Plačiau apie tai, kas yra miego apnėja ir kokias pasekmes ši liga gali turėti sveikatai, naujienų portalui tv3.lt komentavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojas neurologas dr. Rytis Daukšys.
Įtarimų pradėjo kelti knarkimas
Savo istorija sutikęs pasidalinti kaunietis Adolis turi kineziterapeuto išsilavinimą ir dirba kultūrizmo treneriu bei mitybos bei sveikos gyvensenos specialistu. Kaip pasakoja vyras, jis ilgą laiką jautė stiprų nuovargį, nors visą laiką rūpinosi savo sveikata, sveikai maitinosi ir sportavo. Atgauti jėgas nepadėdavo netgi miegas.
„Būdavo, kad atsikeliu ir jaučiu didelį nuovargį. Rytais reikėdavo dviejų dvigubų espresso puodelių, energetinio gėrimo ir vis tiek visą laiką dieną norėjosi pamiegoti, nes fiziškai nebegalėdavau ištverti. Turėdavau „pandos paakius“, bet galvodavau, kad beveik visą gyvenimą taip yra, tai turbūt taip ir turi būti“, – dalijasi Adolis.
Vyras sako ilgą laiką nesupratęs, kad už jaučiamo didelio nuovargio slepiasi rimtos sveikatos problemos. Pagrindinis požymis, į kurį Adolis sako ilgą laiką numojęs ranka, buvo garsus knarkimas, kuris vargindavo aplinkinius.
„Aš iš pradžių nelabai supratau, kad turiu tą ligą. Man pradėjo atsirasti paskutiniu metu didelis knarkimas, kurio aš pats negirdėdavau, bet girdėdavo aplinkiniai. Jeigu likdavau nakvoti, man sakydavo, kad labai knarkiu. Galiausiai, man kelis kartus visa tai įrašė ir aš išgirdau, kad tas knarkimas nėra paprastas, o toks su dusuliu, labai negražus ir nemalonus pačiam klausyti.
Tuomet supratau, kad tai jau yra patologiniai garsai ir reikia ieškoti pagalbos. Kadangi sporto salėje buvo žmogus, kuriam buvo panaši situacija, jis papasakojo, kur kreipėsi. Pradžioje dar nesiryžau, ranka numodavau, bet paskui nusprendžiau nueiti“, – pasakoja kaunietis.
Diagnozavo miego apnėją
Po vizito pas gydytoją, Adoliui buvo paskirtas miego tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad vyro blogos savijautos priežastis yra miego apnėja. Kaunietis neslepia, kad gauta diagnozė jį ne juokais šokiravo.
„Paaiškėjo, kad situacija išties bloga ir be operacijos nieko gero nebus. Pasirodo, kad aš daug metų nemiegojau. Išeina, kad užmigęs nieko nematau, negirdžiu, neatsimenu, bet ir iš tikrųjų nemiegu. Kai šiaip yra penkios miego fazės, tai aš gal tik į dvi įeidavau, man to gilaus miego niekada nėra buvę. Įsivaizduokit, jeigu metai iš metų jūs tiesiog paprasčiausiai nemiegat.
Kadangi darbus pradedu 6 ryto, keliuosi daug anksčiau, tai įpratau, kad einu koja už kojos ir be kavos akys neatsimerkia. Kadangi visą laiką jausdavau didelį nuovargį, užmigdavau labai greitai, vaizdas dingdavo per keletą minučių. Tačiau, pasirodo, kad tas nuovargis būdavo ne dėl to, kad anksti keliuosi, o dėl to, kad paprasčiausiai nemiegu ir kūnas bei smegenys nepailsi.
Tai turi labai daug įtakos sveikatai, nes laikui bėgant atsiranda širdies problemos ir ligos, nes naktį tiesiog dūsti. Kaip parodė tyrimas, man per valandą 11 kartų sustodavo kvėpavimas, dėl to aš atsibusdavau dusdamas, bet to net nejaučiau. Išeina, kad niekaip neužmiegi, kai pradėtum užmigti, tu atsibundi vidutiniškai kas penkias minutes, nes pradedi dusti“, – sako Adolis.
Gyvenimą pakeitusi operacija
Vyras teigia niekada nepagalvojęs, kad dėl knarkimo gali būti kalti rimti sveikatos sutrikimai. Diagnozavus miego apnėją, vyrui buvo atliktos trys operacijos.
„Pirmą kartą pas gydytojus kreipiausi praeitą rudenį. Pirmosios operacijos apimtis iš pradžių buvo labai maža, tik patvarkė nosį, radiodažniu pabandė surandinti gerklę, bet ši operacija man nepadėjo. Paskui iškart buvo suplanuota sekanti operacija, tačiau, kadangi ir tai nepadėjo, atliko trečią, sudėtingą operaciją.
Man operavo tonziles, ryklę, gerklę. Esu turėjęs ne vieną operaciją, bet ši operacija nustebino savo pooperaciniu laikotarpiu, nes gijimas tikrai sudėtingas. Tikrai nebuvo linksma, bet dabar, kai paklausia, ar buvo verta, pasakau, kad tikrai taip“, – teigia jis.
