Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyriausiasis specialistas gydytojas toksikologas Linas Zdanavičius teigia, kad visų pirma reikia atskirti girtumą nuo apsinuodijimo.
„Jei žmogus yra girtas, jam iš burnos sklinda alkoholio kvapas, yra sutrikusi koordinacija, kalba, sulėtėjęs mąstymas, paraudęs veidas ir oda, paraudusios akių skleros.
Apsinuodijus alkoholiu, atsiranda pavojus gyvybei: pradeda trikti sąmonė, gali sustoti kvėpavimas. Dėl sutrikusios sąmonės ir nuslopinto kosulio reflekso, sumažėjusio raumenų tonuso žmogus gali užspringti skrandžio turiniu.
Kartais alkoholio vartojimas sukelia skrandžio ar žarnyno sutrikimų (gastritą ar gastroenteritą). Tada labai pykina, gausiai vemiama, kartais viduriuojama. Dažniausiai ši būklė nėra tokia pavojinga gyvybei ir, jei vėmimas neužsitęsia ilgą laiką, per dieną ar dvi praeina savaime.
Gausus alkoholio vartojimas kartais gali sukelti arba paūminti jau esamas ligas, tokias kaip ūminis kasos uždegimas, opaligė, cukrinis diabetas.
Reikėtų atkreipti dėmesį ne į pačius apsinuodijimus, o į girtumo nulemtas įvairias traumas ar avarijas“, – pastebi toksikologas.
Pasak L. Zdanavičiaus, jei žmogus yra tiesiog girtas, nieko daryti nereikia. Kaip teigia specialistas, medikų pagalbos reikia tuomet, kai alkoholiu yra apsinuodijama ir kyla pavojus gyvybei.
„Girtumas – ne liga. Pagalbos prireikia, kai atsiranda pavojus gyvybei, t. y. žmogaus neįmanoma prižadinti, pradeda trikti jo kvėpavimas, jis ima dusti. Tokiu atveju reikėtų paversti žmogų ant šono ir kviesti greitąją medicinos pagalbą. Taip pat kartais medikų pagalbos prireikia, kai žmogus nesustabdomai vemia ir praranda daug skysčių.
Visais atvejais, jei įtariate, kad apsinuodijote alkoholiu ar taip nutiko šalia jūsų esančiam asmeniui, geriausia nedelsiant skambinti į Tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrių (tel. numeriu 8-5 236 20 52.) Mūsų specialistai konsultuoja visą parą. Jums bus išsamiai patarta, kaip elgtis, ar reikia kreiptis į gydytoją, vykti į ligoninę“, – priduria specialistas.
Pasak L. Zdanavičiaus, apsinuodyti alkoholiu lengviau geriant stipriuosius gėrimus, mat geriant tokius alkoholio kiekis kraujyje didėja greičiau.
„Paprastai apsinuodijama tuomet, kai kraujyje pasiekiama tam tikra koncentracija alkoholio, todėl svarbu suvartotas alkoholio kiekis ir jo stiprumas. Stipriausiais gėrimais apsinuodyti tiesiog lengviau, nes alkoholio koncentracija kraujyje didėja greičiau“, – pastebi L. Zdanavičius.
Toksikologas taip pat teigia, kad apsinuodijimų padaugėja per šventes ir ilguosius savaitgalius, todėl jie nepriklauso nuo sezoniškumo.
L. Zdanavičius pastebi, kad skambučių dėl apsinuodijimų alkoholiu pasitaiko neretai. Pasak specialisto, per 2019-uosius metus buvo skambinta 178 kartus, kuomet 92 kartus buvo skambinta dėl suaugusiųjų ir 86 kartus dėl vaikų.
„Nuo 2020 metų pradžios iki dabar dėl apsinuodijimo alkoholiu skambinta 74 kartus: 58 kartai dėl suaugusiųjų ir 16 – dėl vaikų“, – priduria L. Zdanavičius.
Tiesa, toksikologas pažymi, kad Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrius neturi duomenų, kiek žmonių dėl apsinuodijimo alkoholiu gydyta stacionare, nes atskiros gydymo įstaigos informacijos apie tai Tarnybai nepateikia.
Kaip teigia L. Zdanavičius, mirtimi kartais pasibaigiančių apsinuodijimų alkoholiu stiprumas neretai priklauso nuo individualių dalykų.
„Kiekvienam žmogui mirtinas alkoholio kiekis yra individualus ir priklauso nuo genetikos, aplinkos veiksnių bei organizmo pripratimo prie alkoholio“, – teigia specialistas.
