vitalijus auglys

Balandžio pradžioje Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune ir dalyje Vilniaus fiksuojamas didesnis nei normalus kietųjų dalelių kiekis ore per parą. Šių miestų gyventojams patariama praleisti mažiau laiko gryname ore. Kietosios dalelės – ore esančių kietųjų dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai: rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai, pelenai ir kt.

Taršių automobilių mokesčio Lietuva nesvarstys bent tol, kol matysime sėkmingai veikiant kitas priemones oro taršai mažinti, užtikrina Aplinkos ministerija. Artimiausiu metu ministrų kabinetas turėtų apsispręsti dėl atnaujinto Nacionalinio oro taršos mažinimo plano, kuriame numatomos finansinės paskatos vairuotojams, atsisakantiems savo taršių automobilių.

Aplinkos ministerija planuoja skirti apie 30 mln. eurų išmokoms už taršių automobilių atsisakymą, rašo „Lietuvos žinios“. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys dienraščiui tvirtino, kad finansinė paskata numatoma asmenims, atidavusiems nustatytą laiką Lietuvoje eksploatuotą taršų lengvąjį automobilį kaip eksploatuoti netinkamą transporto priemonę.

Aplinkos ministerija išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigia, kad žinia, jog Aplinkos ministerija ruošiasi uždrausti deginti malkas, be reikalo klaidina ir erzina visuomenę. Pasak jų, būtina racionaliai diskutuoti ir pateikti objektyvią informaciją apie namų ūkiuose naudojamo kietojo kuro poveikį aplinkos oro kokybei ir visuomenės sveikatai. Pranešime spaudai rašoma, kad šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru, į orą patenka daug teršalų – apie 80 proc.

Baltarusijos prašymas suteikti oficialios informacijos apie Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo eigą yra susijęs su Lietuvos keliamais klausimais dėl kaimyninėje šalyje statomos Astravo AE, teigia Aplinkos ministerijos atstovas. „Mes elektroniniu paštu jų raštą gavome ir žiūrėsime, ko jie prašo. Čia jie daro veidrodinį atvejį. Jeigu mes prašome kažko, tai jie tada pasižiūri, kas pas mus. Tai pilnai susiję su Astravo klausimu.

Po pirmojo Lietuvos ir Baltarusijos aplinkosaugininkų susitikimo dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV), įgyvendinant abiem šalims svarbius projektus, liko dar nemažai neatsakytų klausimų, sako Aplinkos ministerijos atstovas. „Vakar (ketvirtadienį - BNS) susitikime nekalbėjome visiškai apie Astravo atominę elektrinę.

Dėl Aplinkos ministerijos aplaidumo Lietuva šiemet nesugebės parduoti net Apyvartinių taršos leidimų: tai Lietuvai gali kainuoti bent 500 mln. litų, rašo „Vakaro žinios“. Anot specialistų, dar rimčiau įstrigs daugelis aplinką tausojančių projektų, namų renovacija, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas. Kai kurie seimūnai jau įteikė ministrui reikalavimą pasiaiškinti bei rasti kaltuosius, kurie atlygintų nuostolius.

Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) ekspertų misija, savaitę dirbusi Lietuvoje ir analizavusi planuojamos naujos atominės elektrinės poveikio aplinkai ataskaitą, siūlo papildyti ir patikslinti ataskaitą, kad ji būtų suprantamesnė visuomenei. Taip pat rekomenduojama pateikti daugiau informacijos apie galimą planuojamos veiklos poveikį kaimyninėms šalims.

Rusiją ir Vokietiją sujungsiančio dujotiekio „Nord Stream“, kurį ketinama tiesti Baltijos jūros dugnu, poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos Lietuva neturi, teigia Aplinkos ministerija. „Lietuva, kaip ir kitos Baltijos jūros šalys, dalyvaujančios „Nord Stream“ dujotiekio įrengimo tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, nėra gavusi pranešimo apie pradedamas tarpvalstybines konsultacijas dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos.

Vokietijos federalinės jūros ir hidrografijos agentūros surengtame JTO Poveikio aplinkai vertinimo kontekste (Espoo) konvencijos šalių pasitarime dėl Nord Stream dujotiekio, Lietuvos Aplinkos apsaugos ministerijos atstovas pasiūlė dar kartą nagrinėti ne tik vienintelę jūrinę, bet ir kitas galimas Nord Stream trasos alternatyvas.