Pasak Adolio, ši operacija išties pakeitė jo gyvenimo kokybę. Todėl šiandien vyras sako norintis paraginti visus, kurie susiduria su knarkimu ir ilgą laiką jaučiasi nepailsėję, pasirūpinti savo sveikata ir ieškoti galimų blogos savijautos priežasčių.
„Kai man padarė operacijas ir baigėsi gijimas, aš pradėjau miegoti iš tikrųjų. Supratau, kad tai yra visiškai kitoks dalykas, kai tu pamiegi 5–7 valandas ir atsikeli pailsėjęs.
Man tai buvo naujovė ir stebuklas, nes aš daug metų to neturėjau. Kad ir kiek miegodavau, atsikėlęs jausdavausi kaip „trenktas“. Tai didelis skirtumas gyvenimo kokybei“, – teigia vyras.
Kas sukelia miego apnėją?
RVUL gydytojo neurologo dr. R. Daukšio teigimu, tyrimai rodo, kad maždaug 30 proc. Europos gyventojų skundžiasi įvairiais miego sutrikimais, iš kurių vienas pagrindinių yra obstrukcinė miego apnėja.
Kaip pasakoja specialistas, miego apnėja būna kelių tipų: obstrukcinė apnėja, kuri atsiranda dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo, mišrioji ir centrinė, kurią lemia sutrikusi nervinė kvėpavimo kontrolė miego metu, kai smegenys nebesiunčia reikiamų signalų į kvėpavimo raumenis.
„Obstrukcinė miego apnėja yra sutrikimas, kai žmogui miegant sustoja kvėpavimas, lydimas epizodinės hipoksemijos ir miego fragmentacijos. Tokie nekvėpavimo epizodai gali būti įvairios trukmės – dažniausiai kvėpavimas sustoja kelioms ar keliolikai sekundžių, tačiau savo praktikoje esu susidūręs su atveju, kai paciento kvėpavimo pauzės trukdavo net 65 sekundes.
Esant lengvai apnėjai, kvėpavimo pauzės gali kartotis kelis kartus per valandą, o kenčiant nuo sunkios formos – dažniau nei kas dvi minutes, t. y. įvyksta daugiau kaip 30 nekvėpavimo epizodų per valandą“, – pasakoja specialistas.
R. Daukšys nurodo, kad obctrukcinė miego apnėja dažniausiai pasireiškia 5 proc. normalų kūno svorį turintiems žmonėms ir virš 20 proc. antsvorį turintiems žmonėms. Nors, pasak gydytojo neurologo, antsvoris yra labai reikšmingas rizikos veiksnys obstrukcinės miego apnėjos atsiradimui, tačiau tai gali lemti ir kitos priežastys.
„Įtakos gali turėti ir kaklo bei kvėpavimo takų anatomija, raminančiųjų vaistų vartojimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkymas, taip pat Parkinsono liga, lėtinės širdies ligos, patirtas insultas ir kita“, – nurodo jis.
Miego apnėjos simptomai
R. Daukšys pasakoja, kad miego apnėjai būdingos kvėpavimo pauzės ištinka miego metu atsipalaidavus raumenims ir užsidarius viršutiniams kvėpavimo takams, o tuomet žmogus, negalėdamas įkvėpti oro, atsibunda.
„Šie prabudimai yra labai trumpi, žmogus jų paprastai net nejaučia ir neprisimena, bet būtent jie suardo vientisą miego struktūrą, neleidžia kokybiškai išsimiegoti ir pailsėti“, – komentuoja gydytojas neurologas.
Specialistas paaiškina, kad pagrindiniai obstrukcinę miego apnėją išduodantys požymiai yra knarkimas ir nekvėpavimo epizodai miegant:
„Ryte nuo šio sutrikimo kenčiančiam žmogui gali skaudėti galvą, varginti aukštas kraujo spaudimas, rėmuo, burnos džiūvimo pojūtis, ryklės skausmas. Dieną jaučiamas mieguistumas ir nuovargis, gali būti sunku susikaupti, įsiminti ne tik smulkmenas, bet ir svarbius dalykus. Taip pat gali pasireikšti depresijos požymiai, sumažėti lytinis potraukis.“
Pašnekovo teigimu, obstrukcine miego apnėja serga ir jaunesnio, ir vyresnio amžiaus žmonės, bet pastariesiems ji pasireiškia dažniau. Pastebėta, kad vyrai nuo šio sutrikimo kenčia dažniau nei moterys.
„Vis dėlto, moterims rizika gerokai padidėja dėl antsvorio ir menopauzės. Jei šeimoje pasitaikė obstrukcinės miego apnėjos atvejų, šio sutrikimo pasikartojimo kitoje kartoje tikimybė taip pat išauga“, – priduria gydytojas neurologas.
Miego apnėjos gydymas
R. Daukšio teigimu, diagnozuojant ir gydant miego apnėją, glaudžiai bendradarbiauja keli specialistai – gydytojai otorinolaringologai, gydytojai neurologai ir gydytojai pulmonologai.
„Pirmiausia įvertinamas paciento kūno masės indeksas, kvėpavimo takų ir gomurio struktūra bei kiti parametrai, pildomas specialus mieguistumo skalės klausimynas ir atliekamas polisomnografinis tyrimas, kurio metu registruojamas paciento kvėpavimas ir biofiziologiniai pokyčiai per visą naktinio miego ciklą.
Atliekant polisomnografinį tyrimą, tam tikruose paciento galvos ir kūno taškuose pritvirtinami davikliai, kurių pagalba užrašoma elektroencefalograma ir elektrokardiograma, registruojami akių, kojų, kvėpavimo judesiai, kraujo įsotinimas deguonimi ir kiti duomenys.
Šio tyrimo metu pacientai taip pat yra filmuojami, kad būtų galima užfiksuoti neįprastus judesius. Gautus duomenis peržiūri, įvertina ir apibendrina gydytojas neurologas“, – komentuoja specialistas.
R. Daukšys pasakoja, kad nustačius miego apnėją, pirmiausiai yra skiriama paciento kūno masės korekcija, atsikratant viršsvorio, jei reikia – konsultuojantis ir su gydytoju dietologu.
„Sumažinus svorį iki normalaus, po kurio laiko polisomnografinis tyrimas atliekamas pakartotinai, siekiant įvertinti svorio mažinimo efektyvumą ir priimti sprendimus dėl tolesnio gydymo“, – sako gydytojas neurologas.
Vėliau, pakartojus tyrimą, vertinama, ar pacientui reikalinga ir gali padėti chirurginė intervencija – pavyzdžiui, gomurio, liežuvėlio ar nosies pertvaros korekcija.
„Chirurginė intervencija taikoma esant lengvai arba vidutinio sunkumo obstrukcinei miego apnėjai. Jei ligos forma ir toliau lieka sunki, taikomas gydymas teigiamo oro slėgio aparatu.
Šis aparatas skirtas naudoti namuose: einant miegoti žmogus užsideda kaukę, o aparatas nuolatos tiekia orą pagal individualius parametrus nustatytu slėgiu. Tai padeda išvengti kvėpavimo pauzių, prabudimų ir deguonies desaturacijos“, – paaiškina R. Daukšys.
Gali lemti rimtas sveikatos problemas
R. Daukšys pasakoja, kad dėl miego apnėjos susilpnėjus arba nutrūkus kvėpavimui, deguonies įsisotinimas organizme sumažėja bent 3-4 proc., o kai kuriais atvejais deguonies sumažėjimas siekia ir iki 60 proc.
Smegenims ir širdžiai negaunant reikiamo kiekio deguonies, kuris yra gyvybiškai svarbus mūsų organizmui, didėja insulto ir infarkto tikimybė. Kaip nurodo specialistas, dėl šios būklės gali atsirasti ir daug kitų rimtų sveikatos problemų.
„Negydomas miego sutrikimas taip pat didina kitų ligų, pavyzdžiui, hipertenzijos, II tipo diabeto, širdies nepakankamumo, depresijos riziką. Ilgainiui nukenčia visas organizmas – medžiagų apykaita, imuninė ir endokrininė sistemos.
Obstrukcinės miego apnėjos sukeltas nuovargis mažina darbingumą ir darbo kokybę, nukenčia santykiai šeimoje ir socialiniai ryšiai, nes žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, jam pasireiškia nuotaikos svyravimai. Net ir išmiegodamas daugiau valandų, žmogus vis tiek jaučia nuovargį, nes naktį nustojęs kvėpuoti jis dažnai prabunda, miegas tampa fragmentišku ir nekokybišku.
Dėl miego apnėjos sukelto mieguistumo, žmonės neretai užmiega vairuodami, todėl tai yra vienas didžiausių rizikos veiksnių, susijusių su transporto priemonių eismo incidentais. Tai padidina ir kitų nelaimingų atsitikimų tikimybę, pavyzdžiui, darbininkai dėl sulėtėjusios reakcijos ar sumažėjusios dėmesio koncentracijos gali patirti įvairių sužeidimų“, – atskleidžia jis.
Gydytojas nuogąstauja, kad gerėjant žmonių gyvenimo sąlygoms, dėl kurių dažniau pasireiškia nutukimo problemos, obstrukcinės miego apnėjos atvejų ir šios ligos sukeliamų problemų ateityje gali tik daugėti. Todėl jis atkreipia dėmesį, kokių rekomendacijų reikėtų laikytis, norint šios problemos išvengti.
„Kalbant apie prevenciją, žmonės pirmiausia turėtų rūpintis savo svoriu ir subalansuota mityba, būti fiziškai aktyvūs, vengti alkoholio, nevartoti narkotinių medžiagų ir migdomųjų vaistų, nerūkyti“, – pataria R. Daukšys.
