Laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius teigė, kad jei jaučiate pilvo skausmą ir pūtimą, dažnai susidaro dujos, vis keičiasi tuštinimosi įpročiai – tai viduriuojate, tai viduriai užkietėję, dažnai einate į tualetą, tačiau lydi jausmas, kad iki galo nepasituštinate, gali išduoti dirgliosios žarnos sindromą.
Dirgliosios žarnos sindromo simptomai
A. Unikausko teigimu, tai lėtinė būklė, pasireiškianti įvairiais simptomais, tačiau itin klastinga: „Diagnozuoti dirgliosios žarnos sindromą nėra lengva, nes pasireiškiantys simptomai ir jų intensyvumas tam pačiam žmogui gali keistis laikui bėgant. Be to, šis susirgimas panašus į kitas virškinamojo trakto ligas, kurių spektras itin platus.
Sergantieji dirgliosios žarnos sindromu ligos simptomus neretai tapatina su alergija, pavyzdžiui, glitimo netoleravimu, laktozės netoleravimu ir iš savo mitybos raciono išbraukia įvairiausius produktus, kurie paprastai yra naudingi ir reikalingi. Ilgainiui vystosi tam tikrų medžiagų stoka, atsiranda nemalonios pasekmės.“
Kaip pagrindinius dirgliosios žarnos sindromo simptomus profesorius išskiria šiuos:
- Pilvo skausmas, pūtimas, raižymas;
- Tuštinimosi sutrikimai – dažnas tuštinimasis, viduriavimas arba priešingai – vidurių užkietėjimas;
- Gleivės išmatose;
- Nepilno pasituštinimo jausmas.
„Sunkesni dirgliosios žarnos sindromo požymiai gali būti svorio praradimas palaipsniui, viduriavimas naktį, kraujavimas iš tiesiosios žarnos, geležies stokos mažakraujystė, pykinimas su vėmimu, nuolatinis skausmas, kuris nepalengvėja po dujų išsiskyrimo ar pasituštinus“, – vardijo profesorius.
Sindromo išsivystymą lemiantys veiksniai
A. Unikausko teigimu, nėra tiksliai žinoma, kokios priežastys sukelia dirgliosios žarnos sindromą, tačiau nustatyti tam tikri veiksniai, turintys tam įtakos.
Įrodyta, kad smegenys ir žarnynas tarpusavyje bendrauja per mikrogliją – centrinėje nervų sistemoje esančias ląsteles, kurios sudaro smegenų, nervų dangalus, todėl smegenys negali tinkamai funkcionuoti sutrikus žarnyno mikrofloros balansui.
„Kai mikrofloroje atsiranda tam tikri pusiausvyros pakitimai, sutrinka neurotransmiterių, visų pirma, gamyba ir toliau informacijos perdavimas į smegenis ir organizmas išsibalansuoja, atsiranda sveikatos problemų, tarp jų ir dirgliosios žarnos sindromas.
Kitaip sakant, bendravimas tarp žarnyno ir smegenų vyksta pastoviai, nesustojamai. Blogai yra žarnynui – blogai smegenims ir atvirkščiai“, – kalbėjo jis.
Dirgliosios žarnos sindromo atsiradimui įtakos taip pat turi stresas, nes jis veikia ne tik centrinę nervų sistemą, bet ir žarnyno enterinę nervų sistemą. Įdomu tai, kad žmonėms, patyrusiems didelį stresą vaikystėje, statistiškai dažniau pasireiškia dirgliosios žarnos sindromo simptomai.
Žarnyno raumenų sutrikimai skatina ligos vystymąsi
Kitas veiksnys – raumenų sutrikimai žarnyne. Sergant dirgliosios žarnos sindromu, sutrinka žarnyno motorika, atsiranda tarsi uždegiminė reakcija, judesiai pasidaro netvarkingi ir sutrinka turinio judėjimas pro žarnyną. Taip pat sutrinka ir mikrofloros balansas.
A. Unikauskas primena, kad žarnyno sienelės yra išklotos raumenimis, kurie dirba lygiai taip pat kaip, pavyzdžiui, skersaruožiai raumenys kojose – susitraukinėja. Maistui keliaujant per žarnyną, raumenys susitraukdami jį perstumia, o sergant dirgliosios žarnos sindromu judesiai tampa netvarkingi.
„Stipresni ir ilgiau trunkantys susitraukimai gali sukelti dujų susidarymą arba jų kaupimąsi, atitinkamai pučia pilvą, gali būti viduriavimas, kuris besikaitalioja su vidurių užkietėjimu“, – pridūrė.
Dirgliosios žarnos sindromas taip pat gali išsivystyti po sunkaus viduriavimo, pavyzdžiui, dėl infekcijos, bakterijų arba virusų, be to, ligos atsiradimą gali sąlygoti ir žarnyno mikrobų pokyčiai – tyrimais įrodyta, kad sergančiųjų žarnyno mikrobai gali skirtis nuo sveikų žmonių.
Dirgliosios žarnos sindromo gydymas
Tad kaip elgtis įtariant dirgliosios žarnos sindromą? A. Unikauskas pažymi, kad visų pirma reikia išsitirti ir įsitikinti, kad tikrai sergate šiuo sindromu – kreipkitės į specialistą, jei kyla įtarimu.
Kalbėdamas apie sindromo gydymą, profesorius pabrėžia – gydymas priklauso nuo to, kokie veiksniai jį galimai sukėlė.
„Simptomų šalinimui gali būti skiriami vaistai, dažniausiai tokiu atveju duodami žarnų spazmus atpalaiduojantys, raminantys ir nervų sistemą subalansuojantys medikamentai.
Gydytojas taip pat gali paskirti vartoti probiotikus, išmatų tūrį didinančius, viduriavimą, pilvo pūtimą stabdančius vaistus. Kai kuriais atvejais gali būti taikomas dirgliosios žarnos sindromo gydymas ir vaistažolėmis“, – kalbėjo A. Unikauskas.
Jis primena, kad sindromas gali būti labai varginantis, todėl pajutus anksčiau minėtus požymius, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips pas reikiamą specialistą:
„Dar kartą – jeigu jūs jaučiate minėtus požymius, jie tai užeina, tai praeina, jie keičiasi laikui bėgant ir jūs matote – blogai, su virškinimu blogai, būtina situaciją ištaisyti.“
Daugiau naudingų laidos „Kviečiame daktarą“ ekspertų patarimų – straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
