orlen

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ įmonių grupė ieško galimybių plėsti investicijas į Lietuvos atsinaujinančios energetikos projektus – jūrinio vėjo parko statybas Baltijos jūroje ir žaliojo vandenilio infrastruktūrą šalyje, sako „Orlen“ grupės generalinis direktorius Ireneusz Fafara. Trečiadienį grupės vadovas susitiko su premjere Ingrida Šimonyte, aptarė dabartinius koncerno valdomos „Orlen Lietuva“ projektus šalyje ir ateities investicijas į grupės veiklos dekarbonizaciją.

Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį Vilniuje susitiks su Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ ir jo valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ vadovais.  „Kalbėsime apie „Orlen“ veiklą Lietuvoje ir potencialias investicijas energijos sektoriuje“, – BNS nurodė „Orlen Lietuvos“ atstovas Tomas Digaitis.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ antrąjį šių metų ketvirtį uždirbo 60,9 mln. JAV dolerių (šios dienos kursu – 54,6 mln. eurų) pelno prieš mokesčius, palūkanas ir nusidėvėjimą (EBITDA) – 8,3 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu (56,2 mln. JAV dolerių). Jos grynasis pelnas siekė 53,6 mln. dolerių (48,1 mln. eurų), arba 16,5 proc. daugiau, ketvirtadienį pranešė bendrovė. Bendrovės pajamos per ketvirtį siekė 1,865 mlrd.

Didžiausias Lenkijos energetikos koncernas „Orlen“, valdantis Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovę „Orlen Lietuva“, šią savaitę pranešė su Didžiosios Britanijos naftos ir dujų bendrove BP pasirašęs vienerių metų sutartį dėl 6 mln. tonų naftos tiekimo iš Norvegijos telkinių Šiaurės jūroje. Šis kiekis turėtų patenkinti 15 proc. visos „Orlen“ grupės metinio poreikio, rašoma „Orlen“ pranešime spaudai.

Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovę „Orlen Lietuva“ valdančio „Orlen“ valdyba analizuoja grupės strategijoje patvirtintus investicijų iki 2030 metų planus ir nori, kad strategijoje numatytos 320 mlrd. zlotų (74,6 mlrd. eurų) išlaidos būtų realistiškesnės, interviu agentūrai „PAP Biznes“ pareiškė didžiausio Lenkijos energetikos koncerno vadovas. „Dabartinėje „Orlen“ strategijoje investicijoms iki 2030 metų planuojama skirti apie 320 mlrd. zlotų. Tai didelė suma.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai naftos importo ir perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ nepavyko iš Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos buvusios elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ prisiteisti daugiau nei 8 mln. eurų žalos su palūkanomis už nepatiektą elektrą.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) liepos 10 dieną galutinai atmetė „Orlen Lietuvos“ ieškinį ir panaikino 2023 metų gruodį pritaikytą 8,4 mln. eurų „Inter RAO Lietuvos“ turto areštą.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomai Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ nuo gegužės pabaigos vadovauja buvęs jos finansų vadovas Marekas Pawelas Golebiewskis. Registrų cento (RC) duomenys rodo, kad naujas bendrovės generalinis direktorius paskirtas gegužės 29 dieną, o RC pakeitimai įregistruoti liepos 11 dieną.    M. P. Golebiewskis pakeitė nuo pernai spalio 31 dienos bendrovei vadovavusį Radoslawą Misztalewskį.

Buvęs Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdybos pirmininkas Danielis Obajtekas įtariamas ryšiais su „Hezbollah“ dėl libaniečio, kuris gali būti susijęs su šia teroristine grupuote, paskyrimo į pareigas vienoje iš koncerno kompanijų. Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas pirmadienį socialiniame tinkle X parašė, kad prašo generalinį prokurorą ir specialiųjų tarnybų koordinatorių išsiaiškinti šią situaciją.

Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ 2023-iaisiais uždirbo 20,7 mlrd. zlotų (4,8 mlrd. eurų) grynojo pelno. Palyginti su ankstesniais metais, pardavimų pajamos augo 32 proc. – nuo 282,4 mlrd. iki 372,8 mlrd. zlotų (86,3 mlrd. eurų), o suderintas EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų) – nuo 40,8 mlrd. iki 42,24 mlrd. zlotų (9,8 mlrd.

Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. „Galiu patvirtinti, kad „Orlen Lietuva“ atlygino žalą. Šiandien (ketvirtadienį – BNS) sumokėta, padaryti pavedimai gera valia, anksčiau numatyto termino. Bendrai yra sumokėta kiek daugiau nei 150 tūkst. eurų“, – BNS ketvirtadienį teigė bendrovės atstovė Kristina Gendvilė.

Keturi šimtai milijonų dolerių – tokią sumą iš Lenkijos naftos milžinės „Orlen“ išviliojo sukčiai. „Orlen“ tvirtina, kad 400 milijonų sumokėjo už naftą ir jos produktus, tačiau jų negavo, o pinigų taip pat nebėra. Nauja Lenkijos valdžia dėl šio skandalo kraupsta, reikalauja skubiai aiškintis, kur dingo pinigai, o premjeras Tuskas rėžia dar aštriau – „Orlen“ vadina nešvaraus verslo specialistais. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lenkijos didžiausios energetikos grupės „Orlen“ antrinė įmonė Šveicarijoje „Orlen Trading Switzerland“ sumokėjo 1,6 mlrd. zlotų (beveik 402 mln. JAV dolerių) už naftą, kurios taip ir negavo, skelbia Lenkijos žiniasklaida. Kilus skandalui dėl šių įvykių vadovaujant ankstesniam „Orlen“ vadovui Danieliui Obajtekui, o pačiam „Orlen“ apie juos pranešus tik po naujo vadovo Ireneuszo Fafaros paskyrimo, tyrimo ėmėsi šalies parlamento speciali komisija.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pranešė, jog jos naujuoju valdybos pirmininku paskirtas Ireneuszas Fafara, anksčiau vadovavęs „Orlen Lietuva“. Pasak „Orlen“ pranešimo spaudai, I. Fafara naująsias pareigas pradeda eiti balandžio 11-ąją. Lenkijos didžiausios energetikos grupės patronuojamosios bendrovės „Orlen Lietuva“, valdančios vienintelę naftos perdirbimo gamyklą Baltijos valstybėse, prezidento pareigas I. Fafara ėjo nuo 2010-ųjų pavasario iki 2017 metų pabaigos.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) trečiadienį patvirtino, kad pradėjo neplaninį naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ patikrinimą, ties Būtingės naftos terminalu Baltijos jūroje išsiliejus įmonės naftai. AAD teigia, kad dar tikrins tikslų į jūrą patekusių teršalų kiekį, vertins aplinkai padarytą poveikį.

Pagal sumokėtus mokesčius valstybei, skaičiuojant sumas be akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), praėjusiais metais lyderė buvo įmonė Valstybinių miškų urėdija, o skaičiuojant visus pervestus mokesčius, didžiausia mokėtoja pernai buvo akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“, skelbia „Verslo žinios“. Kaip nurodoma „Verslo žinių“ publikacijoje, daugiausiai mokesčių pernai valstybei sumokėjusių įmonių sąrašo pirmoje vietoje atsidūrusi naftos produktų gamintoja ir pardavėja „Orlen Lietuva“ praėjusiai...

Praėjus daugiau kaip šešioms savaitėms nuo vyriausybės pasikeitimo Lenkijoje, dabartinis naftos bendrovės „Orlen“ vadovas priverstas palikti postą. Danielis Obajtekas pareigų neteks vasario 5 d., ketvirtadienį pranešė Stebėtojų taryba. 48 metų D. Obajtekas buvo laikomas Jaroslawo Kaczynskio, kuris, kaip buvusios valdančiosios „Teisės ir teisingumo partijos“ pirmininkas dar neseniai turėjo labai didelę įtaką Lenkijoje, žmogumi. D. Obajtekas praėjusį rudenį išgarsėjo ir už Lenkijos ribų.

Lenkijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Svinouisčyje per praėjusius metus priėmė 62 jų siuntas – keturiomis siuntomis daugiau nei užpernai ir daugiausiai per metus nuo terminalo veiklos pradžios, pranešė jį valdanti energetikos grupė „Orlen“. SGD apimtimis importas didėjo nuo apytikriai 4,4 mln. tonų iki maždaug 4,66 mln. tonų. Tai reiškia, kad rezervuoti terminalo pajėgumai pernai buvo visiškai panaudoti, pažymima pranešime.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“, siekdama diversifikuoti apsirūpinimą energijos ištekliais, už 445 mln. JAV dolerių perka Kuveito kompanijos KUFPEC angliavandenilių gavybos aktyvus Norvegijos kontinentiniame šelfe, pranešė Lenkijos radijas. „Orlen“ grupės įmonė „PGNiG Upstream Norway“ siekia visiškai perimti bendrovės „KUFPEC Norway“ angliavandenilių gavybos verslą“, – teigiama Lenkijos energetikos milžinės pranešime.

Lenkiška mažesnių degalų kainų svajonė, rodos, išblėso kartu su pasibaigusiais rinkimais kaimyninėje šalyje. Todėl dabar Lietuvoje kai kur galima įsigyti ir pigesnio dyzelino nei  Lenkijoje. Rinkos ekspertai vardija, dėl kokių priežasčių taip galėjo nutikti. Lenkijos nepriklausomybės 100-ųjų metinių proga lapkričio 12 d. šioje valstybėje, priėmus įstatymo pakeitimus, paskelbta nedarbo diena.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pasiryžusi technologiškai pertvarkyti jai priklausančią Litvinovo naftos perdirbimo gamyklą Čekijoje taip, kad jai nereikėtų rusiškos žaliavos. Pasak šią gamyklą valdančios bendrovės „Orlen Unipetrol“ pranešimo, tokią galimybę patvirtino tris savaites trukę bandymai, per kuriuose buvo išbandomi įvairūs naftos mišiniai, savo parametrais artimi rusiškai „Urals“ naftai – trys iš jų buvo sėkmingai perdirbti.

Lietuvos vairuotojams, besipilantiems degalus skirtingose degalinėse, svarbu neužmiršti laikytis ir tam tikrų reikalavimų. Pavyzdžiui, jeigu degalus pilsite ne į automobilio baką, o  į netinkamą tarą arba tiesiog vešite per didelį kiekį degalų, tokiu atveju gali grėsti ir bauda.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ iš vadovo pareigų atleido Michalą Rudnickį, jį keičia generalinio direktoriaus pavaduotojas Radoslawas Misztalewskis. „Galiu patvirtinti, kad vadovas buvo atleistas spalio 31 dieną“, – BNS penktadienį sakė „Orlen Lietuvos“ atstovė Kristina Gendvilė.

Lenkijoje prieš sekmadienio rinkimus degalų kainos siekė mažiau kaip 6 zlotus (apie 1,34 euro) už litrą, tačiau lenkų žiniasklaida skelbia, kad jos neišvengiamai didės. Be to, įspėjama, kad kai kuriais atvejais už neteisingą degalų pylimą gali grėsti ir bauda. „RadioZet“ jau anksčiau pranešė, kad prieš rinkimus Lenkijoje atpigus kurui, kuris nė kiek neprilygo tuo metu nusistovėjusioms rinkos kainoms, vertė žmones savo automobiliuose užsipilti pilnus degalų bakus.

Energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi, kad didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ dalyvaus ir antrajame Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurse. „Aš labai tikiuosi. Mes tikrai kalbamės ir kviečiame daugybę dalyvių. Nepaisant ne visai palankios aplinkos tarptautinėse rinkose, tikimės, kad dalyvių skaičių turėsime didesnį nei jis buvo pirmame aukcione“, – interviu BNS sakė D. Kreivys, atsakydamas į klausimą, ar galima tikėtis Lenkijos koncerno dalyvavimo antrajame aukcione.

Didžiausio Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Neptun“ dalyvavo pirmajame Lietuvos paskelbtame 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurse, ketvirtadienį patvirtino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narė Jelena Dilienė.  „Nėra jokia paslaptis. Man atrodo, ir viešoje erdvėje, ir medžiagoje – tai „Orlen“ įmonė „Orlen Neptūnas“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė J. Dilienė.

Lenkijos valdžios institucijų sprendimu, koncernui „Gazprom“ priklausiusi Rusijos tranzitinio dujotiekio Jamalas-Europa atkarpos Lenkijoje operatorės „EuRoPol GAZ“ akcijų dalis perkelta į pačios šios bendrovės balansą, skelbia lenkų žiniasklaida.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ kartu su Nyderlandų bendrove „Northland Power“ pasirašė paskolų sutartis su 25-ių Lenkijos ir tarptautinių finansų institucijų sindikatu pirmojo vėjo jėgainių parko Lenkijos vandenyse Baltijos jūroje projekto „Baltic Power“ finansavimui. „Esame baigiamajame didelės apimties projekto, kuris iš esmės pakeis Lenkijos energijos rūšių derinį, rengimo etape.

Čekija pirmąjį pusmetį padidino rusiškosios dalį visame savo naftos importe, nepaisant Europos Sąjungos taikomų ribojimų, o šešėlis dėl to krenta ant perdirbimo pajėgumų šioje šalyse turinčio Lenkijos koncerno „Orlen“. Valstybinė magistralinių naftotiekių operatorė „Mero“ paskelbė, jog šalies naftos importo iš Rusijos vamzdynu „Družba“ dalis pirmąjį pusmetį sudarė maždaug 65 proc., o prieš metus ji buvo 56 procentai.

Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ plečia savo veiklą Norvegijoje – būdama kelių naftos ir dujų telkinių eksploatavimo dalininke planuoja teikti pramoninės anglies dioksido (CO2) emisijos valdymo paslaugas, skelbia Lenkijos radijas. „Orlen“ pasirašė ketinimų protokolą su Norvegijos bendrove „Horisont Energi“ dėl galimo bendradarbiavimo gyvendinant vieną pažangiausių CO2 saugojimo projektų Norvegijos kontinentiniame šelfe, planuodama ateityje šią paslaugą pasiūlyti Lenkijoje.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ antrąjį šių metų ketvirtį uždirbo 46 mln. JAV dolerių grynojo pelno (šios dienos kursu – 42,6 mln. eurų) kai pernai tuo pačiu metu patirta 209 mln. JAV dolerių grynųjų nuostolių. Pelnas augo dėl išaugusios gamybos ir atsigaunančių pardavimo apimčių Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė bendrovė. „Orlen Lietuvos“ pajamos antrąjį ketvirtį siekė 1,67 mlrd. JAV dolerių (1,55 mlrd. eurų), arba 2 proc.

Dėl aukštos oro temperatūros ir įkaitusio asfalto milžiniško reaktoriaus kelionė į naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklą Mažeikiuose ilgėja – krovinys galutinį tikslą turėtų pasiekti rugpjūčio 25 dieną, pirmadienį, nors anksčiau planuota, kad jis atvyks rugpjūčio 18-ąją. Tačiau įmonės atstovė sako, kad maksimalus  krovinio pristatymo laikas yra būtent kitas pirmadienis.

Kretingos rajone, žvyrkelyje nuo sekmadienio įstrigęs iš Klaipėdos uosto į naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklą Mažeikiuose gabenamas milžiniškas reaktorius pirmadienį pratęsė kelionę, sako „Orlen Lietuvos“ atstovė Kristina Gendvilė. „Į asfaltą krovinys išvažiavo be kelių minučių septintą valandą, dabar važiuoja tiesiąja, link Skuodo aplinkkelio, ir planuoja būti kelios minutės iki antros valandos nakties“, – BNS pirmadienio vakarą sakė K. Gendvilė.

