vytautas bakas

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad jo bendrapartietis Vytautas Bakas išreiškė asmeninę, o ne partijos poziciją, kai prezidento Gitano Nausėdos metinio pranešimo metu demonstravo užrašus, keliančius klausimus dėl šalies vadovo sąžinės. „Mes turime individualų veikėją, kuris veikia savarankiškai. Aš nepritariu tokiems veiksmams ir nepritaria politinė partija“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.

Antradienį Seime prezidentui Gitanui Nausėdai skaitant metinį pranešimą, parlamento plenarinių posėdžių salėje neišvengta klausimų dėl rezonansą kėlusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos. Tomo Gailiaus liudijimą ir informaciją tyrusios parlamentinės komisijos pirmininkas Vytautas Bakas, šalies vadovui kalbant susirinkusiesiems, prie savo darbo vietos buvo iškėlęs užrašą, apeliuojantį į G. Nausėdos sąžinę.

Seimo etikos sargai trečiadienį nutarė, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios komisijos pirmininkas Vytautas Bakas išvadoje pateikė netikslius ir ne visos apimties duomenis bei taip sulaužė politiko elgesio kodeksą.

Nors Seimas patvirtino Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas ir konstatavo, kad prezidentas Gitanas Nausėda pažeidė priesaikos nuostatas, apkaltos šalies vadovui neketinama svarstyti, teigia komisijos pirmininkas Vytautas Bakas. „Jeigu kalbėti apie tą epizodą, kuris yra susijęs su atsisakymu liudyti komisijai, tai pagal Konstitucinio Teismo iki šiol suformuluotą praktiką šis klausimas neturi prasmės“, – žurnalistams sakė V. Bakas.

Parlamentui patvirtinus Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadas, šios komisijos pirmininkas Vytautas Bakas pabrėžia, kad dabar svarbu suteikti visuomenei teisę susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga. „Labai svarbu, kad išvados priedai būtų išviešinti ir prieinami visuomenei.

Parlamentaras Vytautas Bakas sako, kad taikiame mitinge prie Seimo ir iš jo išsivysčiusiose riaušėse prieš beveik trejus metus dalyvavo skirtingi asmenys, o minios nuotaikų pokytis buvo „radikalus ir greitas“. Riaušių prie Seimo byloje trečiadienį liudijęs politikas pasakojo, jog pirmoji protesto dalis jam pasirodė kaip normali akcija, tačiau vakarop situacija pablogėjo – antroje dalyje minia elgėsi vis agresyviau, politikui į akis pateko ir ašarinės dujos.

Parlamentaras Vytautas Bakas teigia, kad išvadas dėl galimo Dovilės Šakalienės interesų supainiojimo rengiantys Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) nariai patys yra šališki. Todėl, pasak jo, tyrimą dėl pranešėjo komisijos kartu su D. Šakaliene vykdę „valstietė“ Aušrinė Norkienė ir liberalas Andrius Bagdonas turėtų būti pakeisti.

Prezidentui Gitanui Nausėdai toliau kritikuojant Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos darbą, jos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad šalies vadovas „nusileido gana žemai“. Todėl, parlamentaro nuomone, G. Nausėdai gali sunkiau sektis patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą. „Aš manau, kad prezidentas nusileido gana žemai, ir jeigu taip perfrazuoti, tai panašu, kad prezidentui gali pritrūkti kuro iki antro rinkimų turo.

Etikos ir procedūrų komisijai (EPK) vykdant tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos, jos pirmininkas Vytautas Bakas nori išsiaiškinti, ar EPK narė Dovilė Šakalienė nenuslėpė dalies informacijos deklaruodama viešus ir privačius ryšius. Seimo koridoriuose pasigirdus kalboms, jog D. Šakalienės vyras galimai dirba VSD, parlamentaras kreipėsi į žvalgybos instituciją ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), siekdamas patikrinti, ar šie gandai teisingi.

Naujos aistros dėl vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadų. Komisijos pirmininkas iš Seimo tribūnos jau pareiškė, neva Gitanas Nausėda ir prezidentūra praktiškai užvaldyta Lukašenkos ir jo pakalikų. Esą G. Nausėda prisileido į savo aplinką žmonių, kurie vos per vieną kitą žmogų yra susiję su pačiu Lukašenka. G. Nausėda atkerta, kad vadinamieji Seimo tyrėjai greičiausiai jau apskritai prarado blaivų protą ir viskas nurims po prezidento rinkimų.

