daržas

Gamta besikeičiant orams nustebina įvairiais netikėtais reiškiniai ir vaizdais. Vilniaus rajone gyvenanti Dovilė Markevičiūtė prieš keletą dienų savo daržo lysvėje pamatė gan retą reiškinį – šalčio ūsus. „Šio ryto atradimas savo daržo lysvėse. Sklaidžioji vaškaplutė (Exidiopsis effusa). Vilniaus rajonas“, – vienoje socialinio tinklo grupėje rašo Dovilė. Šis reiškinys turi daugybę skirtingų pavadinimų – šalčio arba sniego ūsai, ledo vilno, šalčio barzda, ledo plaukais.

Ruduo jau įpusėjo, didžioji dalis užauginto derliaus jau nuimta, tačiau darbai sode ir darže nesibaigia – metas ne tik pasirūpinti nukritusiais lapais, bet ir paruošti augalus žiemai ir net kai ką dar pasodinti. Apie tai, ką dar reikėtų nuveikti sode ir darže, ką atlikti šiltnamyje nuėmus paskutinį derlių ir iki kada pjauti žolę „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo medelyno vyresnysis specialistas Saulius Galvanauskas.

Ne visi daržininkai sėja burokėlius prieš žiemą, tačiau ši praktika leidžia gauti ankstyvą derlių. Kokie jos privalumai, kokia gali būti rizika, kaip ir kada sėti burokėlius prieš žiemą. Kaip ir svogūnus, česnakus ir morkas, burokėlius galima sėti prieš žiemą. Šis metodas tarp daržininkų mažiau paplitęs, tačiau tinkamai jį taikant derlių galima gauti 2-3 savaitėmis anksčiau nei sėjant burokėlius pavasarį.

Hortenzijos – tai įspūdingi krūmai, kurių gausūs ir spalvingi žiedai traukia akį bet kuriame sode. Šie augalai ne tik suteikia grožio, bet ir yra lengvai prižiūrimi, todėl puikiai tinka tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems sodininkams. Kvapą gniaužiantys hortenzijų žiedai būna įvairių formų, spalvų ir dydžių, sukurdami tikrą vizualinę šventę. Šiuos nuostabius krūmus itin lengva auginti ir prižiūrėti, nors juos reikia šiek tiek genėti, kad išliktų sveiki ir išlaikytų gyvybingus žiedus.

Rudenį sodinti spygliuočius Lietuvoje – išmintingas pasirinkimas, nes tai leidžia augalams tinkamai įsitvirtinti prieš šaltąjį sezoną. Tinkamai pasodinti spygliuočiai padės sukurti sveiką ir gyvybingą kraštovaizdį jūsų sode. Čia pateikiame išsamų vadovą, kaip sėkmingai sodinti spygliuočius rudenį.  Tinkamo laiko pasirinkimas Spygliuočių sodinimas rudenį turėtų prasidėti rugsėjo pradžioje ir tęstis iki spalio pabaigos, priklausomai nuo oro sąlygų.

Kad gamta mėgsta stebinti, dar kartą įsitikino Kubiliūnuose gyvenanti Raimondos ir Klaido Bacevičių šeima, kurios darže užaugo išskirtinio dydžio morka. Raimonda pasakojo, jog milžinišką daržovę iškasė jos vyras ir septynmetė dukra Gustė.  – Mūsų darže vien molis, tad be kastuvo ten nieko nepadarysi. Kažkuriuo metu girdžiu, kad mane šaukia – kviečia pasižiūrėti, kas užaugo. Ateinu, o ten – tokio dydžio morka, kokios gyvenime nebuvau regėjusi, – pasakoja Raimonda.

Didžiausio moliūgo Lietuvoje rekordą pagerinęs Saulius Skersis kitais metais žada pasistengti dar labiau ir pralenkti pats save. Rekordo autorius atviravo apie milžiniškos daržovės auginimo subtilybes – augimo progresą yra tikrinęs ir 5 kartus per dieną. Savaitgalį Lentvaryje vykusioje derliaus šventėje pagerintas rekordas – eksponuotas didžiausias moliūgas Lietuvoje. Jį pasvėrus paaiškėjo, kad jo svoris – 329,5 kg.

