• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Čikagoje gyvenantis Mantas Valeisa – lietuvis, išbandęs šiuo metu sparčiai populiarėjančią karnivoro mitybą, kitaip žinomą kaip mėsėdžių dietą. Tai – mitybos būdas, kurio laikantis yra vartojami tik gyvūninės kilmės produktai tuo pat metu visiškai atsisakant augalinių maisto šaltinių.

Čikagoje gyvenantis Mantas Valeisa – lietuvis, išbandęs šiuo metu sparčiai populiarėjančią karnivoro mitybą, kitaip žinomą kaip mėsėdžių dietą. Tai – mitybos būdas, kurio laikantis yra vartojami tik gyvūninės kilmės produktai tuo pat metu visiškai atsisakant augalinių maisto šaltinių.

REKLAMA

Naujienų portalui tv3.lt susisiekus su Mantu šis sutiko papasakoti, kada pradėjo laikytis mėsėdžių dietos, kaip atrodydavo jo dienos valgiai bei kokį šios naujoviškos mitybos poveikį pajuto.

„Susidomėjau karnivoro mityba prieš 3–4 metus, kai išgirdau apie ją iš gydytojų Shawn Baker ir Anthony Chaffee.

REKLAMA
REKLAMA

Jie pasakojo, kaip ši mityba padėjo jų pacientams ir jiems patiems atsikratyti šiuolaikinių ligų, tokių kaip diabetas, depresija, bipolinis sutrikimas, uždegimai“, – savo pasakojimą padėjo Mantas.

REKLAMA

Susidomėjo mityba dėl 2 priežasčių

Pasiteiravus pašnekovo, kodėl jo akį apskritai patraukė naujoviškas mitybos būdas, jis atskleidė, kad priežastys buvo dvi.

Pirmiausia, jis atvirai prisipažino, kad visą gyvenimą kovojo su depresija ir bipolinio sutrikimo simptomais bei kentėjo nuo emocinio ir psichinio nestabilumo.

„Pradėjau šiek tiek eksperimentuoti pašalindamas tam tikrus maisto produktus iš mitybos raciono, kad pamatyčiau, kaip tai mane paveiks.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo metu išgyvenau stresinę situaciją, kai jau buvau pradėjęs eksperimentuoti, ir jaučiau, kad man reikia būti kuo ramesniam, gebėti susivaldyti, kad situacija nepablogėtų ir galėčiau ją išgyventi.

Tada pradėjau pilnai remtis karnivoro mityba, mokydamasis iš panašių istorijų karnivoro bendruomenėje ir supratęs, kad nesu vienintelis su tokia patirtimi“, – atskleidė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis tik taip pat Mantas užsiminė, kad tai – ne vienintelė jo karnivoro mitybos pradėjimo priežastis.

Jis aiškino, kad nuo 2015 metų yra tapęs sertifikuotu mitybos treneriu, taikančiu šiuolaikinius fitneso mitybos metodus riebalų deginimui, raumenų auginimui ir ruošdamasis fitneso varžyboms, tačiau tuometinis mitybos būdas jo netenkino.

REKLAMA

„Dažniausiai aš taikydavau mitybą, kai nieko neišbraukdavau, tik skaičiuodavau tris pagrindinius makroelementus, kurie sudaro kalorijas: baltymus, angliavandenius ir riebalus.

Niekada nebuvau bandęs keto, paleo ar kitų dietų, išbandžiau tik šį „lankstų mitybos metodą“, kuris, manau, neigiamai paveikė mano sveikatą, nes galėdavau racionalizuoti bet kokias kalorijas iš bet kokio maisto, pavyzdžiui, ledų, jei tik kalorijos ir trys pagrindiniai makroelementai atitiko mano poreikius.

REKLAMA

Tuo metu mano psichinė sveikata nebuvo gera. Nors esu kūrybingas žmogus, taip pat dažnai esu racionalus ir mėgstu matyti įrodymus arba kad dalykai iš tikrųjų veiktų žmonėms“, – sakė jis.

Karnivoro mitybos pusryčiai, pietūs ir vakarienė

Pasiteiravus pašnekovo, kiek laiko jis jau propaguoja mėsėdžių dietą, šis atskleidė, kad su pertraukomis tai – trijų metų laikas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, prie šio mitybos būdo vis norisi grįžti, o kaskart jis vis išbando šį tą naujo – prideda arba išbraukia tam tikrus produktus iš mitybos.

„Kiekvieną kartą grįžtu, kartais koreguodamas ar eksperimentuodamas: su pieno produktais, be pieno produktų, įtraukdamas šiek tiek vaisių (cukraus, kurio neturėtų būti karnivoro mityboje, nes tai gyvūninės kilmės mityba), taip pat fermentuotas daržoves (raugintus kopūstus, kimči, marinuotus agurkus).