Praėjusią savaitę pasirodžius Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusios Seimo komisijos išvadoms, aiškėja naujos parlamentinio tyrimo detalės. Dar pernai lapkritį komisijos pirmininkas Vytautas Bakas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti, ar prokuroras Artūras Urbelis nepažeidė profesinės etikos principų. Toks sprendimas priimtas po to, kai viešo posėdžio metu A. Urbelis tikino, kad parlamentinių komisijų nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteriją, pareiškė laikinosios komisijos pirmininkas Vytautas Bakas. Jo teigimu, reakcija į komisijos išvadas rodo, jog norima susiaurinti Seimo konstitucines teises, apribojant parlamentinės kontrolės galimybes.

Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad Valstybės saugumo departamento direktoriaus Dariaus Jauniškio ir jo pavaduotojo Remigijaus Bridikio liudijimai komisijai labai stipriai skyrėsi. Jis tai pasakė įvertinęs komisijai duotus pareigūnų liudijimus, kuriuos gali pamatyti tik tie asmenys, kurie turi leidimą susipažinti su įslaptinta informacija.

Prezidentas Gitanas Nausėda neturėtų menkinti laikinosios komisijos darbo, sako parlamentiniam tyrimui dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos vadovavęs parlamentaras Vytautas Bakas. Pasak jo, tik aklas gali nematyti tyrimo išvadą pagrindžiančių įrodymų. „Tik aklas gali nematyti įrodymų ir tik aklas gali nematyti problemų“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė V. Bakas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji komisija ketvirtadienį Seimui planuoja pristatyti savo išvadas. Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas Gitanas Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką, neatsakydamas į komisijos klausimus.

Pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusios parlamentinės komisijos pirmininkas Vytautas Bakas tikina, kad komisija turi surinkusi įrodymus apie prezidento Gitano Nausėdos ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais. Šią medžiagą, pasak politiko, bus siekiama išslaptinti ir paviešinti visuomenei. „Mes galime įrodyti šį teiginį. Jį įrodo komisijos surinkta medžiaga, kuri yra prie tyrimo bylos, tačiau kuri šiuo metu sudaro valstybės paslaptį.

Pirmadienį patvirtinusi parlamentinio tyrimo išvadą, Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tirianti komisija ketina įregistruoti išvados nutarimo projektą. Komisijos pirmininkas Vytautas Bakas išvadas Seimui pristatyti tikisi jau šį ketvirtadienį.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tirianti Seimo komisija pirmadienį planuoja baigti rašyti išvadas ir jas tvirtinti. „Darysime viską, kad maksimaliai viešai, aiškiai pateiktume tiek išvadą, tiek ją pagrindžiančius įrodymus“, – BNS sakė laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas. Anot jo, tyrimo išvados bus viešos, tik dalis dokumentų, liudijimų, kuriais jos remsis, gali būti įslaptintos.

Prezidentui nusprendus ignoruoti klausimus, kuriuo pateikė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tirianti Seimo komisija, parlamentaras Vytautas Bakas sako, kad toks šalies vadovo sprendimas gali būti laikomas įstatymo pažeidimu. „Prezidentas pareiškė, kad atsisako atsakyti į komisijos klausimus.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tirianti Seimo komisija tikriausiai prašys pratęsti jos darbą, sako komisijai vadovaujantis Vytautas Bakas. „Tai (baigti iki numatyto termino – BNS) būtų gana sudėtinga, todėl manau, kad porą savaičių reikės tęsti“, – BNS pirmadienį sakė V. Bakas. Tyrimo išvadas komisija turi pateikti iki kovo 10 dienos – sekmadienio, kai Seimas renkasi į eilinę pavasario sesiją.

Pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tiriančiai Seimo laikinajai komisijai už uždarų durų apklausus Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotoją Remigijų Bridikį, komisijos pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad gauta informacija stebina ir tam tikri procesai kelia nerimą. „Tai vienas rimtesnių susitikimų. Gavome komisiją dominančios informacijos, kuri buvo netikėta.

