Tam nereikia išskirtinės įrangos ar profesionalios priežiūros. O daržas ant palangės žiemą gali tapti ne tik natūralių vitaminų šaltiniu, bet ir dailia interjero detale.
Nereiklūs agurkai
Kaunietė agronomė Jūratė Ščerbinskienė pripažino, kad jau galima namuose ant palangės sodinti įvairius augalus. „Daržas ant palangės – puikus būdas paprastai ir natūraliai savo namuose užsiauginti žalėsių, – pripažino ji. – Ir tam nereikia nei didelės patirties, nei išmonės.
Ant palangės gali augti daugybė įvairiausių augalų – ne tik tradiciniai svogūnai ar pipirnės. Siūlyčiau sėti valgomųjų lapinių ridikėlių, sėjamųjų pipirnių, paprastųjų krapų, laiškinių svogūnų, sėjamųjų gražgarsčių, paprastųjų portulakų, salotinių sultenių, sėjamųjų petražolių, vaistinių agurklių, kvapiųjų bazilikų, lapinių burokėlių, lapinių kalendrų, saulėgrąžų ir žirnių.“
Taip pat paprasta užsiauginti paprastųjų savidulkių agurkų, valgomųjų pomidorų, aitriųjų paprikų. Agurkai auga labai greitai, jau po 7–9 savaičių galėsite gaminti agurkų salotas.
Tik neskubėkite sėti sėklų, skirtų šiltnamio lysvėms. Iš pradžių įdėmiai perskaitykite, ką reikia žinoti, norint agurkus auginti namuose. Ne visų rūšių agurkus galima auginti kambaryje. Reikia rinktis savaime apsidulkinančias hibridines rūšis. Geriausia, jei tai bus ankstyvosios rūšys, dar geriau – jei krūminės, pavėsyje galinčios augti rūšys.
Tinkamos hibridinės rūšys:„Conny F1“,„Claudine F1“. Agurkams patinka šviesa, todėl geriausia juos auginti ant rytinės ar pietinės palangės. Jei šviesos trūksta (o dažniausiai taip ir būna), reikės papildomo apšvietimo liuminescencinėmis lempomis. Jiems reikės didesnės nei 20 laipsnių šilumos temperatūros (dieną – ne žemesnės nei 22–24 laipsniai). Agurkai mėgsta drėgmę, todėl žemė visą laiką turi būti drėgna (bet ne per šlapia).
Dera ir pomidorai
Daugelis nesiryžta auginti pomidorų bute, tačiau išauginti juos namų sąlygomis gali kiekvienas. Patyrę sodininkai siūlo namuose auginti tik savidulkius hibridus. Geriau tiks žemaūgiai ar net nykštukiniai krūmai. Taip pat patartina rinktis mažavaises rūšis – jos greičiau auga ir sunoksta.
Šiais laikas gana daug pomidorų rūšių, skirtų auginti būtent namuose – balkonuose, kambariuose, pavyzdžiui, „Betta“. Labai tinka nykštukinės rūšys: „Minibell“, „Pinokio“, „Florida petit“, „Cherry“, „Ildi“. Prieš pirkdami pomidorų sėklas, atidžiai perskaitykite, kas parašyta ant pakelių.
Ten turi būti nurodyta, kad jos tinkamos sėti ir auginti namuose, ant palangės arba vazonuose. „Palangės“ tipo pomidorų priežiūra nedaug kuo skiriasi nuo jų priežiūros šiltnamyje ar darže. Pomidorus patartina auginti ant pietinės, pietrytinės ar rytinės palangės. Žiemą ant palangės jiems reikės papildomo apšvietimo.
Pomidorams netinka užsistovėjęs oras, drėgna patalpa. Tačiau skersvėjai jiems nekenkia, taigi patalpą, kurioje auga pomidorai, vėdinkite drąsiai. Optimali temperatūra dieną iki žydėjimo ir vaisių brandinimo – +22–25 (naktį – apie +17), o paskui pageidautina 2–3 laipsniais aukštesnė.
