Prof. A. Unikauskas paaiškino, kad geležies trūkumas gali pasireikšti įvairiais ir dažnai subtiliais simptomais, kuriuos svarbu atpažinti laiku, kad būtų išvengta ilgalaikių sveikatos problemų. Tarp pagrindinių geležies trūkumo požymių gydytojas įvardijo šiuos:
- Nuolatinis nuovargis;
- Galvos skausmas ir svaigimas;
- Išblyškusi oda ir gleivinės;
- Dusulys;
- Trapūs plaukai ir nagai;
- Pagreitėjęs arba nereguliarus širdies plakimas;
- Rankų ir kojų šalimas.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad geležies trūkumo simptomai pasireiškia skirtingai: „Žmonės gali jausti tik vieną iš šių simptomų arba kelis iš jų vienu metu. Kai kam gali būti tik rankų ar kojų šalimas, o kitiems simptomai gali būti kur kas įvairesni.“
S. Mišeikienė, klausydama simptomų sąrašo, pripažino, kad daugelis jų jai pažįstami: „Viską galėčiau pritaikyti sau – man buvo didelė geležies stoka.“
Profesorius patvirtino Sonatos įtarimus ir pabrėžė geležies trūkumo įtaką sveikatai: „Taip, tai geležis. Ji apipinta daugybe mitų ir šiandien mes juos padėsime išsklaidyti.“
Jis taip pat išsamiai paaiškino, kodėl dėl geležies trūkumo gali šalti rankos ir kojos: „Organizmas turi aprūpinti deguonimi svarbiausius organus – širdį, kepenis, plaučius, o kai geležies trūksta, dėl menkesnio hemoglobino kiekio organizmas siunčia kraują tik į gyvybiškai svarbias vietas. Šitaip periferinės kūno dalys, tokios kaip rankos ir kojos, lieka mažiau aprūpintos krauju, tad gali būti juntamas šaltis.“
Sonata, pritarusi šiam teiginiui, pabrėžė, kad simptomai jai atsirasdavo ir praeidavo per visą gyvenimą: „Nuolatinis nuovargis, plaukų slinkimas, oda, kuri sausėjo ir luposi, silpnumas – gydytojai iškart sakydavo, kad reikia geležies tyrimų. Man kartais vis dar tenka papildomai vartoti geležį.“
Kaip atpažinti geležies trūkumą – paprasti metodai namuose
Pasak A. Unikausko, yra keletas būdų, kaip be sudėtingų tyrimų galima namuose įvertinti, ar gali trūkti geležies. Pavyzdžiui, lengva pastebėti akių ir delnų pokyčius:
„Paprasčiausiai galima pažiūrėti į akis ir delnus. Jei gleivinės po akimis ir vokai blyškūs, o delnų linijos neryškios – tai gali signalizuoti apie mažakraujystę.“
Tuo tarpu Sonata pabrėžė, kad vaikystėje dėl geležies stokos jai teko vartoti ne tik gydytojų skirtus papildus, bet ir įvairius maisto produktus, tokius kaip burokėlių ir granatų sultys bei raudona mėsa, tačiau ilgam simptomai nepraeidavo.
Prof. A. Unikauskas akcentavo, kad raudona mėsa yra vienas pagrindinių geležies šaltinių, todėl žmonės, kurie atsisako mėsos, ypač vegetarai ir veganai, gali susidurti su didesne geležies trūkumo rizika.
„Žmonėms, kurie nevartoja mėsos, kyla geležies trūkumo rizika, nes augaliniuose produktuose geležies įsisavinimas yra gerokai lėtesnis“, – pabrėžė jis.
Profesorius priminė, kad geležies pasisavinimas taip pat priklauso nuo to, kokiuose induose gaminame maistą: „Geležis lengviau įsisavinama, kai maistas ruošiamas geležiniuose ar ketaus induose, nes jų paviršius natūraliai praturtina maistą geležies jonais.“
Sonata taip pat dalijosi savo kasdienybės iššūkiais, susijusiais su mityba ir greitu gyvenimo tempu. Ji prisipažino, kad dėl aktyvaus grafiko kartais valgymas tampa nereguliarus: „Dėl koncertų, darbų, dažnai neturiu laiko subalansuotai mitybai, tenka dažnai užkąsti degalinėse.“
Geležies vartojimas
„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė paaiškino, kodėl po vasaros sezono geležies gali trūkti dažniau – šiltuoju sezonu žmonės dažniau renkasi šviežias daržoves, vaisius ir skysčius, o raudonos mėsos suvartojama mažiau.
Tie, kurie pasirenka geležies papildus, turėtų juos vartoti tuščiu skrandžiu, tačiau jei vartojant kyla pykinimas, galima geležį vartoti su maistu ar po jo.
„Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką tuo metu valgome, nes pieno produktai, kava ar žalioji arbata trukdo geležies pasisavinimui – šių produktų reikėtų vengti bent dvi valandas prieš vartojant geležį“, – patarė vaistininkė.
Profesorius pabrėžė, kad prieš pradedant vartoti geležies papildus būtina atlikti tyrimus: „Prieš pradedant geležies papildus svarbu atlikti feritino tyrimą – tai leis tiksliai nustatyti, kiek papildomos geležies iš tikrųjų reikia.“
Kam geležies trūkumas yra ypač aktualus?
Pasak J. Aleknienės, į vaistines dėl geležies papildų dažniausiai kreipiasi dvi žmonių grupės. Viena jų – tai pacientai, kuriems gydytojas paskiria receptinius vaistus. Kita grupė – žmonės, kurie skundžiasi simptomais, minėtais anksčiau ir dažniausiai tai būna nėščiosios, jauni paaugliai bei moterys, turinčios gausias menstruacijas. Šios grupės žmonės dažnai ieško geležies maisto papildų.
„Moterys dėl menstruacijų tampa atsparesnės kraujo netekimui, tačiau jos vėliau pajunta mažakraujystės simptomus nei vyrai“, – pridūrė A. Unikauskas.
Taip pat jis paaiškino, kad moterų organizmas dėl mėnesinių pripranta prie kraujo netekimo, todėl jų kūnas ilgiau atsparus žemam hemoglobino lygiui:
„Jei vyro hemoglobinas nukrenta iki 70, jis jaučiasi lyg „mirštantis“, tačiau moteris tokioje būsenoje gali vis dar dirbti ir judėti, nes jos organizmas pripratęs prie nuolatinio kraujo netekimo, todėl moterys mažakraujystės simptomus pastebi vėliau.“
Visą laidą „Kviečiame daktarą“ žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje
Laida „Kviečiame daktarą!“ – šeštadieniais, 9 val., tik per TV3!
