Lietuvoje sultenės auginamos jau daugiau nei 10 metų, tačiau sėjama jų vis dar nedaug. Sultenė – greitai auganti, maistingesnė už kitų rūšių lapines salotas žalumyninė daržovė.
Salotinės sultenės (Valerianella locusta) primena gūžines salotas. Sodriai žali, glotnūs, kiek storesni nei gūžinių salotų lapai yra sultingi, riešutų prieskonio, 15 cm ilgio, sudaro 30 cm skersmens skroteles, kartais net gula vienas ant kito.
Lietuvoje galima įsigyti kelių veislių sultenių. ‘Grosse Graine’ išsiskiria stambesniais lapeliais, ‘Verte d‘ Etampes’ – garbanotais, ‘Coguille de Louviers’ – šaukšto formos, sodresnio skonio, ‘Verte de Cambrai’, ‘Elan’ – atsparumu šalčiui, miltligei. Sultenės maistingesnės už kitas salotas. Vitamino C lapuose yra daugiau nei gūžinėse salotose.
Lapuose taip pat yra vitaminų B1, B2, K, P, E, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, geležies), eterinių aliejų. Šias salotas pravartu valgyti sergant diabetu, mažakraujyste, turint virškinimo ar medžiagų apykaitos sutrikimų. Salotos žadina apetitą, skatina maisto medžiagų įsisavinimą, turi mažai kalorijų. Lapuose esanti citrinos rūgštis ir nedidelis karčiųjų medžiagų kiekis veikia gaivinamai, malšina troškulį.
Greitas augimas
Salotinės sultenės auga greitai, tad sėjamos keletą kartų per vegetaciją: ankstyvam derliui – balandį, rudens derliui – liepos mėnesio antroje pusėje. Pasėjus liepą, iki spalio užauga vešlūs lapai.
Sultenės pakančios nedidelėms šalnoms. Lapus galima skinti net vėlų rudenį iki šalnų. Ankstyvesniam pavasario derliui sultenės sėjamos rudenį – iki rugsėjo mėnesio vidurio, kad iki žiemos daigeliai sustiprėtų, suformuotų skrotelę. Pradėjus šalti, lysvę reikia pamulčiuoti durpėmis, kompostu ar pridengti apsaugine plėvele.
Sėjama 12–14 cm eilutėmis. Išaugus tikrajam lapeliui retinamos kas 10 cm. Sparčiai auga derlingoje dirvoje. Geriau tinka priemolio, priesmėlio, mažiau – sunkios molingos ar rūgščios dirvos. Galima auginti lysvėje, inspekte ar šiltnamyje. Svarbu, kad būtų pakankamai šviesos. Drėgmei nereiklios, pakenčia užsitęsusias sausras.
Norint užauginti vešlesnius lapus tręšiamos 0,2 proc. daugiau azoto turinčių kompleksinių trąšų tirpalu. Patręšus pasėlis perliejamas švariu vandeniu. Lapai valgomi, kol pradeda augti žiediniai stiebai. Ruošiamos įvairios salotos. Gurmanai vertina salotinių sultenių lapų ir įvairių riešutų derinį, žalumynus pagardina įvairiais padažais. Ypač tinka bruknių padažas.
Petras Klimas