Laikinosios parlamentinės komisijos pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad išklausius Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojų liudijimus, susidaro įspūdis, jog saugumas Lietuvos gyventojus tikrina pažeisdamas procedūras. Taip jis kalbėjo pirmadienį po pranešėjo informaciją apie departamento vadovų veiksmus tikrinant tuomet į prezidentus kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką tiriančios Seimo komisijos posėdžio. Jo metu parlamentarai išklausė dviejų VSD pareigūnių liudijimus.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tiriančios Seimo komisijos pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) aktyviais veiksmais apsunkina parlamentinį tyrimą. Taip jis teigė paklaustas, ar komisija jau gavo kokį nors atsakymą iš buvusio STT pareigūno, kuris praėjusį pirmadienį turėjo dalyvauti uždarame posėdyje. Visgi, tuo metu buvo pranešta, kad liudyti pakviesto žmogaus kvietimas nepasiekė.

Pirmadienį planuotas uždaras Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjančios Seimo laikinosios komisijos posėdis neįvyks. Parlamentarai ketino už uždarų durų išklausyti buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūno, tyrusio Tomo Gailiaus pateiktą informaciją, liudijimą. Visgi, komisijos pirmininkas Vytautas Bakas nurodė, kad kvietimas buvusio pareigūno nepasiekė. „Kvietėme buvusį STT pareigūną, bet jis negavo pranešimo. Manau, kad kažkoks nesusipratimas įvyko.

Seimo komisijai trečiadienį paliudijus vadinamajam Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjui Tomui Gailiui, komisijos narys Vytautas Bakas sako, kad tęsiant parlamentinį tyrimą aiškėja „akivaizdūs prieštaravimai“ dėl to, kiek išsamiai tarnybos gilinosi į informaciją apie žvalgybos tikrintą tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Seimo laikinoji komisija, besiaiškinanti pranešėjo istoriją dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmų tikrinant jo aplinką buvusiuose rinkimuose, yra „kaip ir nelegali“, nes jos vadovas Vytautas Bakas neturi įgaliojimų dirbti su įslaptinta informacija. „Man sukurta specialioji tyrimo komisija, knyga parašyta, šios knygos pagrindu kuriama laikinoji komisija, kurios vadovas net neturi įgaliojimu dirbti su įslaptinta informacija.

Seimo laikinajai komisijai pradėjus tirti pranešėjo istoriją, susijusią su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmais tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, prokuroras Artūras Urbelis paragino nusišalinti komisijos vadovą Vytautą Baką.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją besiaiškinanti laikinoji Seimo komisija kaip ekspertus kvies žvalgybos kontrolierių Nortautą Statkų, Generalinės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą  Artūrą Urbelį, po kurio patikrinimo medžiaga grąžinta Seimui. Tokiems pasiūlymams komisija pritarė antradienį susirinkusi į pirmąjį posėdį.

Seimas antradienį apsisprendė atlikti parlamentinį tyrimą dėl pranešėjo istorijos, susijusios su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmais tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką. Parlamentas sudarė laikinąją tyrimo komisiją pranešėjo nurodytoms aplinkybėms aiškintis, kuri išvadas turi pateikti iki kitų metų kovo 10 dienos. Komisijos vadovu paskirtas opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas.

Seimas antradienį ėmėsi svarstyti siūlymą pradėti tyrimą dėl pranešėjo istorijos, susijusios su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmais tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką.   Tam, kad parlamentinis tyrimas būtų pradėtas, Seimas dar turės balsuoti dėl nutarimo priėmimo. Sprendimą planuojama priimti per kitą posėdį – jau po numatytos dviejų savaičių pertraukos tarp Seimo posėdžių dėl biudžeto svarstymo.

Eltos žiniomis, Seime surinktas reikiamas kiekis parašų inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl pranešėjo istorijos. Po Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako parengtu nutarimo projektu pasirašė apie 40 parlamentarų. Visgi, kol kas nei V. Bakas, nei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas oficialiai šios informacijos nepatvirtino.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako siūlymas steigti parlamentinio tyrimo komisiją dėl galimai neteisėtos Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos kol kas nesulaukia tvirtos paramos nei valdančiųjų, nei opozicijos gretose. Pastarosios atstovai yra įsitikinę, kad oponentai siekia išnaudoti tyrimą kaip būsimų šalies vadovo rinkimų kampanijos įrankį, todėl nemano, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ar visas parlamentas turėtų imtis šių klausimų narpliojimo.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) nekomentuoja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako iniciatyvos dėl parlamentinės tyrimo komisijos, skirtos ištirti departamento veiklą 2019 m. prezidento rinkiminės kampanijos metu. Visgi, VSD nurodo, kad yra pasirengę atsakyti į visus parlamentarams kylančius klausimus. „Seimo narių politinių iniciatyvų nekomentuojame“, – nurodoma VSD komentare Eltai.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas parengė nutarimo projektą, kuriuo siūlo steigti specialiąją tyrimo komisiją, skirtą atsakyti į klausimus dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos 2019 m. prezidento rinkimų metu. Seimo narys nurodo šią savaitę kalbėsiąs su savo frakcija bei valdančiųjų atstovais, siekiant mobilizuoti paramą iniciatyvai ir surinkti reikiamus parašus.

Skaudžiai pasibaigusios istorijos dėl laiku nesuteiktos ar nekokybiškos medicininės pagalbos – sveikatos sistemos piktžaizdės. Keliais tokiais atvejais pasidalinę Seimo nariai rėmė prie sienos ministrą Arūną Dulkį, ar įgyvendinus reformą tokios tragedijos liks tik užmarštyje. Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai ketvirtadienį susitikę su sveikatos apsaugos ministru negailėjo aštrių klausimų dėl sveikatos paslaugų prieinamumo ir kokybės.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pateikė vieną neatsakingiausių pasiūlymų, į kurį specialistai reaguoja vienareikšmiškai: to daryti negalima, nes vaikai nekontroliuoja savo impulsų ir labai tikėtina, kad pasitelkę dujų balionėlius aiškinsis santykius tarpusavyje arba bandys juokauti papurkšdami dujų patalpoje.  Demokratai pasiūlė leisti vaikams nuo 14 metų turėti dujinius balionėlius, nors atsakomybė asmeniui pagal Lietuvos įstatymus kyla tik nuo 16 metų.

Parlamente kelią skinasi projektas, kuriuo beveik keturis kartus didinama kontrabandos vertė, už kurią būtų taikoma griežčiausia bausmė. Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska pripažįsta, kad priėmus šias pataisas keliolika už stambaus mastą kontrabandą nuteistų asmenų galės prašyti sušvelninti jiems bausmę. Seimas po svarstymo yra pritaręs Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis keičiamas nusikaltimų sunkumo lygis, į kurį atsižvelgiant skiriamos skirtingos bausmės.

Prezidentūra tikriausiai siekė tylaus ir ramaus Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus Žydrūno Bartkaus atleidimo iš pareigų, nes kaip tik pasibaigė šios už kovą su korupcija atsakingos institucijos vadovo kadencija. Bet parlamentarai įtaria, kad čia paslėpta kažkas daugiau. Ž. Bartkus praėjusią savaitę nepasirodė Seimo posėdyje, kuriame buvo svarstomas jo atleidimas.

Dalis parlamentarų užsimojo keturiolikmečius apginkluoti dujų balionėliais. Esą ir dabar dalis vaikų nešiojasi į mokyklą šį D kategorijos ginklą apsaugai, nors už jo turėjimą įstatymas numato baudas vaikų tėvams. Parlamentarai sako, kad dujų balionėlis yra gera priemonė vaikui apsiginti, mat pastaruoju metu esą padaugėjo paauglių užpuolimų.

Nuo šiol bus galima atimti išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę iš asmenų, kurie palaiko valstybes, keliančias grėsmę Lietuvos ar sąjungininkų saugumo interesams bei taip žemina Lietuvos vardą. Tam ketvirtadienį pritarė Seimas, priėmęs atitinkamas Pilietybės įstatymo pataisas.

Lukašenkos režimo įkaitams – nuolat į Lietuvą bandantiems patekti migrantams iš Rytų – dar griežtesnės apgręžimo priemonės. Jų neįleidimą į šalį Vidaus reikalų ministerija siekia įtvirtinti įstatymu: tam jau pritarė Vyriausybė. Tačiau projektą aršiai kritikuoja žmogaus teisių gynėjai. Jie tikina, kad įstatymo projektas esą prieštarauja europinėms žmogaus teisių konvencijoms, nedera su Lietuvos tarptautiniais įsipareigojimais ir neužtikrina prieglobsčio teisės įgyvendinimo.

Nuotoliniai Seimo komitetų posėdžiai dažnai atskleidžia ką nors tikro apie juose dalyvaujančius žmones, kurie ne laiku ir ne vietoje ištaria kokią nors frazę, kuri paskui atsisuka prieš juos. Seimo Žmogaus teisių komitete trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas prieštaringai vertinamą parlamentarą Dainių Kepenį į mikrofoną pavadino lavonu.

Seimas ir vėl į nokautą pasiuntė senovės baltų „Romuvos“ bendruomenę, vėl nesuteikė jai valstybės pripažintos religinės bendruomenės statuso. Šį kartą nepadėjo net tai, kad už statuso suteikimą pasisako ideologiniai priešininkai – valstiečiai ir Laisvės partija. Maža to, „Romuvos“ nariai pasijuto įžeisti to, ką išgirdo Seimo salėje – konservatorė Abramikienė citavo Rusijos ideologą Duginą ir baltų bendruomenę siejo su Kremliumi.

Užsienio reikalų ministerija lietuviams, esantiems Rusijoje, rekomenduoja išvykti iš šios šalies, o tiems, kurie ten dar tik keliaus – išvis nevažiuoti. Kol kas dar neaišku ir ką valdžia nuspręs dėl lietuvių kilmės Rusijos piliečių Kaliningrade, kurie norės nuo mobilizacijos bėgti būtent į Lietuvą. Seimo opozicija, nors ir bando kritikuoti valdančiuosius dėl jų reakcijos ir veiksmų, labiau primena cirką – išsikvietę ant kilimo ministrę Bilotaitę, patys ateiti į posėdžių salę patingėjo.

Seimas imasi naujos misijos – organizuoja revoliuciją, bando perimti Lietuvos futbolo federacijos vairą. Parlamentarai piktinasi, kad šalies futbolas nusirito iki visiško dugno ir siūlo variantus, kaip būtų galima sistemą pertvarkyti. Lietuvos futbolo federacija parlamentarų įsikišimo nesupranta, piktinasi, kad valdžia žaidžia su ugnimi. Esą bandymai peveikti fedraciją gali pasibaigti rinktinių ir klubų suspendavimu. „Stebime intensyvią nusikalstamo pasaulio atstovų intervenciją į futbolą.

Lietuva turi nedelsdama paleisti visus du su puse tūkstančio stovyklose tebelaikomų neteisėtų migrantų. Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ skelbia, esą Lietuvos pareigūnai migrantus žemino ir net kankino, pusnuoges moteris laikė lauke surištomis rankomis. Vidaus reikalų ministrė aiškina, kad savo politikos Lietuva nekeis ir aiškina, kad ataskaita šališka. O Seimo salėje ir vėl pasigirdo įžeidžiančių replikų moterų atžvilgiu.

  Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako nesureikšminanti įžeidžiančios opozicijos parlamentaro Vytauto Bako replikos ir priimanti kaip komplimentą. „Jau metai gyvename su neteisėtų migrantų krize, aš tai (V. Bako repliką) įvardijau kaip komplimentą, kad Vidaus reikalų ministerija gerai tvarkosi“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė.

„Dugnas ar demokratijos kaina?“, – tokį klausimą savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje iškėlė konservatorius Andrius Navickas. Jo teigimu, pirmadienį vykusio neeilinio Seimo posėdžio metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas priėjęs prie vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pavadino ją „nužmogėjusia kale“. „Šiandienos neeilinis posėdis.

„MG grupei“ ir šalims susitarus dėl taikos dalykinės reputacijos bylose, šią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas jas abi nutraukė. Grupės bylinėjimaisi su valstybe ir Seimo nariu Vytautu Baku vyko kelerius metus, jų ištakos siekia praėjusios kadencijos Seimo atliktą parlamentinį tyrimą dėl nederamo verslo poveikio politiniams procesams.