Vieni sako, kad mes esame saugūs ir ši atominė kaimynystė mūsų nepaveiks, o kiti mano, kad Astravo elektrinė ir jo gaminama elektra gali sumaišyti politines ir ekonomines Lietuvos kortas.
Kaip buvo statoma Astravo atominė elektrinė galite pamatyti galerijoje:
Mes tapsime priklausomi
Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas yra aršus Astravo elektrinės priešininkas, pasak jo, kai elektrinė atsidarys mes tapsime nuo jos priklausomi, kaip nuo didelės galios gamybos šaltinio.
„Mūsų pačių generacija yra gana menka, ką tik pasirodė žinia, kad Lietuvos energija konservuoja ir 7-8 blokus, todėl lieka vienintelis 9 blokas, kuris įjungiamas Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose. Turime šiek tiek atsinaujinančių elektros šaltinių ir dar kelias nedideles elektrines – Kauno, Panevėžio, Mažeikių, kuri dirba beveik vien tik „Orlen“ gamyklai, ir dar Klaipėdos kogeneracinė elektrinė. Mes matome, kad Lietuvoje neliko bazinės generacijos ir dominuojantis šaltinis bus iš Astravo, tikėtina, kad ta elektra bus pigesnė nei ta, kuri yra importuojama iš Latvijos, Estijos ar Suomijos“, – tv3.lt sakė buvęs energetikos ministras.
Anot jo, mes tapsime absoliučiai priklausomi nuo Astravo atominės elektrinės gaminamos elektros ir ta priklausomybė bus technologinė ir ekonominė. Tai galės kelti ir politines pasekmes, priklausomybę. Šiuo metu didžiąją dalį elektros energijos mes perkame iš Latvijos, Estijos ir Karaliaučiaus, importuojame apie 70 proc. elektros energijos. Iš šių 70 proc. trečdalis yra importuojama iš trečiųjų šalių: Karaliaučiaus ir Baltarusijos.
„Atsiradus Astravo atominei elektrinei situacija keisis, elektrą pirksime iš ten. Jei elektra bus siūloma pigiau, aš sunkiai įsivaizduoju politinę valią jos nepirkti. Nors Lietuva teigia, kad mes nepirksime, bet ta pati elektra galės ateiti per Latviją ar Estiją, nors fiziniai srautai bus iš Astravo. Juos nutraukus visas Lietuvos tinklas gali užgesti, tai didžiulė grėsmė, nes mes priklausome nuo didelio galios šaltinio“, – baugius scenarijus piešė A. Sekmokas.
Jis sakė, kad Astravo elektrinė buvo pastatyta tokioje vietoje, kurioje galima išnaudoti esamus elektros perdavimo tinklus.
„Astravas statomas visiškai netoli Ignalinos, kad išnaudotų jau esantį elektros tinklą ir pasinaudotų galimybe eksportuoti elektrą į ES šalis, gauti tvirtos valiutos. Tokį aš matau Astravo statybos tikslą“, – įsitikinęs A. Sekmokas.
Įrodymu gali būti tai, kad Baltarusijos pusėje buvo rekonstruota Postavo elektros energijos skirstykla, kuri yra netoli nuo mūsų sienos. Toje skirstykloje perjungtos linijos ir dabar trys galingos linijos iš ten eina tiesiai į Lietuvą.
„Mes būsime labiau priklausomi nuo Astravo nei tada, kai neturėjome SGD terminalo ir pirkome dujas iš „Gazprom“. Priklausomybė nuo dujų buvo didelė, bet priklausomybė nuo elektros galėtų būti dar didesnė. Deklaruojama buvo viena, bet realūs žingsniai – kitokie. Mes gesiname savo elektros generaciją, nėra statoma jokia bazinė generacija, ta, kuri veikia nepriklausomai nuo vėjo ar saulės“, – kalbėjo A. Sekmokas.
Jis bijo, kad mes, deklaruodami, jog orientuojamės į Vakarus, išties dairomės į Rytus.
„Buvo sakoma viena, esą sinchronizuosimės su ES elektros tinklais, bet daroma priešingai. Mes deklaruojame, kad orientuojamės į Europą, sinchronizacija numatoma 2025 metais, bet tai – graži iliuzija, nes tuo pačiu metu atnaujinami tinklai vedantys į Baltarusiją. Atsakymų, kodėl šie projektai vykdomi, nėra, todėl tenka konstatuoti, jog žodžiai prieštarauja ir apsaugos nuo nesaugių atominių elektrinių įstatymui, euroatlantinei integracijai ir Lietuvos politinei orientacijai į Vakarus“, – svarstė A. Sekmokas.