REKLAMA

Kiekvieną kartą, kai per daug leidžiu sau cukraus ar angliavandenių, depresijos, psichinio ar emocinio nestabilumo simptomai pradeda lįsti, todėl šiuo metu vis dar praktikuoju mitybą su tam tikromis korekcijomis: mėsa, labai mažai pieno produktų, tokių kaip sūris, ir fermentuotų daržovių garnyru“, – aiškino pašnekovas.

REKLAMA

Pasiteiravus Manto, ar šis galėtų papasakoti, kaip atrodydavo jo dienos valgiai, pašnekovas sutiko pasidalinti:

„Mano pusryčiai dažniausiai yra pora kiaušinių su avienos ar jautienos mėsa. Pietūs dažniausiai vėl kažkokia mėsa. Šiuo metu mėgstu maišyti jautieną su aviena. Vakarienė taip pat. Ir žiūrint, kaip jaučiuosi, ar jei norisi pačiam, – gal šiek tiek sūrio ir fermentuotų daržovių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Būna, kad kartais eksperimentuoju ir valgau tik super didelę vakarienę, nevalgęs pusryčių ir pietų, arba sudedu didesnius pietus ir vakarienę. Manau, priklauso nuo gyvenimo stiliaus, kiek kam maisto yra reikalinga.

Man kartais neužtenka tiek suvalgyti, kiek man reikia, per vienus pietus ar vakarienę, tai dabar valgau pusryčius, pietus ir vakarienę, kad nekraučiau nereikalingo streso.

REKLAMA

Stengiuosi neužkandžiauti, nes tai nelabai propaguojama karnivoro mityboje, mat kai valgai, tavo kūnas išleidžia insuliną kiekvieną kartą, tad idėja ta, kad verčiau turėtumėme didesnius laiko tarpus, per kuriuos nevalgome, ir duoti organizmui bei virškinimo sistemai pailsėti.“

 

Jau pirmosiomis dienomis pajuto skirtumą

Paprašius pašnekovo pasidalinti, ar pajuto pokyčius pradėjęs laikytis mėsėdžių dietos, jis atskleidė, kaip taip. Anot jo, ši mityba gali stipriai pakeisti gyvenimą.

REKLAMA

Pirmuosius rezultatus jis pastebėjo jau po poros dienų, nes mitybos pokyčiai buvo atliekami pakankamai drastiški.

„Pajutau skirtumus jau pirmomis dienomis, nes atsisakai cukraus, angliavandenių iš vaisių, grūdų ar daržovių ir tavo kūnas turi pradėti organizuoti energiją iš riebalų ar baltymų, iš mėsos ir pieno produktų.

Po įvairių eksperimentų, kai grąžinu vaisius ar pasimėgauju pyragais ar tortu per kokią šventę ar gimtadienį, pastebėjau, kad mano savijauta pasikeičia labai greitai.

REKLAMA
REKLAMA

Per [kelias] valandas galiu jaustis mažiau ramus ir lengviau trikdomas emociškai ar psichologiškai. Lengviau mane trikdo mažiausi ar visokiausi dalykai, kurie gali būti tik mano galvoje“, – prisipažino jis.

Vis tik, anot Manto, pokyčiai nebuvo tik psichologiniai. Jis pasakojo, kad pastebėjo ir savo kūno kismą, numestus riebalus:

„Pastebėjau svorio pokyčius greitai. Lengvai galėjau numesti riebalus daug greičiau be angliavandenių ir cukraus, o valgydamas riebalus ir baltymus.

Taip pat buvau liesas vaikas, kuris pradėjo užsiimti kultūrizmu, kad užsiauginčiau raumenis ir kūno sudėjimą, bet kalbant apie riebalų metimą ar lieknumo palaikymą, tai buvo daug lengviau. Neturiu jokių potraukių ir tiesiog valgau mėsą, kai esu alkanas.

Karnivoro mitybą vertina kritiškai

Naujienų portalas tv3.lt taip pat susisiekė su gydytoju dietologu Edvardu Grišinu. Specialistas pasidalijo savo įžvalgomis apie naują mitybos būdą.

Pasak jo, kadangi karnivoro mitybos pirmieji dėmesio verti tyrimai pasirodė vos prieš penkerius metus, sunku į juos nežvelgti kritiškai.

„Aš šioje vietoje esu kritiškas, nes labai svarbu socialinės medijos žinovams ir influenceriams prieš kalbant garsiai [apie karnivoro mitybą] atskirti, ką mes vadiname „dieta“ kaip gyvenimo būdą, o ką vadiname „dieta“ kaip intervenciją į žmogaus sveikatą siekiant pagerinti vieną ar kitą sveikatos rodiklį.

REKLAMA

Jeigu iš tikrųjų žmogaus nevargintų jokios problemos, tai neturėtume atsisakyti augalų, grūdų. Tikriausiai buvo priežastys, kurios pačius šios mitybos kūrėjus ir tyrinėtojus skatino imti ir atsisakyti šių produktų siekiant pagerinti sveikatą.

