Viena didžiausių klaidų yra tvarkyti daržą ar sodą, nekreipiant dėmesio net į menkiausias žaizdas.
„Tiems, kurie užsiima sodininkyste ar daržininkyste, patarčiau saugotis net ir smulkių sužeidimų, nes žaizdas užteršti sodo ar daržo žeme yra pavojinga – kyla grėsmė užsikrėsti stablige“, – sako šeimos gydytoja Elena Šukė.
Stabligė yra bakterijų sukeliama infekcinė liga, kuria užsikrėtus galimos sunkios komplikacijos ar netgi mirtis. Ši infekcija pasireiškia raumenų spazmais. Dažnai pirmiausia tai būna veido raumenų traukuliai, kai ligonis negali praverti burnos, pasikeičia veido išraiška.
Vėliau žmogui pasireiškiančių traukulių metu gali netgi plyšti raumenys, lūžti kaulai. Šia liga dažnai užsikrečiama, kai jos sukėlėjas patenka į žaizdą nepaisant to, ar tai nušalusi, nudegusi oda, ar žaizda, atsiradusi įkandus gyvūnui.
Anot E.Šukės, skiepai – efektyviausia profilaktikos priemonė, siekiant išvengti susirgimų stablige. Norint suformuoti apsauginį imuniteto lygį, derėtų pasirūpinti pradiniu vakcinacijos kursu, kurį sudaro trys vakcinos dozės.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad šiomis dienomis daugeliui pacientų, kai visos mintys sukasi apie koronavirusą, skiepai nėra pagrindinis prioritetas. Tačiau jeigu dėl karantino didžioji dalis visuomenės visgi atidės planus pasiskiepyti ar paskiepyti savo vaikus nuo įvairių infekcijų, ateityje susidursime su užkrečiamųjų ligų protrūkio grėsme. Susirūpinusius, kad karantino metu neįmanoma pasiskiepyti, norėčiau nuraminti ir patikinti, kad visi planiniai skiepai yra tęsiami – tik konsultacijos dėl jų teikiamos nuotoliniu būdu“,– tikina gydytoja.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet Lietuvoje užregistruojami 2–3 susirgimai stablige.
Kam stabligė pavojingiausia?
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pažymi, kad nors dėl visuotinės vakcinacijos Lietuvoje registruojami tik pavieniai stabligės atvejai, šiai ligai būdingas labai didelis mirštamumas – 50–100 procentų. 2009–2019 m. laikotarpiu Lietuvoje užfiksuota 17 stabligės atvejų, 8 užsikrėtę žmonės mirė. Dėl šios priežasties šeimos gydytoja ragina pasirūpinti profilaktika.
„Susirgti stablige gali visi, kurie neturi imuniteto šiai ligai ir susiduria su jos sukėlėju – rizika visiems vienoda. Didžiausia grėsmė užsikrėsti kyla asmenims, kurie niekada nebuvo skiepyti nuo šios ligos arba po paskutiniosios vakcinos praėjo daugiau kaip 10 metų. Ši infekcija yra gerokai pavojingesnė vyresnio amžiaus asmenims dėl galimų komplikacijų. Stablige neįmanoma užsikrėsti nuo ja sergančio asmens“, – pabrėžia gydytoja E.Šukė.
Viena vakcina – nuo kelių infekcijų
Pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, Lietuvoje nuo stabligės skiepijami 2, 4, 6 mėn. kūdikiai, sustiprinančios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6–7 metų ir 15–16 metų vaikams.
„Suaugusiesiems rekomenduojama skiepą nuo stabligės kartoti kas 10 metų, tačiau dar pakankamai nedidelė žmonių dalis pareigingai pasirūpina revakcinacija.
Skiepas nuo stabligės yra rutininis, nuo šios ligos pakartotinai skiepytis reikia nepaisant to, koks žmogaus gyvenimo stilius, nes susižeisti galime bet kur – tiek egzotinėse kelionėse, tiek savo kieme. Norintiems pasiskiepyti patarčiau kreiptis į savo šeimos gydytoją – taip derėtų daryti nusprendus pasiskiepyti bet kuria vakcina.
Be to, viena vakcina dažnai gali apsaugoti ir nuo kelių infekcijų, tad pacientui pakanka vieno dūrio. Taip yra ir su stabligės vakcina, kuri kartu apsaugo ir nuo difterijos, taip pat yra vakcinų, turinčių komponentų, suformuojančių imunitetą iš karto nuo trijų infekcijų – stabligės, difterijos ir kokliušo arba poliomielito“, – pataria E.Šukė.
Šeimos gydytoja priduria, kad, pagal pasaulines rekomendacijas, difterijos, stabligės ir kokliušo vakcina yra rekomenduojama visoms nėščiosioms kiekvieno nėštumo metu 27–37 savaitę.
Jei asmuo susižeidė arba buvo sužeistas, pasak medikės, jam gali būti skiriama ir skubioji stabligės poekspozicinė imunoprofilaktika – tai reiškia, kad jis gali būti paskiepytas jau turėdamas žaizdą. Tai padidina išgijimo tikimybę.