Jis tikino, kad 2019 metai yra gana neaiškūs, baugūs. Jo manymu, vos atsidarius Astravo atominei elektrinei, politikai neatsilaikys gundymams ir ims pirkti pigią elektros energiją, raminti žmonės, kad tai – nieko blogo.
„Rokas Masiulis būdamas energetikos ministru jau kalbėjo, siūlė uždirbti iš Astravo elektrinės. Manau, bus keletas paaiškinimų, o pagrindinis bus kaina. Lietuvoje mes pasimokome tik tada, kai patiriame žalą. Patyrėme ekonominę blokadą ir dėl blokados buvo pastatytas Būtingės terminalas, toliau buvo „Gazprom“ dujų kainos diktatas ir buvo pastatytas Klaipėdos SGD terminalas. Dabar turėsime analogišką situaciją elektros rinkoje, tik bijau, kad ji gali būti skausmingesnė“, – svarstė A. Sekmokas.
Lietuva pasiruošusi
Tiesa, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad situacija nėra tokia dramatiška, kaip ją piešia buvęs energetikos ministras.
„Vyriausybė yra parengusi antiastravinių priemonių planą, kuriuo Lietuva įsipareigoja nepirkti elektros iš nesaugių atominių elektrinių, toliau vykdome savo energetinės nepriklausomybės planą. Vyksta nuoseklūs darbai – yra trijų komitetų priežiūros grupė, valstybės turi planą ir žino, kur eina. Nieko daugiau pakeisti negalime, jie skelbia, kad atsidarys jau kitąmet, bet neaišku, ar išties taip nutiks“, – sakė V. Bakas.
Anot jo, Lietuva tikrai turi planą, ką daryti, kai atsidarys Astravo atominė elektrinė, bet būti ramiems – ankstoka.
„Tarkime, kitais metais bus pratybos, kuriose mes mokysimės veikti atsijungus nuo „BRELL“ tinklo. Tai bus pratybos ir eksperimentas, nėra viskas paprasta, bet mes esame pasirašę sutartis su Lenkija, Latvija, Estija. Sinchronizacijos projektas bus finansuojamas Europos Sąjungos pinigais, taigi – planas yra, bet visada yra neramu“, – tikino NSGK vadovas.
Jis sakė girdintis, ką kalba A. Sekmokas.
„Tiesą sakant, dėl jo veiksmų ir jo pozicijos, mūsų veiksmų planavimas gerokai paspartėjo. Aš negaliu komentuoti detalių, bet, žinoma, rizika, kad bus sudėtinga atsispirti pigiai elektros energijai – yra. Visgi Lietuva priėmusi sprendimą nepirkti. Mes turime alternatyvų rusiškai elektros energijai, esu matęs planus, mes susitvarkysime elektros generacijas, bus skelbiami aukcionai pirkti elektros generacijos pajėgumus. Taigi, alternatyvą rusiškai elektros energijai turėsime. Dabar dėl kainų, tai tikiu, kad Lietuva pajėgs atsispirti Baltarusijos elektros energijos kainoms ir susikurti konkurencingas alternatyvas. Dabar yra politinė valia, tikiu, kad mes, kaip šalis, esame atsparūs ir tokie būsime“, – sakė V. Bakas.
Astravas – techninio saugumo problema
Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičus Astravo elektrinę mato, kaip techninę saugumo problemą.
„Kitomis prasmėmis aš nematau didelių geopolitinių lūžių dėl Astravo elektrinės. Man tai daugiau fizinio saugumo klausimas. Taip, teorinis modelis, kad tapsime priklausomi nuo Baltarusijos elektros gali būti, bet, tikiuosi, kad taip nenutiks. O kalbant apie energetinę nepriklausomybę, ką tai turi bendro su energetiniu saugumu? Mes kaip turėjome ryšius su Švedija taip ir tebeturime, taigi, pasirinkimą mes visada turėsime“, – sakė M. Laurinavičius.
Jis įsitikinęs, kad su elektra sunkiau išvystyti priklausomybę nei su dujomis ar nafta. „Aš neneigiu, kad ji galėtų būti, bet mes tą nepriklausomybę užsitikrinome kitais būdais, tarkime būdami „NordPool“ dalimi“, – sakė M. Laurinavičius.
