Apie tai, kaip rūšiuoti kapinių atliekas bei ko jokiu būdu negalima mesti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius, naujienų portalui tv3.lt pakomentavo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovė Aušra Kričenienė.
Kaip rūšiuoti kapinėse susidariančias atliekas?
Specialistės teigimu, svarbu nepamiršti – atliekas turime rūšiuoti ir kapinėse ir tai daryti atsakingai. O jų susikaupia įvairiausių: žvakių indeliai, dangteliai, suskilusios plastikinės vazos, nuvytę gėlės ar vainikai. Tad ką daryti su žaliosiomis ir kitomis susidarančiomis atliekomis?
„Žaliosios atliekos, vainikai, nužydėjusios gėlės, kiti augalai, nugrėbti lapai turi būti metami į žaliųjų atliekų konteinerius. Šios atliekos negali būti metamos į kitoms atliekų rūšims rinkti skirtus konteinerius.
Atitinkamai į tam skirtus konteinerius turi būti rūšiuojamos kitos kapinėse susidarančios atliekos. Kapinių prižiūrėtojai turėtų pasirūpinti, kad stiklas, popierius, metalas / plastikas būtų rūšiuojamas atskirai, tačiau, jei tokių konteinerių kapinėse nėra ir jų pagalba atliekų rūšių atskirti nėra galimybės, reikia sekti kapinėse pateikiama informacija“, – komentavo specialistė.
Ji priduria, kad net jei atskiros atliekų rūšys nėra atskiriamos konteinerių pagalba, kartu surinktos kapinių atliekos rūšiuojamos tam skirtuose atliekų rūšiavimo įrenginiuose.
Vis tik turbūt ne vienam kyla klausimas, o kas nutinka su neorganinėmis atliekomis po to, kai jos iš konteinerių iškeliauja į jų tvarkymo vietas?
„Esant poreikiui papildomai rūšiuojamos ir perduodamos perdirbimui ar energijai gauti, o tai, kas neperdirbama ar negali būti deginama, šalinama sąvartynuose.“
Nemeskite to į konteinerius
Susidarančios žaliosios atliekos vėliau gali tapti kompostu, skirtu dirvai gerinti, jeigu rūšiuojama atsakingai, tačiau neretai žaliųjų atliekų konteineriuose atsiduria ir kitos atliekos.
Būtent tai, kad į žaliųjų atliekų konteinerius išmetamas plastikas, stiklas ar kitos atliekos, A. Kričenienė išskiria kaip vieną dažniausiai daromų klaidų – daugelis nė nesusimąsto, kad tai mums patiems kerta per kišenę:
„Deja, kartais tai net ne klaida, o tiesiog tingėjimas. Turime suprasti, kad tokio tingėjimo kaina yra didžiule – tai brangina atliekų tvarkymą mums patiems, jau net neminint, kokią sąskaitą mums išrašo gamta, kurioje pokyčių negalima nepastebėti.“
Paklausta, kokias dar klaidas pastebi, specialistė pažymi, kad visų pirma svarbiausia yra galvoti apie tai, kad atliekų susidarytų kuo mažiau. Ir ne tik galvoti, bet ir veikti, pavyzdžiui, uždegti vieną ar dvi, o ne dešimtis žvakučių.
„Džiugina tai, kad vis rečiau kapinėse matome kapus, ant kurių sudėliota dešimtis žvakučių – išties juk pagarba mirusiam jų kiekiu nėra matuojama“, – sako A. Kričenienė.
Dar vienas VAATC Aikštelių eksploatacijos skyriaus vadovės patarimas, kaip sumažinti susidarančių atliekų kiekį – rinktis kokybiškus, kelerius metus tarnausiančius daiktus.
„Dažna gyventojų daroma klaida tvarkant kapus – įsigyjami nekokybiški, trumpalaikiai gaminiai, pavyzdžiui, dirbtinės gėlės, kurios pasitarnauja tik kaip trumpalaikė dekoro priemonė. Kokybiškų gėlių kompozicija gali būti naudojama 2-3 metus.
Taip pat yra ir su ne vieną sezoną naudojamais žibintais su keičiamais įdėklais, kurie yra geresnis pasirinkimas nei kas kartą deginamos vienkartinės plastikinės ar stiklinės žvakės“, – patarė specialistė.