Laistyti reikia retai, bet gausiai. Jei norite, kad pomidorų krūmai būtų simetriški, gražūs, kasdien pasukite vazoną 180 laipsnių į šviesą – tada krūmas augs tolygiai iš visų pusių (kartais pakanka vazonus pasukti 90 laipsnių kampu).
Neįnoringos paprikos
Paprikas taip pat galima auginti ant palangių – jos neįnoringos, gražios ir labai naudingos. Paprikos – daugiamečiai augalai. Pasodinti krūmai derlių duos 2–3 metus.
Tiesa, teks apsiginkluoti kantrybe – pirmieji vaisiai pasirodys tik po 5–6 mėnesių. Namų daržui reikia parinkti anksti sunokstančias hibridines paprikų rūšis, kurios apsidulkina pačios. Rinkitės universalias rūšis, kurios gali augti ir lauke, ir viduje, pavyzdžiui, „California wonder“ (aukštis – iki 75 cm, vaisiai ryškiai raudoni),
„Jupiter F1“ (labai dideli, mėsingi vaisiai, atspalviai – nuo žalios iki raudonos), „Oda“ (labai saldi rūšis, žemi krūmai – 35 – 50 cm, labai gerai auga).
Tai pietų kraštų augalas, todėl auginkite kambaryje, kuriame daugiausia saulės šviesos. Jei šviesos trūks, reikės dirbtinio apšvietimo. Paprikos nemėgsta skersvėjų.
Optimali temperatūra – +20–26 laipsniai (+18–20 laipsnių naktį). Būtina reguliariai purenti žemę. Paprikas reikia saugoti nuo kenkėjų. Kai užsimezga vaisiai, krūmus reikia pririšti prie kartelių. Neauginkite ant vienos palangės ar viename kambaryje saldžiųjų ir aitriųjų paprikų – dėl kryžminio apsidulkinimo visos paprikos bus karčios.
Pupelės ir morkos
Užsiauginti pupelių ant palangės nesunku, jos neįnoringos, greitai auga, nereikalauja ypatingos priežiūros. Tai savidulkis augalas, po pusantro mėnesio jau žydi, o po dviejų galima skinti ankštis.
Šios pupelės paskanins troškinius, sriubas, omletus. Praktika rodo, kad namuose geriausia auginti ankstyvąsias rūšis, bet nepamirškite ir vijoklinių rūšių. Nors jos atlieka dekoratyvinę funkciją – tai ilgos, ryškiai žalios lianos su dideliais rožiniais, violetiniais ar baltais žiedai, bet ir be derliaus neliksite.
Auginti pupeles nesudėtinga, tereikia tik reguliariai laistyti, purenti žemę ir tręšti. Indas pupelių krūmui turi būti ne mažesnis nei 2 l, o vijoklinėms rūšims – 3–5 l.
Krūminės pupelės mėgsta šviesą, jas geriausia auginti ant pietinių ir pietrytinių palangių, vijoklinės pupelės gali augti visur. Papildomo apšvietimo pupelėms nereikia. Vijoklines pupeles reikia pririšti prie kartelių. Pupelių derlių padidinsite superfosfato ir chloruoto kalio trąšomis.
Beje, gėliapuodyje ar lovelyje galima užsiauginti neblogą morkų derlių. Daugumos rūšių derliumi galėsite džiaugtis jau po 3,5 mėnesio nuo pasodinimo. Tiesa, morkos kaprizingos, bet svarbiausia – žinoti keletą paslapčių. Ant palangių geriausia auginti mažąsias morkas – plonas ir trumpas, užaugančias per 80–90 dienų. Daug vietos joms nereikia – pakaks vazonėlio ar lovelio. Galima auginti ir ankstyvąją rūšį – Amsterdamo tipo.