Sodinti česnakus žiemai – svarbi užduotis tiems, kurie nori pavasarį ir vasarą džiaugtis sveiku ir gausiu derliumi. Tinkamai pasirinktas laikas sodinimui padeda česnakams įsitvirtinti dirvoje ir pasiruošti šaltajam metų laikui. Remiantis tyrimų rezultatais, prieš prasidedant žiemai česnako skiltelė turėtų turėti 12-18 šaknų, kurių ilgis 5-10 cm. Atskleidė sodinimo dienas Šiam šaknų sistemos išsivystymui reikia maždaug 35-45 dienų.

Ruduo, be abejonės, yra tas metų laikas, kai sode gausiai kaupiasi atliekos, o iš jų, žinoma, daugiausia medžių ir kitų augalų lapai. Užuot juos išmetę, galite šias žaliąsias atliekas paversti tikru dirvožemio turtu – kompostu, kuris padės praturtinti jūsų daržo ar šiltnamio lysves ir padidinti derlių. Sužinokime, kaip efektyviai kompostuoti nukritusius lapus ir kokius įrankius galite naudoti šiam procesui palengvinti.

Sumažinti cheminių augalų apsaugos produktų, sintetinių trąšų poveikį žmogaus organizmui savo sklype galima ekologiškai ūkininkaujant, vienas iš elementų – sėti dirvą sideratais. Garstyčios yra puikus sideratas dirvožemiui gerinti ir atkurti, todėl jos tokios populiarios. Garstyčios pasižymi geru sudėjimu ir sparčiu augimu, o jų vegetacijos periodas trunka tik 30–45 dienas. Augalas turi nedaug natūralių kenkėjų ir ligų, dėl to išvalo dirvą būsimiems sodinukams, pritraukia į vietą bites.

Daržininkams, susirūpinusiems dėl nespėjusių prinokti pomidorų, siūloma pasinaudoti sena daržininkų gudrybe – bananais. Sodo ekspertai socialiniame tinkle „Reddit“ paragino daržininkus naudoti bananus žaliems pomidorams sunokinti – tropinių vaisių kekėse išsiskiriančios cheminės medžiagos labai greitai sunokina žalius pomidorus, rašo express.co.uk. „Nuskinkite juos. Sudėkite į dubenį, įdėkite porą bananų ir uždengę palaikykite kelias dienas.

Ruduo – puikus metas pradėti ruoštis pavasarinio sodo kūrimui. Tinkamai suplanuotas išankstinis augalų sodinimas ne tik palengvins sodo darbus, bet ir užtikrins įvairiaspalvį ankstyvą pavasario sodą. TV3 laidoje „Svajonių sodai“ dalyvavusi Liucija Kunigiškytė, „Žaliastotelė.lt“ specialistė atskleidė, kad norint pavasarį sode turėti „wow“ efektą – reikia darbus padaryti rudenį.

Sodai katėms – ir asmeninės žaidimų aikštelės ir tualetai, tačiau tam tikri augalai gali jas atgrasyti nuo lankymosi jūsų gėlynuose. Nors katės yra žavios, jų išmatos gali būti pragaištingos jūsų sodui, tačiau prisiekę sodininkai turi įvairių gudrybių, padedančių apsaugoti augalus. „Augalai, nepatinkantys katėms, yra bene paprasčiausias ir pigiausias būdas atbaidyti jas nuo gėlynų niokojimo, – sako „PlantIn“ ekspertai. – Jų nekenčia katės, be to, jie puošia aplinką.