Lenkijos valstybės valdoma energetikos grupė „Orlen“ pranešė ketinanti iki 2026 metų Baltijos jūroje pastatyti 4,73 mlrd. eurų vertės 1,2 GW jūros vėjo elektrinių parką, siekdama papildomai paskatinti Lenkijos perėjimą prie naujos energetikos sistemos, skelbia Lenkijos visuomeninis radijas, remdamasis lenkų portalu „Parkiet“. Ketvirtadienį projektą patvirtino bendrovės stebėtojų taryba, rašoma „Orlen“ pranešime.

Pajūryje iš Klaipėdos į Mažeikių rajoną juda istorinis krovinys. Tokio dydžio ir svorio krovinio mūsų šalyje dar nebuvo. Net 704 ratų platforma gabena milžinišką reaktorių, kurio svoris – 2200 tonų. Tad kelininkai turėjo sutvirtinti kelius bei tiltus, nuimti ženklus bei išjungti šviesoforus. 3 kilometrų per valandą greičiu krovinys savo tikslą pasieks per 2 savaites. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Investicijos į naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklos Mažeikiuose modernizavimą siekia beveik milijardą eurų, sako įmonės vadovas Michalas Rudnickis. „Investicijų suma artėja prie milijardo eurų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė M. Rudnickis.

 Didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, neseniai Lietuvoje įsteigęs jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinį, dalyvauja Lietuvos paskelbtame pirmajame 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurse – penktadienį prasideda varžymasis dėl teisės vystyti parką. „Orlen“ dalyvavimą jame BNS patvirtino trys tarpusavyje nesusiję šaltiniai.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ perka daugiau kaip pustrečio šimto degalinių Austrijoje, planuoja atsiriekti apie dešimtadalį šios šalies mažmeninės prekybos degalais rinkos, skelbia Lenkijos žiniasklaida. „Žengiame didelį plėtros užsienyje žingsnį – perkame ne mažiau kaip 266 degalines Austrijoje, veikiančias su „Turmol“ prekės ženklu. Tai reiškia, kad užbaigę sandorį turėsime trečią pagal dydį šioje šalyje degalinių tinklą, užimsime maždaug 10 proc.

Rugpjūčio pradžioje į Klaipėdos uostą iš Italijos laivu bus atgabentas milžiniškas reaktorius, skirtas naftos perdirbimo ir importo bendrovės „Orlen Lietuva“ gamyklos modernizavimui. Nestandartinis krovinys iš uostamiesčio iki Mažeikių keliaus ilgiau nei pusę mėnesio, sako už projekto logistiką atsakingos bendrovė „Mammoet“ atstovas. 100 metrų ilgio, 6,5 metro pločio ir 10 metrų aukščio reaktorius sveria apie 1,5 tūkst.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ nusprendė keisti logotipo spalvą iš raudonos į žalią, o iš oficialaus savo pavadinimo pašalinti santrumpą PKN, kurios plėtinys – Polski Koncern Naftowy, skelbia Lenkijos žiniasklaida.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ atgaivino planus tiesti naftotiekį, kuris sujungtų Ukrainos Odesos ir Lenkijos Gdansko uostus, taip sustiprinant šalių energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, skelbia Lenkijos žiniasklaida. Visuomeninis transliuotojas „TVP Info“, remdamasis neoficialia informacija, pažymi, jog „Orlen“ vadovai grįžo prie kadaise nutraukto vamzdyno Odesa-Brodai-Plockas-Gdanskas projekto.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ jūrinės vėjo energetikos plėtros bendrovė „Orlen Neptun“ Lietuvoje įsteigė savo padalinį.  Registrų centro duomenimis, įmonė „Orlen Neptūnas“ įregistruota gegužės 10 dieną, jos įstatinis kapitalas – 2,5 tūkst. eurų.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pranešė apie planus gerokai padidinti gamtinių dujų gavybą Lenkijoje ir Norvegijoje, skelbia Lenkijos radijas. Grupės vadovas Danielis Obajtekas sakė, jog „Orlen“ planuoja per artimiausius septynerius metus gamtinių dujų telkinių išžvalgymui ir įsisavinimui išleisti apie 60 mlrd. zlotų (apie 13 mlrd. eurų). Lenkijos klimato ir aplinkos ministerijos duomenimis, 2022-aisiais šalyje sudeginta 16,62 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ nutraukė paskutinę naftos tiekimo sutartį su Rusija – su bendrove „Tatneft“, nesumokėdama jokių baudų, skelbia „Reuters“, cituodama „Orlen“ vadovą Danielį Obajteką. Rusiškos naftos tiekimas „Družba“ vamzdynu buvo sustabdytas vasarį, praėjus dienai po to, kai Lenkija pristatė Ukrainai pirmuosius „Leopard“ tankus, pažymi agentūra.

Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ šeštadienį paskelbė, kad Rusija sustabdė naftos tiekimą jai naftotiekiu „Družba“ ir kad tai paveikė maždaug 10 proc. kompanijos poreikių. „Rusai sustabdė tiekimą naftotiekiu „Družba“ į Lenkiją“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame „Orlen“ pareiškime. „Orlen“ teigė, kad šis žingsnis neturės įtakos tiekimui Lenkijos klientams ir kad nuo šiol visa nafta bus tiekiama jūra. Iki šiol „Orlen“ naftotiekiu iš Rusijos importuodavo apie 10 proc.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ paskutinio praėjusių metų ketvirčio pajamos, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, augo 28 proc. iki 2,158 mlrd. JAV dolerių.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pasirašė 20 metų trukmės sutartį dėl 1 mln. tonų suskystintų gamtinių dujų (SGD) per metus pirkimo JAV bendrove „Sempra“. Dėl šios sutarties derėjosi Lenkijos valstybės kontroliuota dujų įmonė „Polskie Gornictwo Naftowe i Gazownictwo“ (PGNiG), tapusi „Orlen“ dalimi.

Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ Gdansko uoste pastatys naują naftos produktų krovos terminalą. Beveik 500 mln. zlotų (apie 106 mln. eurų) kainuosiantį projektą planuojama įgyvendinti iki 2025 metų. „Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas pabrėžė, šis projektas leisti geriau panaudoti Gdansko naftos perdirbimo gamyklos, kurios 70 proc. akcijų valdo „Orlen“, pajėgumus, padidins naftos produktų tiekimo saugumą bei patikimumą.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai sustiprėjo dar gerokai iki karo Ukrainoje pradžios, tačiau prasidėjusi plataus masto Rusijos invazija dar labiau parodė šių santykių strateginę svarbą. Ekspertai pažymi, Lietuvos ir Lenkijos balsas dėl Rusijos grėsmės ir pagalbos Ukrainai būtinumo girdimas ir Vašingtone, o daug didesnės Lenkijos norą būti Lietuvos sąjungininke lemia ir tokie dalykai kaip Adomo Mickevičiaus poezija ar lietuvių kelionės apsipirkti į Lenkiją.

Lenkijos naftos perdirbėjo „Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas pareiškė, jog pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo degalams šalyje grąžinimas nuo sausio į 23 proc. lygį neturėtų smarkiai paveikti jų galutinės kainos, skelbia Lenkijos radijas. D. Obajtekas patikino, kad „Orlen“ „dės visas pastangas, kad po Naujųjų metų degalų kainos būtų kuo artimesnės dabartinėms“. „Visų pirma, bendrovių susijungimas (prijungimas prie „Orlen“ mažesnės konkurentės „Lotos“ – BNS) padėjo stabilizuoti kainas.