Anot jo, Rusija galimai bandys paveikti Lietuvos politiką per Astravą, bet vargu ar tai – pavyks.
„Jei toks projektas būtų Lietuvoje, tai žmonės, kurie yra priklausomi nuo jo gindami savo interesus gintų Rusijos interesus, o dalis uždirbtų pinigų būtų naudojami tam tikroms operacijoms. Bet tai nėra Lietuvoje, todėl geopolitine prasme aš nematau jokios esminės problemos ar lūžio. Taip, mums būtų geriau, kad elektrinės nebūtų, dėl pačios elektrinės saugumo, nes pasitikėti Rusijos technologijomis pagrįstais reaktoriais negalima. Tai – pagrindinė grėsmė“, – sakė politikos apžvalgininkas.
Jis svarstė, kad projektą galbūt buvo galima sustabdyti, bet net jei būtume padarę vargu ar statybos būtų sustoję. „Statybose „sukosi“ milijardinės sumos, kurios turi ne tik geopolitinės plėtros, bet ir finansinius ir kriminalinius-finansinius tikslus. Taigi, jei Rusija turėjo tuos tikslus, o Baltarusija tais tikslais dalijosi, man sunku įsivaizduoti, ką mes galėjome daugiau padaryti“, – svarstė apžvalgininkas.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad Astravo poveikis bus nežymus arba jo visai nebus. „Baltarusijos ir Rusijos rinka yra pakankamai izoliuota nuo ES rinkos į kurią mes vis labiau integruojamės. Mums svarbiau ar lietingi metai bus Skandinavijoje ir Baltijos šalių regione, nes nuo to priklausys elektros kaina. Mums svarbu, kokia yra taršos leidimų kaina, kiek Skandinavijos ir Baltijos šalių regionas toliau integruosis į ES elektros kainų rinką. Taigi, mes turėsime labai mažai sąsajų su Baltarusijos ir Rusijos rinka“, – sakė ekonomistas.
Jis įsitikinęs, kad Astravo elektrinė Lietuvai problemų nekels.
„Tiesa, mes šiek tiek importuojame elektros iš tų šalių, bet atominė elektrinė neturėtų keisti balanso, tai yra ekstra atvejai ir nedideli kiekiai“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Arti ir pavojinga
Įvairių ekspertų teigimu, jei Astrave įvyktų didelė avarija, tai pajustų Vilnius ir trečdalis visos Lietuvos gyventojų. Seismologiškai šis regionas nėra aktyvus, bet žemės debėjimų – būta. Trakime 1987 metais vos 10 kilometrų nuo Astravo aikštelės įvyko net du žemės drebėjimai, kurių stiprumas siekė 2,5 balus pagal Richterio skalę.
Pasirinkta Astravo elektrinės vieta taip pat reiškia, kad jos reaktoriams aušinti bus naudojamas Neries vanduo. Astrave jau yra vykęs ne vienas incidentas, vien 2016 metais jų buvo bent 6. Skelbiama, kad didelės avarijos Astravo elektrinėje atveju būtų evakuojama 6 tūkst. Lietuvos gyventojų, esančių 30 kilometrų zonoje nuo šio branduolinio objekto. Ši vadinamoji aktyvi apsaugos zona apima teritorijas Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono savivaldybėse.
Planą parengusi Vidaus reikalų ministerija teigia, kad jis sukurtas atsižvelgiant į nepalankiausias incidento elektrinėje aplinkybes – avarijos dydį ir nepalankias oro sąlygas. Dokumente taip pat numatyta šimto kilometrų nuo Astravo AE prevencinė apsaugos zona, kur avarijos atveju būtų imamasi kitų atsargumo priemonių. Planu įtvirtinamos nuostatos, apibrėžiančios gyventojų apsaugos organizavimą ir vykdymą, valstybės ir savivaldybių atstovų funkcijas, visuomenės perspėjimo ir informavimo tvarką.
Gyventojų evakuacija Astravo jėgainės avarijos atvejų kainuotų iki 20 mln. eurų. Lietuva yra pagrindinė už 50 kilometrų nuo Vilniaus statomos elektrinės kritikė – jos teigimu, objektas statomas nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų, tuo metu Minskas kaltinimus neigia.