Artėjanti vasaros pabaiga vis dažniau primena, kad verta pradėti galvoti, kaip reikėtų iš anksto pasirūpinti savo sodu prieš artėjantį rudens sezoną. Svarbu apsvarstyti, kokius darbus atlikti, kad augalai būtų paruošti šaltajam sezonui, o sodas išlaikytų grožį ir gyvybingumą. Naujienų portalui tv3.lt biomedicinos mokslų daktaras Kęstutis Malinauskas, „Malinausko medelyno“ savininkas atskleidžia, kokius darbus atlikti rudenį sode yra būtina ir kaip išvengti klaidų sodo priežiūroje.

Genėjimas yra svarbi vaismedžių priežiūros dalis, kuri padeda užtikrinti jų derlingumą. Pasak sodininko, „Audėjų sodai“ ūkio savininko Roberto Audėjaus, geriausias laikas genėti vaismedžius priklauso nuo jų rūšies ir vietinių klimato sąlygų. Sodininkas teigia, kad vaismedžius reikia genėti tam, kad pašalintumėte šakas, augančias į vidų lajos, ir užtikrintumėte, jog vasarą susiformuotų žiediniai pumpurai kitų metų kaulavaisių ar sėklavaisių derliui.

Labai dažnai tarp sodininkų kyla diskusijos, kaip jie elgiasi – rudenį grėbia lapus ar palieka juos per žiemą. Pasirodo, yra aiškus atsakymas, užbaigsiantis šią diskusiją visiems laikams. Ruduo yra metas, kai paskutinį kartą nupjaunama žolė, todėl būtina nuo vejos sugrėbti lapus, kad šie neužkimštų žoliapjovės. Steve‘o Tayloro, „GreenThumb“ vejos priežiūros guru teigimu, rudenį būtina pastoviai sugrėbti lapus nuo vejos.

Sodininkai šiemet su nerimu pastebi neįprastai gausų šliužų antplūdį. Šie kenkėjai sparčiai plinta ir kelia rimtą grėsmę derliui, nes intensyviai maitinasi pasodintomis daržovėmis ir kitais augalais. Dėl to daugelis sodininkų aktyviai ieško veiksmingų būdų, kaip apsaugoti savo augalus nuo šių kenkėjų daromos žalos.

Per vieną naktį jie gali suvalgyti daug augalų ir sunaikinti jūsų pasėlius. Laimei, yra paprastų būdų, kaip išspręsti šią problemą. Žemiau pateiksime veiksmingą būdą, kaip per naktį juos  pašalinti iš savo sodo. Sraigės sode Žinoma, sraigės yra labai svarbios, nes jos užtikrina efektyvią organinių medžiagų cirkuliaciją gamtoje. Deja, ne visi nori jas matyti savo sode. Kai sode yra drėgna, sraigės gali padaryti tikrai nemenką žalą.

Šilauogės – uogos, kurios yra ne tik itin skanios, bet ir labai naudingos. Dėl to daugelis žmonių savo soduose mėgsta auginti šilauogių krūmus. Tačiau norint užauginti gausų ir saldų derlių, reikia išmanyti tam tikrus priežiūros metodus. Savo sodą šilauogėmis apsodinęs augintojas Raimundas teigia, kad norint sėkmingai užauginti šilauoges, svarbu suteikti šilauogėms geras sąlygas ir tinkamą priežiūrą. Šilauogių krūmus vyras augina nuo 2019 metų.

Yra puikus receptas tam, kad pomidorų derlius išties pradžiugintų. Kas svarbiausia – populiarių ir ganėtinai brangių mikrobiologinių trąšų „Baikal EM 1“ alternatyvą galima pasigaminti patiems. Šis receptas nėra sudėtingas ir ingredientų jam namuose turi kiekvienas. Pomidorams trąšų pirkti nebereikės Receptas išties paprastas: į trijų litrų indą įpilkite apie 2,5 litro distiliuoto (būtinai!) šilto vandens.

Šiuo metu sodininkai, pasidairę po savo daržovių lysves, jau gali pasidžiaugti – derliaus apstu. O kiekvienas iš jų žino, koks džiaugsmas yra nuskinti daržoves, kurių auginimui pasitelkta daug meilės ir rūpesčio. Taip šį procesą apibūdino ir 40-ies metų Šakių rajone gyvenanti Evelina Starinskienė, kuri pasidalijo savo derliaus nuotraukomis ir auksiniais patarimais sodininkams.

