios priemonės siūlomos, ar jos efektyvios, pakankamos, kokios atmestos“, – sakė V. Auglys.
Šią savaitę paskirtasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika žiniasklaidoje neatmetė galimybės ilgainiui įvesti taršių automobilių mokestį, nes „už taršą reikia susimokėti“. V. Auglys mano, kad tokią galimybę įmanoma svarstyti tik matant, kad kitos priemonės sumažinti taršos kiekį neveikia.
„Jeigu priemonės nebus paveikios arba neduos tinkamos rezultato, visos kitos budinčios priemonės gali būti svarstomos. Europoje mes vieninteliai kartu su, berods, estais neturime jokio tokio instrumento taršos mokesčio už automobilius. Mums visi ekspertai primena apie tai, kad dar neišnaudojome šių instrumentų. <...> Jeigu mūsų automobilių parkas liks toks pats, kuris tikrai nežavintis, tai logiška – mums reikia jį kažkaip atnaujinti, visokios priemonės gali būti svarstomos ateityje“, – kalbėjo V. Auglys.
Turime pasiekti įsipareigojimą
Kiekviena Europos Sąjungos šalis yra įpareigota parengti oro taršos valdymo dokumentą, kuris turi numatyti priemones, kurios leistų iki 2020 ir 2030 metų sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį. Pasiekus iškeltus tikslus, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turėtų sumažėti beveik 50 proc.
Nacionalinio oro taršos mažinimo planas turėjo būti patvirtintas ir pateiktas Europos Komisijai iki balandžio 1 dienos, tačiau Lietuva to nespėjo. Planas turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir galės būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių oro taršai mažinti.
Skaičiuojama, jog Lietuvoje vidutinis automobilių amžius siekia 15 metų, kurių daugumą, apie 70 proc., sudaro dyzelinu varomi automobiliai. Automobilio CO2 išmetamųjų dujų kiekį galima pasitikrinti registracijos liudijimo V.7. eilutėje.
