Politologas Mažvydas Jastramskis įvertino V. Sinicos būsimą vaidmenį Seime, šį įvykį susiejo su Aušrinės Armonaitės kadaise patekimu į Seimą. Primename, kad šiais metais nei vienas Laisvės partijos narys nepateko į Seimą, tarp jų ir Aušrinė Armonaitė.
„Čia priklauso nuo to, kaip jis [Sinica] tuo pasinaudos. Aišku, vienas žmogus Seime – nėra kažkokia ypatinga jėga, jis turės eiti į mišrią frakciją, ar jungtis prie kažko kito.
Reikia prisiminti, kad ir Armonaitė realiai kažkada buvo viena Seime, kai Laisvės partija kūrėsi, ir po to kažkiek pasinaudojo tokia forma tam, kad sustiprintų pozicijas prieš kitą kadenciją ir patektų į Seimą.
Žinot, čia irgi visko gali būti [su V. Sinica], ypatingai, jeigu imigracija į Lietuvą didės, čia irgi toks klaustukas yra“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Imigracija – paslėpta rinkimų tema
Anot eksperto, tema, kad daugėja kitataučių, atvykstančių į mūsų šalį gyventi bei dirbti, nebuvo plėtojama daugumos partijų. Jis galiausiai pabrėžė porą apsektų, dėl kurių Sinica laimėjo Vilniaus Pilaitės–Karoliniškių vienmandatėje apygardoje.
„Kažkaip rinkimų metu buvo toks paslėptas klausimas (apie imigraciją), aš iki šiol nesu tikras, kad jis kažkiek čia lėmė tos pačios Sinicos pasirodymą.
Man susidarė įspūdis, kad jis čia laimėjo dėl dviejų dalykų: dėl balsavimo prieš konservatorių partiją, antras dalykas – jis ganėtinai aktyviai dirbo toje apygardoje, kas irgi gali duoti tokį pranašumą. Tikrai nemanau, kad laimėjimas apygardoje dėl imigracijos buvo“, – sakė M. Jastramskis.
Politiko Sinicos pozicija apie imigraciją į Lietuvą
Primename, kad tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ V. Sinica griežtai laikėsi nuomonės, kad migraciją Lietuvoje reikia stabdyti, nes dėl didelių srautų atvykėlių iš posovietinių Azijos šalių Lietuva praranda savo lietuviškumą.
„Didžioji dalis čia atvykusių yra ne pabėgėliai, kuriuos yra labai sunku išsiųsti namo, o turintys darbo leidimus. Kai baigsis jų darbo leidimai, juos galima išleisti namo tų leidimų nepratęsiant. Tai nėra didelė teisinė problema.
Mums reikia pereiti prie tokios politikos, o, kiek aš matau, Nacionalinis Susivienijimas yra vienintelė partija, kuri sako, kad tai iš esmės yra egzistencinė bėda Lietuvai“, – dėstė savo mintis V. Sinica.
M. Jastramskis savo „Facebook“ paskyroje pateikė 10 pagrindinių punktų, pastebėjimų apie antrojo rinkimų etapo baigtį. Anot jo, V. Sinica pateko dėl dar vienos specifinės priežasties.
„Nacionalistas Vytautas Sinica pateko į Seimą su tautinių mažumų balsais Karoliniškėse. Kitaip nepaaiškinsi. Toks tad buvo balsavimas prieš konservatorius, epinis“, – savo nuomonę socialiniuose tinkluose pateikė politologas.
Filosofijos daktaras Kęstutis Girnius įvardijo, kad V. Sinica, būdamas vienintelis Nacionalinio susivienijimo atstovas, kuris pateko į Seimą, didelės galios neturės. Nepaisant to, V. Sinica galės gauti tokį dėmesį, kurio negavo prieš patenkant į Seimą. Pasak politologo, iškyla klausimas, ką jis su tuo dėmesiu imsis daryti, kaip jį panaudos.
„Vienas žmogus negali turėti didesnės įtakos, vis dėlto jis galės tiktai pridurti prie kurios nors frakcijos, jis nebus jokio komiteto pirmininkas, bet būdamas Seime jis galės siūlyti įstatymo projektus, galės turėti spaudos konferenciją.
Kaip Seimo narys jis įgyja formą, kurios anksčiau neturėjo, kur galėjo plėtoti savo mintis. Klausimas, kiek tos mintys populiarios, ir ar jis eina dėl asmeninių savybių.
Kandidato ir jo minčių negali aiškiai atskirti. Tai manau, kad nemaža dalimi prisidėjo tos jo (V. Sinicos) bendros mintys, kad vis dėlto vyksta šioks toks Lietuvos suslavėjimas, Vilniaus suslavėjimas, jei galima taip pasakyti.
Pradeda vis daugiau didėti „ruso“, slaviškų kalbų, ir nėra jokio spaudimo tiems žmonėms lietuviškai kalbėti. Tai manau šitai pozicijai pritaria gerokai daugiau žmonių, negu viešai prisipažintų. Manau, tai prisidėjo prie jo pergalės.
Žmonės, kurie atvyksta į Lietuvą, ir gauna leidimą gyventi, turėtų išmokti lietuvių kalbos, kad galėtų laisvai su piliečiais susikalbėti, ir kad piliečiai galėtų į darbuotojus kreiptis lietuvių kalba, o ne gūžtelėti pečiais“, – paaiškino K. Girnius.