Pirmiausia paruoškite lengvą, gerai drenuojamą žemę. Tai labai svarbu – kuo lengviau į žemę pateks deguonis, tuo sultingesnės ir sveikesnės bus morkos. Vazonas, lovelis turi būti ganėtinai gilus, kad morkos galėtų tinkamai vystytis. Temperatūra turėtų siekti +13–24 laipsnius. Morkos nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Laistyti reikia reguliariai (dažniau nei lysvėje). Būtinai reikia angų drenažui. Kad žemėje išsilaikytų drėgmė, ją reikia mulčiuoti.
Atmintinė pradedantiesiems
Pasak J.Ščerbinskienės, kai kurie iš augalų – sėjamoji pipirnė, valgomieji lapiniai ridikėliai – sudygsta itin greitai ir yra visiškai nereiklūs. Sėklas galima berti į vatą, pjuvenas, žemę – bet ką, kas gali sulaikyti drėgmę. Tuo tarpu kitus J.Ščerbinskienės išvardytus augalus reiktų auginti substrate. Papildomai jiems nereikia jokių trąšų, todėl namuose užsiauginti žalumynai – sveikas ir kokybiškas produktas“, – kalbėjo pašnekovė.
Tačiau yra dalykų, kuriuos žinoti reiktų. Pavyzdžiui, norint ant palangės užsiauginti baziliko, iš visų siūlomų jo rūšių specialistė siūlo rinktis žalios spalvos – jie geriausiai tinka auginti ant palangės ir auga lengviausiai. Šviežios petražolės greičiausiai užaugs tada, jei iš rudens į vazoną pasodinsite petražolės šaknį. J.Ščerbinskienė siūlo atrasti ir vaistinę agurklę, kurios lapeliai kvepia agurkais. Matyt, ne vienam turguje ar prekybos centre teko matyti saulėgrąžų bei žirnių daigų.
Agronomė teigia, kad nedidelį kiekį jų sudaiginti namuose taip pat nėra sudėtinga. „Šie daigai suteikia maistui puikų skonį, jų galima berti ant įvairių patiekalų. Jei norite žirnių ar saulėgrąžų sudaiginti namuose, parai juos užmerkite į šaltą vandenį, o paskui sodinkite į žemę maždaug vieno centimetro gylyje“, – patarimais dalijosi pašnekovė. Puikiai auga ir itin naudingi organizmui yra lapiniai burokėliai.
Pasiilgusiems savų salotų specialistė pataria namuose užsiauginti sultenių. „Ant palangės galima auginti ir tradicinę salotą, tačiau ji auga sunkokai. O sultenė yra puikus analogas, ji – nelepi ir lengvai auga“, – kalbėjo J.Ščerbinskienė. Skubančiam pirkėjui yra siūlomi ir visiškai paruoši nedideli vazonėliai: „Su žeme, sėklomis. Tokį vazonėlį parsinešus namo telieka nuimti dangtelį ir pastatyti ant palangės. Toks namuose užaugintas daržas stiprina sveikatą, gerina virškinimą bei medžiagų apykaitą, aktyvina viso organizmo veiklą. Žalumynais patarčiau gardinti įvairius patiekalus – žuvį, mėsą, užberti jų ant sumuštinių“, – sakė J.Ščerbinskienė.
Tuo tarpu rimtesniems daržininkams ir sodininkams agronomė pataria nepamiršti, kad vasario mėnuo yra tinkamiausias laikas sėti vienmetes paprikas, valgomuosius salierus, paprastąsias žemuoges ir beveik visų mūsų balkonus puošiančias petunijas, lobelijas, verbenas ir kitas gėles. Jei nėra galimybės daigelių aprūpinti papildomu apšvietimu – lempomis, – tuomet išpikiavus juos reiktų atitraukti vieną nuo kito tokiu atstumu, kad lapeliams reiktų kuo mažiau „konkuruoti dėl apšvietimo“.
