nordpool

Pernai panašiu metu elektros energijos kaina Lietuvoje ir visoje Europoje mušė visus rekordus. Tačiau dabar situacija iš esmės pasikeitė. Antradienį Lietuvoje, kaip ir kaimyninėse šalyse, didelę paros dalį elektros didmeninė kaina bus neigiama. Elektros biržos „Nordpool“ duomenimis, nuo vidurnakčio iki pat 6 val. ryto valandinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo neigiama ir svyravo nuo -0,09 Eur/MWh iki -6,2 Eur/MWh. Nuo 6 iki 10 val. kaina perkopia 0 Eur/MWh, tačiau nuo 10 iki 17 val.

Seimas ketvirtadienį pritarė, kad elektros tiekėjams būtų leista vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas mažinant elektros kainas vartotojams. Be to, elektros tiekėjai būtų įpareigoti klientams siūlyti 12 bei 24 mėnesių fiksuotas sutartis. Už Elektros energetikos įstatymo pakeitimą balsavo 122 Seimo nariai, prieš buvo vienas.

Didmeninių elektros kainų šokui kiek nurimus, tiekėjai, kitaip nei praėjusių metų pabaigoje, taip pat ėmė mažinti nustatytus tarifus vartotojams. Tuo metu dalis gyventojų, prieš kelis mėnesius atsisakiusių jų pirštų planų, dalijasi patirtimi, kiek dėl to pavyksta sutaupyti pinigų.

Elektros kainų šuoliai ne juokais išgąsdino tiek verslo atstovus, tiek kiekvieną gyventoją. Pasirinkus nepriklausomą tiekėją, žmonės turėjo nuspręsti – arba pasirinkti fiksuotos kainos planus, arba mokėti už elektrą pagal kainas biržoje. Tuo metu dalis gyventojų griebėsi eksperimentų ir nusprendė rizikuoti, kad pamatytų, kuriuo gi atveju gyventojai galėtų sutaupyti.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad Lietuva su Europos Komisija (EK) jau ne kartą bandė aptarti elektros biržos „NordPool“ kainų nustatymo algoritmo keitimą, tačiau palaikymo nesulaukė.  „Energetikos ministerija ne kartą susitikimuose su EK kėlėme šį klausimą, ar nereikėtų peržiūrėti biržų veikimo ir algoritmo principų. Matome, kad dujomis varomi generatoriai formuoja kainą. Ar tai teisinga? Šiuos klausimus kėlėme EK.

Opoziciniai socialdemokratai užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir energetikos ministrą Dainių Kreivį ragina valstybės vardu pradėti tarptautinę kampaniją reikalaujant peržiūrėti elektros energijos pardavimų biržos „NordPool“ tvarkas ir taisykles, rašoma pranešime spaudai. „Ministrai turėtų imtis aktyvių veiksmų gindami Lietuvos interesus – burti sąjungininkus ir reikalauti peržiūrėti „Nord Pool“ taikomas taisykles ir prekybos tvarkas.

Praėjusią savaitę elektros kaina Baltijos šalyse toliau mažėjo: Lietuvoje ji krito 15 proc. ir siekė 96,26 Eur/MWh, Latvijoje ir Estijoje kaina buvo 17 proc. mažesnė – 94,14 Eur/MWh.  „Elektros kainos Baltijos šalyse atkartojo kainų tendencijas Šiaurės šalyse. Elektros energijos srautas iš Švedijos (SE4 zonos) mažėjo 7 proc., palyginti su ankstesne savaite, srautas iš Suomijos buvo 4 proc. mažesnis, iš Rusijos – tik 2 proc.

Energetikos ministrui šią savaitę paskelbus, kad Lietuva už Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagamintą elektrą jau sumokėjo 4 mln. eurų, kai kurie ekspertai sako abejojantys tokiais teiginiais, o rusiškos elektros importuotoja neigia prekiaujanti baltarusiška elektra.  Latvijos valdžia svarsto, kad ministras Dainius Kreivys galbūt painioja fizinius ir komercinius srautus.

Patenkate į pirmąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą, tačiau dėl įvairių priežasčių negalėjote sudaryti sutarties su nepriklausomu elektros tiekėju iki gruodžio 10 dienos? Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) Paslaugų tarnybos direktorius Renaldas Radvila paaiškina kas bus, jei sutartis su senuoju visuomeniniu tiekėju nutrūks, o naujas nepriklausomas elektros tiekėjas – vis dar nepasirinktas.