Šalies daržininkai vis ieško būdų, kaip kovoti su invaziniais šliužais, kurie nuėda viską, kas tik pasitaiko jų kelyje. Armijos šliaužiančių gyvių žmones varo į neviltį, tad kokių tik priemonių lietuviai neprisigalvoja: ir alumi šliužus girdo, ir druska bando naikinti, kiti tiesiog šliužus karpo žirklėmis. O šią vasarą žaibiškai populiarėja kitas būdas – antys bėgikės.  Vilkaviškio rajono ūkininkas Rolandas kas rytą iš tvarto išgina būrį dailių paukščių– Indijos bėgikes.

Avietės – vienas labiausiai paplitusių sodo augalų. Jos, skirtingai negu dauguma kitų uogų, nepraranda naudingų savybių net termiškai apdorotos. Ką reikėtų žinoti norint sulaukti gausaus aviečių derliaus? Visų pirma, avietės nedraugauja nė su viena kultūra, nes jų šaknys paviršinės ir augalui gali neužtekti maistinių medžiagų. Geriausia avietes sodinti vienas ir būtinai saulėtoje vietoje, toliau nuo medžių ar krūmų.

Šilauogės, iš pelkėto miško glūdumos „atsikrausčiusios“ į mūsų sodus, yra itin vertingos uogos. Virtuvėje šilauogės tampa kūrybos šaltiniu – nuo gaivių kokteilių ir desertų iki egzotinių patiekalų priedų. Jos suteikia spalvų ir skonių harmoniją, kuri nepaliks abejingo nei vieno gurmano.

Ekspertė pasidalijo penkiais patarimais, kaip užsiauginti puikų didelių ir skanių pomidorų derlių. Pomidorai per visą auginimo sezoną užaugina gausų derlių. Šiltas oras ir saulėtos dienos yra palankūs jų augimui, tačiau jiems būtinos ir tinkamos sąlygos, jei norite, kad jus džiugintų gausus ir sultingas derlius. Vasara yra puikus metas pomidorų, kurie mėgsta šiltą orą ir saulėtas dienas, auginimui, tačiau jie bujos tik tada, jei bus sudarytos tinkamos sąlygos.

Liepa – pats uogų ir vaisių metas. Sodininkams tai papildomi rūpesčiai, tačiau kai kurių darbų atidėti vis dėlto nevalia. Vienas įdomiausių darbų sode – vaismedžių akiavimas, kitaip sakant, skiepijimas miegančia akele. Labiausiai šis būdas tinka jauniems medeliams ir medelynuose auginamiems laukinukams perskiepyti. Norint akiuoti senesnius medžius, būtina iš anksto nupjauti jų šakas, paliekant atitinkamo ilgio stagarus. Ant jų priauga vilkaūglių, į kuriuos ir akiuojama.

Vasaros mėnesiais įkyrūs uodai plūsta į sodus ir namus. Laimei, yra natūralių būdų juos atbaidyti. Jei norite natūraliu būdu atbaidyti šiuos vabzdžius nuo savo namų ir sodo, sodininkė siūlo sprendimą. Sodininkystės entuziastė iš „Miller Flowers“ socialinio tinklo „TikTok“ paskyroje atskleidė, kokie augalai atbaido įkyrius vabzdžius, rašo express.co.uk. Norint, kad uodams jūsų namai neatrodytų patrauklūs, verta pagalvoti apie vieną augalą – citronelą arba kvapiąją citrinžolę (lot.

Daugelis sutiks, jog kapų gėlių pasirinkimas turi būti ir praktiškas, ir estetiškas. Kapavietėje pasodinti tinkami augalai gali užtikrinti funkcionalumą ir išėjusio artimo žmogaus pagerbimą. Apie tai šiandien pasakoja kapų tvarkymo verslu užsiimanti Rūta Matulienė. „Vasaros metu gėlė numeris vienas yra sandovilė (sundaville)“, – vienareikšmiškai teigia įmonės „Eram service“ vadovė. Anot jos, ši gėlė brangesnė, tad ją renkasi ne visi.

Žaliuojanti gamta, gaivūs ir vasariški orai – pats darbymetis, prižiūrintiems sodus bei daržus. Tačiau iš pirmo žvilgsnio nesudėtingas darbas gali pasibaigti ne tik įvairiais susižeidimais, bet ir sunkiais patempimais, priverčiančiais kurį laiką likti lovoje. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė įspėja, jog laikytis atsargumo būtina net ir dirbant sode, o pasirūpinti sužeidimais reikia nedelsiant.

Daugeliui savame darže užsiaugintos daržovės daug skanesnės, tačiau augalams reikia ne tik laistymo ir ravėjimo, taip pat svarbu juos tręšti. Yra daugybė įvairiausių trąšų, kurių galima įsigyti prekybos centruose, tačiau Vanda sako atradusi pačias geriausias namines trąšas, kuriomis laisto praktiškai viską. Tręšimas būtinas dėl įvairių priežasčių – kad skatintų šaknų augimą, sustiprintų augalą, didintų jo atsparumą ligoms, galiausiai, kad užaugintų gausesnį derlių.

Jei norite savo daržą išlaikyti kuo natūralesnį ir atsisakyti cheminių trąšų, naminės natūralios trąšos gali būti puikus bei ekologiškas pasirinkimas. Natūralių sudedamųjų dalių trąšos ne tik aprūpina augalus mineralinėmis medžiagomis, bet ir maitina dirvožemio gyvuosius organizmus. Šie organizmai (dauguma jų – mikroskopiniai grybai ir bakterijos) perdirba šias natūralias trąšas, suskaidydami jas į maistingąsias medžiagas, kurias augalai naudoja augimui.

Ūkininkas Kęstutis Zinkevičius jau 10 metų augina arbūzus. Tiesa, vyras juokauja, kad pirmieji 2 metai buvo paskirti eksperimentams ir derliaus sulaukti ne visada pavykdavo. Dabar socialinio tinklo „Facebook“ grupės „Arbūzų augintojai Lietuvoje“ įkūrėjas, ūkininkas yra sukaupęs nemenką žinių bagažą apie įvairiausius arbūzų priežiūros aspektus.

Piktžolės gali būti tikras galvos skausmas, tačiau, laimei, sodininkystės entuziastai dalijasi paprastu patarimu – jas sunaikinsite beveik akimirksniu. Aistringi sodininkai atskleidė, kad vienas skystis, pasak jų, yra geresnis už baltąjį actą, kai prireikia naikinti piktžoles iš skalda ar žvyru padengtų plotų.  Daugeliui sodininkų iki skausmo pažįstama kova su jomis, kai tvarkinga lauko erdvė pavirsta nebesuvaldomomis džiunglėmis.

Netrukus pražys rožės, o kad jų žiedai džiugintų ilgiau, ekspertas rekomenduoja naudoti paprasto vaisiaus žieveles. Rožės yra klasikinės gėlės, kurios puikiai tinka beveik kiekvienam sodui ir, priklausomai nuo veislės, gali būti auginamos apželdintuose sklypuose arba vazonuose. Jų būna nuostabių veislių bei spalvų ir jos gana atsparios, jei tinkamai prižiūrimos. Kai rožės žydi, jas reikia tręšti, taip pat genėti ir reguliariai šalinti lapus, rašo express.co.uk.

Braškes gali sunaikinti amarai ir žaliasparniai, tačiau jas išgelbėti gali pigus ir paprastas namų apyvokos produktas. Amarai ir žaliasparniai kenkia braškėms ir kitiems sodo augalams, jie kasmet išgraužia milijonus brangių vaisių ir su jais tikrai labai sunku kovoti. Gera matyti, kaip klesti braškės, bet jei ant jų aptiksite šimtus mažyčių baltasparnių ar žaliasparnių amarų, tai reiškia, kad uogų derliumi gali netekti džiaugtis, rašo express.co.uk.

Lietuvos pievose ir pamiškėse siaučia gausialapis lubinas ir deja vietomis jau tampa jų vienvaldis šeimininkas. Nuo seno lubinas buvo auginamas gėlių darželiuose dėl žavingo žiedyno, sėjamas kaip dirvą gerinantis augalas, tačiau vėliau sparčiai ir nekontroliuojamai išplito po gamtinę aplinką. Galvijai lubinų beveik neėda, todėl pievos tiek biologiniu tiek ekonominiu požiūriu tampa mažavertėmis.

Kėdainių rajono Kunionių kaime savo braškių ūkyje besidarbuojantys Sigita ir Nerijus Žilinskai skina pirmąsias uogas. Uogų jau užtenka ne tik sau pavalgyti, bet ir pardavimui. Tiesa, kol kas braškių paragauti tenka tik ištikimiausiems klientams, o didesnius kiekius ūkininkai planuoja skinti artimiausiomis dienomis. Žilinskai šiltnamiuose uogas augina beveik dvi dešimtis metų.

Ryškiais įvairių spalvų žiedais balkonuose ar terasose pleškančios gėlės – vienas pigiausių ir maloniausių būdų pasirūpinti namų grožiu. Jos ne tik suteikia atgaivą akims, bet tampa ir maloniu hobiu, į kurį visai nesunku įtraukti ir vaikus. Pasak Gintarės Kitovės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, šiemet tendencija akivaizdi – namuose pirkėjai nori kuo daugiau augalų. O tarp dažniausių pasirinkimų puošiant balkonus – ir pelargonijos, petunijos bei nemezijos.

Tereikės vieno ingrediento iš virtuvės, ir daigai augs kur kas greičiau. Be to, jie bus vešlūs, sveiki ir stiprūs. Šios trąšos puikiai tinka paprikų, pomidorų, agurkų bei kitų augalų daigams. Tai pagerins jaunų augalų augimą ir vystymąsi, lapai bus sodriai žalios spalvos. Šios trąšos taip pat padės vystytis šaknų sistemai. Šios natūralios trąšos padidins augalų imunitetą ir atsparumą ligoms. Trąšos aprūpins augalus azotu, fosforu, kaliu ir kitais mikroelementais.

Neseniai moteris savo augalų lapuose pastebėjo milžiniškas skyles. Ji pasinaudojo paprastu triuku, kuris patvirtino, kad kaltininkai – šliužai. Turbūt nėra nieko blogiau, nei ryte rasti daržo augalus skylėtais lapais. Kenkėjų sode neišvengsime, tačiau yra būdų, padedančių sumažinti jų daromą žalą. Amarus galite atbaidyti skystu muilu arba pesticidais, o graužikus – apipurškiant augalus pipirų bei aliejaus mišiniu. Paprastas triukas padės atsikratyti ir šliužų, rašo express.co.uk.

Gegužė – tikras pavasario mėnuo, kai sodai žydi ir žaliuoja, o visi sodininkai skuba atlikti darbus, padedančius sulaukti gausaus derliaus: naikina piktžoles, purena dirvą, laisto daržus. Šis mėnuo – daugumos daržovių sėjos ir sodinimo metas. Lauke jau galima sėti daržines ir raudonžiedes pupeles, morkas, žiedinius ir gūžinius kopūstus, burokėlius, vienmečius prieskoninius augalus. Pražydus alyvoms, sėjami moliūgai, aguročiai, cukinijos, agurkai.

Braškės – vienas iš pirmųjų skanėstų, kuriuo mėgautis galime jau vasaros pradžioje. Ne paslaptis, kad jose gausu organizmui naudingų vitaminų, jas itin mėgsta vaikai. Tad ką daryti, jei nuosavame žemės lopinėlyje ar balkone ketinate užsiveisti braškyną? Nauda sveikatai ir rūšių įvairovė Šios uogos prinoksta pirmoje šilčiausiojo metų laiko pusėje, kai dar nėra daug šviežių vaisių ir daržovių.

Rytoj, balandžio 25 dieną – ypatinga diena. Šią dieną nuo senų senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus. Pirmiausia tradiciškai būdavo sėjamos morkos. Morkų lysvių gale būdavo įbedamas kuolas, kad morkos augtų tiesios ir didelės. Rytoj – ypatinga diena Atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su Šv. Morkaus varduvėmis. Šv. Morkus – vienas iš Naujojo Testamento Evangelijų rašytojų. Pasakojama, kad jis buvęs apaštalo Petro palydovas ir vertėjas.

Dažnas daržininkas pomidorų pasisėja pats. Šiuo metu daigai jau išpikiuoti, laukia dar šiltesnių, pastovesnių orų ir keliaus į šiltnamius ar lauko daržą. Kaip juos pasodinti, kad derlius būtų kuo gausesnis? Žinome, kad net ir sodinant šiltnamyje geriausia būtų sėjomaina, tačiau dažniausiai dėl mažo ploto to negalime daryti. Tad išeitis – gerinti dirvą. Ją reikėtų lengvai perkasti ir papildyti kompostu.

Ryškiomis spalvomis pleškančios gėlės – vienas iš gražiausių ir pigiausių namų akcentų. Tai, kad šiemet daug namų balkonų, terasų ir sodų pražys įvairiais žiedais, rodo ir gėlių, sėklų pardavimo skaičiai, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Visgi, planuojant jomis dekoruoti balkonus, reikėtų vadovautis ne tik gėlių išvaizda, bet ir įvertinti bene svarbiausią aspektą – ar jos augs saulėje, ar didžiąją dienos dalį leis pavėsyje. Tam pravers keletas naudingų patarimų.

Tvirtai prigijusias hortenzijas lengva prižiūrėti, tačiau neretai pasitaiko, kad jauni augalai pradeda vysti. Pasak sodininkystės entuziastų, yra būdų, kaip tai ištaisyti. Hortenzijos yra gražūs sodo augalai dideliais subtiliais žiedais, todėl itin liūdna, jei jie pradeda vysti. Augalas vysta dėl daugelio priežasčių, tačiau retai kada dėl ligos – dažniausiai taip būna dėl netinkamų auginimo sąlygų.

Ponios Hinch gerbėja pasidalino paprasta priemone, kuri padeda atbaidyti šliužus nuo augalų ėdimo. Tai padės greitai ir lengvai atbaidyti ne tik šliužus, bet ir sraiges. Užuot naudoję druską ar varinę vielutę, išbandykite naudoti epsomo druską, dar vadinamą magnio druska, rašo express.co.uk. Jean Quinn socialinių tinklų grupėje „Ponios Hinch sodininkystės patarimai“ paskelbė: „Norėdami sumažinti šliužų populiaciją, pabandykite nuo takų nuvalyti šliužų paliktas žymes su actu.

Šių metų tikslas – kvapnus ir sultingas pomidorų derlius? Nieko nelaukite – būtent kovas laikomas geriausiu metu pradėti pomidorų daiginimo darbus ir taip sutaupyti. Patiems pasisėjus sėklų, atšilus orams nereikės pirkti pomidorų daigų. Kad pomidorų sėja jau pačiame įkarštyje, rodo ir pardavimų skaičiai, pastebi Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Tradiciškai būtent pomidorų sėklos tampa vienomis paklausiausių prasidėjus pavasarinei sėjai.

Pirmieji bundančios gamtos ženklai nuo sofų jau pakėlė daržininkus. Norintieji ankstyvųjų daržovių ir žalumynų laisvina vietas ant palangių daigams. O žinovai pataria – jau pats metas sėti ridikėlius, salotas ir kitus pavasarinius žalėsius. Smulkieji daržovių augintojai džiaugiasi – jų gretos esą kasmet didėja, ypač mėgėjų. Ir vis dažniau išpuoselėtas vejas prie namų ar sodybose papildo lysvės daržovėms bei kitoms gėrybėms.