Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Diana Malinovskienė teigia, kad žmogui įtariant apsinuodijus viešojo maitinimo įstaigoje vertėtų kreiptis į VMVT ir pateikti kaip įmanoma detalesnę informaciją apie įvykį.
„Asmuo, apsinuodijęs maistu ir įtardamas, kad tai gali būti susiję su konkrečiu suvartotu maisto produktu, pagamintu / patiektu viešojo maitinimo įstaigoje, gali kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 40 403, el. paštu [email protected]. Taip pat VMVT interneto svetainėje skiltyje „Praneškite mums“ galima užpildyti elektroninę pranešimo formą.
Pranešant apie apsinuodijimą labai svarbu pateikti kuo tikslesnę informaciją apie tai, kada ir koks maistas / patiekalas suvartotas, kur jis buvo įsigytas (pavadinimą, adresą), kada ir kokie simptomai pasireiškė, ar tą patį maistą vartojo ir kiti asmenys (pavyzdžiui, šeimos nariai). Visa ši informacija yra svarbi siekiant identifikuoti produktą ar kitus veiksnius, kurie gali būti sietini su apsinuodijimu, tikslingai atrinkti maisto, geriamojo vandens ar aplinkos paviršių mėginius, įvertinti galimą per maistą plintančios infekcijos protrūkio riziką ir pan.
Jei yra nustatomas sergamumas esant dviem ir daugiau epidemiologiškai susietiems tos pačios žmonių užkrečiamosios ligos ir (ar) infekcijos atvejams, (galimai) susijusiems su tuo pačiu maisto, geriamojo vandens šaltiniu, toks atvejis nagrinėjamas kaip protrūkis“, – pastebi D. Malinovskienė.
Apsinuodijimams būdingas sezoniškumas.
VMVT specialistė pastebi, kad per maistą plintančioms žarnyno infekcinėms ligoms būdingas sezoniškumas.
„Virusų sukeltos infekcijos dažniau pasireiškia žiemą, pavasarį, bakterinės kilmės žarnyno infekcijos (pavyzdžiui, salmoneliozė) dažnesnės vasarą.
VMVT duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį beveik dvigubai sumažėjo registruotų ūminių infekcinių žarnyno susirgimų protrūkių, susijusių su maisto tvarkymo subjektų veikla (2009 m. – 24, 2019 m. – 14 protrūkių, siejamų su netinkama maisto tvarkymo veikla). Didžiąją dalį (vidutiniškai 70 %) visų VMVT registruotų protrūkių sudaro salmoneliozės. Apie pusė visų VMVT tirtų protrūkių, siejamų su maisto tvarkymo subjektų veikla, registruoti šiltuoju metų laiku“, – priduria D. Malinovskienė.
„Dažniausiai išskiriami keli apsinuodijimų maistu tipai – maisto (toksiko) infekcija, intoksikacija maistu ir mišrios etiologijos apsinuodijimas. Maisto toksikoinfekciją sukelia užterštame maiste esančios gyvybingos bakterijos ir virusai (pavyzdžiui, Salmonella spp., Campylobacter jejuni ar kt.), kurie dauginasi žmogaus virškinamajame trakte. Tuo tarpu intoksikaciją maistu sukelia cheminės medžiagos ar toksinai, esantys maisto produktuose ar išsiskiriantys žarnyne (Staphylococcus aureus, Clostridium botulinum ar kt.“, – pastebi D. Malinovskienė.
Už nesaugų maistą – baudos
Kaip teigia D. Malinovskienė, VMVT neturi informacijos apie kompensacijų dydžius vartotojams jiems apsinuodijus nesaugiu maistu. Tačiau priduria, kad nesaugiam maistui patekus į rinką skiriamos baudos.
„Jei į rinką pateiktas nesaugus maistas ir dėl šio pažeidimo padaryta žala vartotojo sveikatai, maisto tvarkymo subjektui skiriama nuo 3 000 iki 12 000 eurų bauda, jei pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį – nuo 6 000 iki 24 000 eurų bauda“, – pastebi D. Malinovskienė.
Aiškinantis atvejus kyla sunkumų
Kaip teigia D. Malinovskienė, tiriant apsinuodijimus maistu, dažnai kyla keblumų dėl to, kad maisto produktas, dėl kurio skundžiamasi ir kuris galimai susijęs su apsinuodijimu, būna suvartotas, nes nuo pirmųjų apsinuodijimo simptomų atsiradimo, pranešimo apie apsinuodijimą gavimo dienos būna praėjęs tam tikras laikas.
„Tokiu atveju yra tiriamos maisto produktų / patiekalų gamybai naudotos žaliavos, vykdoma žaliavų tiekėjų kontrolė, atliekamas maisto produktų atsekamumo tyrimas, vertinama objekto higieninė būklė, maisto tvarkymo proceso tinkamumas ir kt.
Taip pat apsinuodijimo maistu tyrimų, ypač protrūkių, atvejais, net ir nustačius galimai su apsinuodijimu susijusį maisto produktą / patiekalą ne visada pavyksta laboratoriniais tyrimais patvirtinti maisto taršą, bet ryšys tarp suvartoto maisto ir ligos gali būti nagrinėjamas / nustatomas atliekant epidemiologinius tyrimus“, – pastebi D. Malinovskienė.
Specialistė pastebi, kad aiškintis atvejį sunkina ir tai, kad apsinuodijęs žmogus neretai nesikreipia į sveikatos priežiūros įstaigą.
„Taip pat ne visais atvejais (atsižvelgiant į apsinuodijimo sunkumą) apsinuodijus maistu yra kreipiamasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, todėl nėra nustatoma tiksli diagnozė. Tais atvejais, kai maiste ir (ar) žmonių klinikinėje medžiagoje yra nustatoma patogeninių mikroorganizmų, būna atliekami detalesni laboratoriniai tyrimai (pavyzdžiui, viso genomo sekoskaitos metodas), siekiant identifikuoti, genotipuoti ligų sukėlėjus ir patvirtinti ryšį tarp apsinuodijimo ir rizikos veiksnio, pavyzdžiui, suvartoto nesaugaus maisto“, – teigia D. Malinovskienė.
Kaip teigia VMVT specialistė, per 2019-uosius buvo išnagrinėta 11 Maisto įstatymo pažeidimo bylų, kurių metu nagrinėti atvejai buvo susiję su ūminių infekcinių žarnyno susirgimų protrūkiais dėl netinkamos maisto tvarkymo subjektų veiklos, kuomet susirgo du ir daugiau asmenys.