Dvi paras neveikusi elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ vėl veikia. Švedijos operatorė „Svenska kraftnat“ biržos „NordPool“ sistemoje penktadienio naktį paskelbė, kad jungtis vėl prieinama.  Lietuvos „Litgrid“ pranešė, kad „Svenska kraftnat“ pašalino gedimą Nibru keitiklio stotyje ir jungties veikla atstatyta apie 1 val. nakties, o vėliau pradėta elektros prekyba.  „Jau 6 val.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“ pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 5,6 mln. eurų grynojo pelno – 60 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (3,5 mln. eurų). Visos grupės grynasis pelnas siekė 6,4 mln. eurų. Bendrovės pajamos šiemet siekė 85,5 mln. eurų - 73,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (49,3 mln. eurų), o visos grupės – 107 mln. eurų – 80 proc. daugiau (59,5 mln. eurų), pranešė įmonė. Įmonės EBITDA rodiklis buvo 5,7 mln.

2008 metais, kai Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad nori statyti atominę elektrinę vos 40 kilometrų nuo Lietuvos sostinės, nedaug kas tikėjo, kad šis noras išsipildys. Tiesa, gavus paskolą iš Rusijos ir 2012 metais padėjus simbolinį statybų pradžios akmenį abejonės pamažu blėso, bet net tada dvejota ar šis atominis monstras pradės veikti.

Jūrinės elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ remonto pradžia atidedama daugiau nei dviem savaitėms. Kaip nurodoma biržoje „NordPool“, jungiamosios sausumos kabelio movos turėtų būti keičiamos nuo rugpjūčio 16 iki spalio 28 dienos. Anksčiau skelbta, kad darbai prasidės liepos 30 dieną ir tęsis iki spalio 10 dienos.

Vasario pradžioje pradėti elektros jungties tarp Švedijos ir Lietuvos „NordBalt“ bandymai baigti, pradedama prekyba elektra. Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ per „NordPool“ biržą pranešė, kad „NordBalt“ jungties bandymai sėkmingai užbaigti ir jungtis pradėjo veikti bandomuoju režimu. „Kartu su partneriais Švedijoje nuosekliai ir kantriai atlikome visus sistemos bandymus ir esame laimingi, galėdami pasiūlyti naują elektros tiekimo šaltinį elektros rinkai.

Beveik pusę gyventojams reikalingos elektros valstybė kitąmet ketina pirkti iš importuotojų. Be jokių konkursų ir už didesnę kainą nei šiemet. 160 milijonų litų. Tokios vertės kąsnis kitąmet bus siūlomas elektros importuotojams,rašo "Lietuvos rytas". Esą tik taip įmanoma užtikrinti stabilų energijos tiekimą, geras kainas. Be to, taip neva kuriama laisvoji rinka.

Vilniuje viešintis Europos Sąjungos (ES)  energetikos komisaras Güntheris Oettingeris penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė, kad Rusija yra svarbus Europos partneris, bet jai nuolaidų teikiama nebus – ji turės rinkoje žaisti pagal vienodas  ES rinkos taisykles. „Rusija yra mūsų vienas svarbiausių partnerių, dėl to, kad importuoja naftą, anglis, dujas. Ji yra vienas svarbiausių žaidėjų. Tačiau, tai ko mums reikia, –  sąžiningų taisyklių.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienio rytą susitikusi su ES energetikos komisaru Guntheriu Oettingeriu, padėkojo Europos Komisijai išdrįsus pradėti tyrimą dėl „Gazpromo" monopolinio dominavimo. Pasak šalies vadovės, ES parama yra labai svarbi Lietuvai įgyvendinant Trečiajį energetikos paketą. Jį įvykdžius, bus visiškai atskirta dujų gavybos, tiekimo ir perdavimo veiklų nuosavybė.

Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje.

Lietuva, Latvija ir Švedija kartu galės įgyvendinti elektros jungties per Baltijos jūrą projektą. Šiai jungčiai Europos Sąjunga skiria 600 milijonų litų. Tačiau projektas pajudės iš vietos tik tada, jei Švedija ir ES bus tikros, kad Baltijos šalys sėkmingai susitarė dėl vieningos regioninės elektros rinkos sukūrimo.