Vedu prie to, kad tai yra ganėtinai jauna mitybos atšaka, kažkuo panaši į ketogeninę dietą. Joje vadovaujamasi panašiais principais, tačiau ji ganėtinai jauna.

Kalbant apie oficialesnius tyrimus apie karnivoro mitybą – jie pasirodė tik 2020 metais. Turime pabrėžti, kad neturime daug žinių kalbant apie platų poveikį bendrai populiacijai. Mes turime tik atvejų analizes, kur ši mityba pagerino vieną ar tai kitą sveikatos sutrikimą“, – pranešė jis.

Jis pridėjo, kad ši mityba gali būti naudinga, kuomet yra naudojama trumpą laiką suvaldyti vieną ar kitą ligą, tačiau ne tuomet, kai ja vadovaujamasi ilgiau.

„Prisiminkime, kad tikroji ketogeninė dieta iš siauriausių maisto produktų spektro eina į platesnį maisto produktų pasirinkimą.

Vadinasi su kiekviena dietoterapija kažkiek laiko mes pasilaikome tikslinės dietos, bet po kurio laiko turime įtraukti daugiau maisto produktų, dažniausiai tų, kurie, mėsėdžių dietos šalininkų nenaudai, yra naudingi ir patvirtinti žmogaus sveikatai. Tai – augalinės kilmės maistas“, – sakė jis.

REKLAMA

 

Gausu sočiųjų riebalų

Pasiteiravus pašnekovo, ar mėsėdžių dieta yra pavojinga tiems, kurie kovoja su aukštu cholesterolio kiekiu, jis tikino, kad vieno atsakymo nėra.

Anot jo, vieniems šis mitybos būdas gali cholesterolio lygį pakelti, o kitiems – sumažinti. Jis pridėjo, kad didesnę reikšmę šioje mityboje turi sočiųjų riebalų kiekis, kuris gali nepakenkti arba pakenkti organizmui.

„Šioje vietoje tebevyksta debatai. Pavyzdžiui, su keto dieta galime matyti pas žmones, kad cholesterolis didės, o pas kitus, kad jis kris. Tad negalime pasakyti, kad valgant daugiau riebalų su maistu turėsime daugiau cholesterolio.

Čia daug įtakos turi ne vienas veiksnys. Ką mes tikrai žinome, kad laikantis karnivoro mitybos principų gauname sočiuosius riebalus, o ganėtinai tvirtas ir pagrįstas faktas yra tas, kad sotieji riebalai kartais gali būti neutralūs, bet niekada nedarys teigiamo poveikio žmogaus sveikatai lyginant su mononesočiais arba polinesočiais riebalais“, – sakė specialistas.

Pasiteiravus, kokių pasekmių galima tikėtis vartojant daug sočiųjų riebalų, E. Grišinas atskleidė, kad organizme gali prasidėti uždegiminiai procesai.

Pasak jo, galimos širdies ir kraujagyslių ligos, uždegiminių žarnyno ligų paūmėjimas, dėl to jis ragino atsargiai elgtis laikantis šios mitybos principų ilgesnį laiką.

REKLAMA

„Verta įsivertinti naudas ir rizikas, laikotarpį, tikslą – ar tai svorio, ar imuninių ligų kontrolė. Svarbu žinoti, ko griebtis, ką daryti, kaip išvengti maistinių medžiagų deficito“, – aiškino jis.

Prieš išbandymą – konsultacija su gydytoju

E. Grišinas atkreipė dėmesį, kad prieš išbandant šį mitybos būdą geriausia būtų pasikonsultuoti su specialistu, nes tuomet galima lengviau nustatyti, ar individui jis galėtų būti naudingas, ar ne.

„Visada prieš išbandant mitybos pokyčius reiktų pasikonsultuoti su dietologu. Žinoma, dabar yra dirbtinis intelektas, kuris pakonsultuoja žmones, tačiau raginu palikti dalelę kvestionavimo, ar tai tikrai naudinga man, kaip individualiam atvejui.

Didžioji dauguma tyrimų yra padaryti molekuliniame lygmenyje arba su gyvūnais, o nedidelė dalis – su žmonėmis, bet tai atvejų analizės, kai vertinamas vienas žmogus.

Tad verta pasikonsultuoti su tą mitybą išmanančiu žmogumi arba apskritai žmogaus fiziologiją išmanančiu žmogumi apie galimą naudingumą ir galimą žalą“, – sakė jis.

Galiausiai jis įspėjo visus žvelgti kritiškai į nuomonių formuotojų skelbiamą turinį. Anot jo, ne visi turi galimybes kasdien maitintis restoraninio lygio maistu ir propaguoti mėsėdžių dietą.

REKLAMA
Gerai kai zmones suranda kas jiems naudinga ir atranda save...LOL
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų