A. Bastienė pasakoja, kad su šia nemalonia liga pati susidūrė būdama 19-likos. Tąkart, pajutusi pilvo skausmą, moteris pagalvojo, kad ją kamuoja šlapimo pūslės uždegimas. Tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jai reikalinga apendicito operacija.
„Pasitikrinus ginekologiškai, liko vienas variantas – apendicitas. Operacija buvo greita, sklandi, kitą dieną keliavau namo“, – prisimena moteris.
Įtarė apsinuodijimą maistu
Tačiau, pasak A. Bastienės, 9-erių sūnaus Armando situacija nebuvo tokia lengva ir jiems su vyru sukėlė nemažai nerimo. Vieną savaitgalį jiems grįžtant namo iš Nidos į Klaipėdą, vaikas neturėjo apetito ir pasiskundė, kad šiek tiek skauda pilvą.
„Tikrai pagalvojau, kad gal nuo maisto ar per daug saldumynų, nors mes juos pakankamai ribojame. Kadangi grįžome gana vėlai, atsigėrėme arbatos ir nuėjome miegoti“, – prisimena pašnekovė.
Vis dėlto nemalonūs pojūčiai berniuko neapleido ir kitą rytą. Kaip pasakoja moteris, sūnus vis dar skundėsi pilvo skausmu ir ne vieną kartą vėmė. A. Bastienės teigimu, net ir tuomet per daug didelių įtarimų nekilo, nes jie ne kartą buvo susidūrę su panašių simptomų ir temperatūros lydimu apsinuodijimu maistu. Tačiau vėliau Armando savijauta ėmė tik blogėti.
„Link vakaro, kai temperatūra tik kilo, o skausmas vaiką net pažadino iš miego, su vyru supratom, kad kažkas čia kitaip. Nieko nelaukęs Deividas išvežė Armandą į priėmimo skyrių.
Vaiką apžiūrėjo, paspaudė pilvą, atliko kraujo tyrimus. Išvada – apendicitas. Vaikui operacija, o tėvams, aišku, stresas“, – dalijasi berniuko mama.
Prisiminusi savo pačios patirtį, A. Bastienė tikėjosi, kad viskas bus taip pat greitai ir sklandžiai. Tačiau nuo operacijos pradžios praėjus daugiau kaip 2 valandoms, jie su vyru Deividu nesulaukė jokių žinių, todėl ėmė kilti įtarimas, kad kažkas yra negerai.
„Diagnozė apendicitas pasitvirtino, tik jis jau buvo plyšęs viduje. Kaip gydytoja sakė, toks vaizdas būna lyg praėjus kokioms keturioms paroms, nors nuo Armando sunegalavimo iki operacijos praėjo pusantros paros“, – pasakoja A. Bastienė.
Įspėja kitus tėvus
Po operacijos vaikas buvo išvežtas į reanimaciją, kad gydytojai nuolatos galėtų atidžiai stebėti jo būklę. Armandui buvo paskirti antibiotikai ir vaistai nuo skausmo. A. Bastienė, pasikeisdamas su vyru Deividu, su sūnumi ligoninėje iš viso praleido 8 paras. Grįžęs namo, berniukas laikėsi visų gydytojų rekomendacijų, todėl, pasak moters, greitai atgavo jėgas.
„Grįžę namo, stiprinomės kokybišku maistu, vitaminais, uogomis, gerosiomis bakterijomis. Per mėnesį Armandas pilnai sustiprėjo, pradėjo vėl po truputį sportuoti ir mėgautis vasara.
Tikrai esame dėkingi Klaipėdos vaikų ligoninės chirurgijos skyriui už kokybiškas paslaugas, suteiktą informaciją ir visą pagalbą“, – sako pašnekovė.
Nors šiandien nemaloni patirtis liko tarsi blogas sapnas, A. Bastienė sako norinti įspėti visus tėvus nenumoti ranką į nemalonius simptomus ir pastebėjus nerimą keliančius ženklus skubėti pas gydytojus.
„Supratom, kad nėra vieno atsakymo, nuo ko ir kada sukyla apendicitas. Tau gali būti 4 metai, bet gali būti ir 40 metų. Mano patarimas tėvams būtų toks: geriau be reikalo nuvažiuoti į priėmimą nei paskui galvoti, kad truputį per vėlai tą padarė“, – teigia ji.
Apendicito simptomai
Primename, kad naujienų portalas tv3.lt anksčiau yra rašęs apie apendicito diagnozavimą ir jo operavimą. Anot Santaros klinikų pilvo chirurgo Simono Ūselio, tarptautinių mokslinių straipsnių duomenimis, pacientai besiskundžiantys ūmiu pilvo skausmu, sudaro 7–10 proc. visų besikreipiančių į priėmimo skyrių. Dažniausiai besikreipiančių jaunesnio amžiaus pacientų pilvo skausmų priežastis būna ūminis apendicitas.
Pasak S. Ūselio, ūminis apendicitas yra kirmėlinės ataugos, kuri yra storosios žarnos dalis, uždegimas. Pati liga, anot chirurgo, yra chirurginė ir gydoma dažniausiai tik chirurginiu būdu. Nebent dėl tam tikrų priežasčių paciento negalima operuoti dėl jo gretutinių susirgimų arba liga yra užsitęsusi, trunkanti daugiau kaip 4–7 paras, susidaręs pūlinys, infiltratas, kai operacijos atlikimas rizikingas dėl kitų pilvo ertmės organų pažeidimo.
„Tokiais atvejais yra gydoma antibiotikais, vaistais nuo skausmo, lašinėmis skysčių infuzijomis (konservatyvus gydymas), galimas susidariusio pūlinio drenavimas minimaliai invazinėmis priemonėmis“, – pasakoja gydytojas.
S. Ūselis atskleidžia, kad dažniausiai apendicitas žmonėms pasireiškia per parą ar dvi. Per tiek laiko jis dažniausiai ir būna išoperuojamas. Pati liga, žinoma, prasideda staiga: „Dažniausiai vienas pirmųjų pasitaikančių simptomų – viso pilvo skausmas, kuris vėliau lokalizuojasi dešinėje apatinėje pilvo dalyje, ten kur yra kirmėlinė atauga, arba pilvo skausmas būna nepraeinantis, net ir pavartojus vaistų nuo skausmo.
Iš kitų simptomų taip pat galimas pykinimas, vėmimas, apetito stoka, karščiavimas su ar be šaltkrėčio. Taip pat galimi kiti, rečiau pasitaikantys žarnyno veiklos sutrikimai: pilvo pūtimas, dujų susikaupimas.“
Diagnozuoja praėjus 6–24 valandoms
Ūminis apendicitas yra viena seniausių chirurginių žinomų ligų, tačiau jo tiksli diagnostika ir optimalus gydymo metodas išlieka iššūkiu medikams iki pat šių dienų.
Nepaisant to, siekiant pagerinti pacientų gydymą, apendicito diagnostikos ir gydymo metodai nuolatos yra atnaujinami ir tobulinami. Pasauliniu mastu atliekami moksliniai tyrimai norint to pasiekti, ne išimtis yra ir Santaros klinikos.
Gydytojo teigimu, kliniškai diagnozuoti apendicitą galima, kai nuo simptomų pradžios yra praėję 6–24 keturios valandos. Pavyzdžiui, jeigu žmogus tik pajautė viso pilvo skausmą ir atvažiavo praėjus dviem valandoms nuo simptomų pradžios, medikai diagnozuoti ūminio apendicito tiksliai dažnai dar net ir negali.
„Neretai dar net kraujyje nebūna jokių pakitimų, nematome uždegiminių rodiklių padidėjimo ir echoskopiškai paneigti ūminio apendicito diagnozės negalima“, – paaiškina gydytojas ir plačiau papasakoja, kaip gi yra diagnozuojamas apendicitas.
S. Ūselis pasakoja, kad visų pirma, yra surenkama į priėmimo skyrių atvykusio paciento informacija apie ligos pradžią ir eigą, simptomus (anamnezė), tada paskiriami laboratoriniai kraujo tyrimai, o sekantis žingsnis būna pilvo ultragarsinis tyrimas. Tai yra standartinis ištyrimo protokolas VUL Santaros klinikose.
„Ultragarsinio tyrimo metu dažniausiai mes visada siekiame pamatyti kirmėlinę ataugą. Nuspręsti, ar ji yra pakitusi, ar nepakitusi. Nors liga ir atrodo paprasta, bet jeigu ligonis susirgo visai neseniai, pakitimus pamatyti sunkiau. Be to kirmėlinė atauga gali būti įvairių padėčių ir tai keičia pačios ligos simptomatiką bei diagnostiką“, – paaiškina gydytojas.
Dažniausiai operuojamas po 1–2 parų
Pilvo chirurgo teigimu, praktikoje pasitaiko atvejų, kai negalima echoskopinio tyrimo metu pamatyti kirmėlinės ataugos, o paciento tyrimai yra geri, bet jis vis tiek skundžiasi dideliu pilvo skausmu.
„Tuomet mes elgiamės dvejopai. Vienas iš pasirinkimų – kompiuterinė tomografija (KT), kurios metu galima pakankamai tiksliai paneigti ūminio apendicito ar kitos ūminės chirurginės ligos diagnozę. Tačiau šio tyrimo metu pacientas patiria jonizuojančios spinduliuotės poveikį, nors ir nedidelį, be to, šis tyrimas yra brangesnis už visus kitus. Nėščioms pacientėms jis negalimas, todėl diagnozės patikslinimui atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), kuris yra saugus II ir III trimestro metu.
Kitas pasirinkimas – paciento stebėjimas. Tuomet stengiamės nustatyti, prieš kiek laiko ligoniui galimai pasireiškė ūminis apendicitas. Optimaliausias laikas operacijai – 1–2 paros nuo susirgimo pradžios.
Tada būna mažiausia tikimybė galimų komplikacijų operacijos metu ar po jos. Tačiau apendicitas yra operuojamas ir kai būna praėjusios trys ar net keturios paros nuo susirgimo pradžios, jeigu nėra priešparodymų operacijai. Literatūros duomenimis, kirmėlinės ataugos perforacijos (trūkimo) ir tuo pačiu komplikacijų skaičius didėja, kai liga trunka ilgiau kaip 3 paras.“
S. Ūselis patikina, kad ūminis apendicitas dieną ir naktį yra operuojamas skubos tvarka. Tiesa, naktį ligoninėje būna tik viena budinti operacinė komanda, o dienos metu ligoninėje taip pat vyksta ir kitos planinės operacijos, todėl susiklosčius aplinkybėms ir esant dideliam budinčios operacinės komandos užimtumui ar negalint nedelsiant atlikti operacijos, pradedamas skirti vadinamas konservatyvus gydymas lašinės skysčių infuzijos, vaistai nuo skausmo ir pradedama antibiotikų terapija.
Ką daryti staiga atsiradus stipriems pilvo skausmams?
Rekomenduojama išgerti vaistų nuo skausmo, NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) pvz. ibuprofeno, diklofenako, ketorolako tabletės, kurias galima įsigyti vaistinėje be recepto.
Stebėti savo savijautą, matuoti kūno temperatūrą kas 8–12 val., pirmosiomis susirgimo valandomis vartoti pakankamai vandens ar kitų skysčių. Dieta, tausojantis režimas, nesiimti jokios aktyvios fizinės veiklos.
Būklei negerėjant, nepraeinant skausmui po vaistų vartojimo ar praėjus vaistų veikimui jam vėl staiga atsinaujinus, karščiuojant – kreiptis į šeimos gydytoją. Karantino metu dažnai teikiamos nuotolinės konsultacijos, bet gydytojai gali pakviesti atlikti kraujo tyrimus ar suteikti kitos pagalbos bei rekomendacijų.
Nesant galimybės kreiptis į šeimos gydytoją ambulatorijos darbo metu, kviesti greitąją medicinos pagalbą 112. Įvertinus jūsų skundus ir atvykus greitosios med. pagalbos specialistams jie taip pat gali paskirti papildomą gydymą arba priimti sprendimą vežti pacientą į atitinkamą ligoninės priėmimo skyrių.
Nepavykstant gauti pagalbos ar nesant teigiamo efekto po gydymo anksčiau minėtais būdais ir blogėjant bendrai paciento būklei, stiprėjant pilvo skausmams, didėjant kūno temperatūrai rekomenduojama patiems vykti į priėmimo skyrių.
