Pagal Vilniaus visuomenės sveikatos biuro pateiktą informaciją, kasmet Lietuvoje vidutiniškai užregistruojama apie 20 tūkstančių per maistą ir vandenį plintančių žarnyno infekcinių ligų atvejų, o kur kas dažniau yra sergama būtent vasarą.
„Šiluma, drėgmė ir baltymų turintys maisto produktai yra puiki terpė mikroorganizmams daugintis. Kadangi vasarą aplinkos temperatūra būna aukštesnė, tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl dažniau apsinuodijama maistu. Kai lauke temperatūra pakyla virš 20 laipsnių, tai yra itin palanku daugintis bakterijoms. Bakterijos gali pradėti daugintis jau nuo 6 laipsnių temperatūros, tačiau ne taip intensyviai.
Dar viena priežastis būtų ta, kad vasara dažniau keliaujama, organizuojamos išvykos į gamtą, kurių metu pasiimama su savimi maisto. Išvykų metu sunku užtikrinti tinkamas produktų laikymo sąlygas, maistas laikomas aukštesnėje temperatūroje, todėl susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams daugintis. Šilumoje laikomuose maistus produktuose gali sparčiai daugintis ir patogeninės bakterijos, todėl suvalgius tokio maisto kyla apsinuodijimo grėsmė“, – nurodo dietistė.
Ji pažymi, kad asmens ir maisto ruošimo higiena taip pat yra labai svarbus ir reikšmingas faktorius:
„Kai ruošiame maistą, reikia laikytis visų maisto saugos ir higienos taisyklių – vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai nuplauti po tekančiu geriamu vandeniu, gyvūninės kilmės maisto produktus tinkamai termiškai apdoroti, vengti kryžminės taršos, tinkamai laikyti. Taip pat išvykų metu būtina kruopščiai nusiplauti ar dezinfekuoti rankas prieš valgį, kas dažnai yra užmirštama.“
Reikia laikytis taisyklių
V. Kupčiūnaitė sako, kad ruošimasis iškylai ir rūpinimasis maisto sauga prasideda jau renkantis produktus prekybos centre ar kitoje vietoje, iš kur jie yra įsigyjami.
„Kai perkame maistą, reikėtų atsižvelgti į maisto įpakavimą, laikymo sąlygas, produkto spalvą, konsistenciją, formą, tinkamumo vartoti terminą. Jeigu nėra gedimo požymių, tada produktus galima įsigyti.
Antras svarbus aspektas – kaip yra gabenami tie produktai. Svarbu greitai gendančius maisto produktus šiltai laikyti automobilyje kuo trumpiau, ypač karštą vasaros dieną. Rekomenduojama greitai gendančius maisto produktus įdėti į šaltkrepšį ir gabenti jame, kitus produktus apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių“, – atkreiptinus dėmesį dalykus vardija dietistė.
Ji pabrėžia, kad maisto nešimasis į gamtą gali padidinti apsinuodijimų riziką, dėl to būtina laikytis tam tikrų taisyklių:
„Greitai gendančius maisto produktus reikia laikyti šaltkrepšyje, kuriame temperatūra turėtų būti nuo 0 iki +6 laipsnių. Taip bus sustabdytas bakterijų dauginimasis maisto produktuose ir mažės rizika apsinuodyti.“
Karštų čeburekų prie jūros reikėtų vengti
Mėsos produktai, pieno gaminiai, majonezas, jūros gėrybės, kiaušiniai, konditerijos gaminiai bei kiti produktai su kremais, užpilais, padažais yra vieni dažniausių produktų, kuriais įprastai apsinuodija žmonės. Specialistė greitai gendančius maisto produktus rekomenduoja pakeisti šiais:
„Rekomenduočiau prie jūros ar ežero neštis negreitai gendančius, sausus maisto produktus. Nuplauti riešutai ar vaisiai, daržovės, duoniukai ar sausainiai, kurie yra be kremų – tokie produktai yra tinkami išvykoms. Taip pat gali būti konservuoti ar džiovinti mėsos gaminiai, kurie turi ilgesnį vartojimo terminą.
Tik norėčiau pabrėžti, kad švieži ir džiovinti vaisiai, daržovės, riešutai taip pat turėtų būti kruopščiai nuplauti, dėl to išvykoje reikėtų su savimi turėti geriamo vandens“.
Ne vienas leisdamas popietę prie jūros išalksta kur kas rimčiau ir vietoj atsineštų užkandžių susigundo pasimėgauti šalia pardavinėjamais karštais čeburekais, kebabais ar kokiais nors pyragėliais. Tačiau dietistė tokio sumanymo nepalaiko.
„Tikrai nerekomenduočiau vartoti šių patiekalų. Tai yra sveikatai nepalankus maistas, į kurių sudėtį įeina padažas ar mėsa, toks maistas dažniausiai ir tampa apsinuodijimų priežastimi.
Jei būnant prie jūros ar ežero norisi rimčiau užkąsti, reikėtų pasirinkti kavinę ar kokią kitą užkandinę, kurioje yra užtikrinamos tinkamos higienos sąlygos, ir vis tik keliauti pavalgyti ten“, – sako specialistė.
Svarbu jausti saiką ir nepersivalgyti
Valgytojai skrandį dažnai apsunkina ir įvairiais gazuotais gėrimais. V. Kupčiūnaitė siūlo ne tik vengti tokių gėrimų, bet ir apskritai atkreipti dėmesį į skysčių vartojimą valgymo metu:
„Reikėtų vengti gerti skysčių iš karto pavalgius. Skysčiai turėtų būti geriami pusvalandis prieš arba po maisto, kadangi skysčių vartojimas valgio metu didina skrandžio tūrį.“
Norint išvengti blogos savijautos ir sunkumo jausmo pavalgius, dietistė rekomenduoja atkreipti dėmesį į šiuos dalykus.
„Reikėtų maistą normuoti, jausti saiką, valgyti iš lėto. Reikia prisiminti, kad sotumo jausmas pajaučiamas po 15 minučių. Rekomenduočiau rinktis lengvai virškinamą, neriebų maistą, negerti gazuotų gėrimų. Be jokios abejonės, alkoholinių gėrimų taip pat reikėtų vengti“, – pažymi V. Kupčiūnaitė.
Jei apsinuodijimo maistu vis tik nepavyko išvengti, specialistė sako, kad pirmiausia reikia stebėti savo sveikatos būklę. Pykinimas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmai ir apetito netekimas yra pagrindiniai apsinuodijimo simptomai.
„Jei yra įtariamas apsinuodijimas, reikėtų, negaminti maisto kitiems šeimos nariams, laikytis asmens higienos, dažnai plauti rankas, nevartoti galimai apsinuodijimą sukėlusio maisto.
Jeigu, pavyzdžiui, yra viduriuojama, reikia gerti ypač daug skysčių, kad nebūtų dehidratacijos“, – kaip apsinuodijus maistu pirmiausia būtų galima padėti sau nurodo dietistė.
