Verslas

Lenkija svarsto sutrumpinti darbo savaitę iki keturių dienų arba sumažinti darbo dienos trukmę iki septynių valandų per dieną. O Lietuvoje kai kuriose įmonės darbuotojai ir taip dirba 4 dienas per savaitę. Pasak įmonių, tai padidina produktyvumą ir mažina stresą. Ekonomistai skaičiuoja, kad toks sprendimas Lietuvai kainuotų šimtus milijonų eurų, maža to, brangtų prekės ir paslaugos.

Atėjus pavasariui ir šylant orams, lauke atsiranda ir daugiau veiklų. Pvz., siekdami sutaupyti kai kurie gyventojai sugalvoja kieme ar kur kitur lauke nuplauti automobilį. Tačiau ne visi žino, kad tą daryti – draudžiama.  Transporto priemonių plovimas tiek vandeniu, tiek cheminėmis medžiagomis teršia aplinką, todėl už tai gali grėsti net ir tūkstantį eurų viršijančios baudos. Savivaldybių atstovai nurodo, kur mašinas plauti galima, o pažeidėjus prašo fiksuoti ir skųsti.

Rudenį Lietuvoje bus pradėta testuoti veidų atpažinimo sistema. Kai kuriose parduotuvėse pirkėjų amžių tikrins dirbtinis intelektas (DI). „Tęstinės automatinės veido atpažinimo sistemos pradės veikti jau šį rudenį. Tai reiškia, kad laikui bėgant jos supaprastins apsipirkimą savitarnos kasose ir leis padidinti apsipirkimo greitį“, – sako įmonės „StrongPoint“ Savitarnos produkto direktorius Povilas Kepalavičius.

Būti užfiksuotam greičio matuoklio ir mokėti baudą už greičio viršijimą nenori niekas. Tačiau visi žino, kad  uždengti savo automobilio numerio ženklą yra neteisėta. Vis tik tobulėjant technologijoms ir populiarėjant el. prekybai galima įsigyti plika akimi net nepastebimų priemonių automobilių numeriams uždengti. Nors už tokių daiktų naudojimą gresia nemenkos baudos, tokios prekės yra laisvai reklamuojamos visiems, pvz., socialiniuose tinkluose.

Prasidedant viaduko virš magistralės A1 statyboms, nuo antradienio dviems mėnesiams bus uždaromas įvažiavimas į laikinosios sostinės Ašigalio gatvę. „Šis viadukas ženkliai palengvins susisiekimą Savanorių prospekto ir A1 magistralinio kelio mazge. Suprantame, kad vykstant darbams išvengti nepatogumų nepavyks. Tačiau viskas daroma tik dėl didesnio pačių kauniečių patogumo ateityje“, – pranešime cituojamas Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Darbo teisės specialistai skaičiuoja, kad daugėja skundų Darbo ginčų komisijoje (DGK). Dažniausiai darbdaviais skundžiasi darbuotojai. Pagrindinė skundų priežastis – nesumokėtas atlygis. Darbo teisės specialistė, advokatė Evelina Kiznė skaičiavo, kad 2024 metais Darbo ginčų komisijoje darbuotojai iš darbdavių prisiteisė 15 mln. eurų. „Tuo metu darbdaviai iš darbuotojų prisiteisė 284 tūkst. eurų. Tai rodo, kad darbo ginčuose dominuoja darbuotojų interesai.

Kiaušinių kaina JAV pasiekė rekordines aukštumas, kai kurie prekybos centrai net ima riboti žmonėms parduodamų dėžučių skaičių. Siaučiančios paukščių ligos turėjo įtakos ir Europos kiaušinių rinkai, todėl nemenkai šoktelėjo jų kaina. Lietuvoje kiaušiniai išbrango kone dvigubai ir gali brangti dar. Pasak specialistų, prisidėjo ir tai, kad prekybos tinklai atsisako pigiausių, narvuose laikomų vištų kiaušinių. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvių pamėgta Ispanija tautiečius privilioja gerais orais, turtinga kultūra bei energingu gyvenimo būdu, o ne retas šią šalį pasirenka ir nuolatiniam gyvenimui. Ispanija tapo populiariu pasirinkimu ir dėl patrauklių kainų, tačiau ar išties šioje šalyje apsipirkinėti yra pigiau? Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“ veikia daugelyje Europos šalių – tarp jų ir lietuvių pamiltoje Ispanijoje.

Lietuva jau senokai paskelbė, kad didins finansavimą gynybai, tačiau vis dar ieškoma iš kokių pinigų tai darysime. Valdantieji turi įvairiausių mokestinių pasiūlymų – nuo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio iki cukraus mokesčio. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad pirmiausia reikėtų susitvarkyti su valstybės išlaidomis.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistas Marius Dubnikovas ir Seimo narys Tomas Tomilinas.

Užsidarinėjančios kavinės ir restoranai prašo valdžios grąžinti lengvatinį PVM tarifą. Pasak verslo, oficiali statistika neatspindi realybės: greito maisto tinklai plečiasi, o gerų restoranų likimas kabo ant plauko. Dalis valdančiųjų nori suteikti verslui lengvatą, tačiau Vyriausybė kol kas tam nemato reikalo.  Dalis Lietuvos restoranų, kavinių bei kitų maitinimo įstaigų susiduria su sunkumais.

Vyriausybė kitą savaitę svarstys, ar suteikti valstybės paramą bendrovės „Orlen Lietuva“ naftos gamyklos modernizacijai. „Šis projektas, kurio vertė viršija 1 mlrd. eurų, – tai ne tik viena reikšmingiausių investicijų pastaraisiais metais, bet ir realus įrodymas, kad Lietuva yra pasirengusi priimti aukštos pridėtinės vertės projektus, stiprinančius mūsų ekonomiką, energetinį saugumą ir pramonės konkurencingumą.

„Sodros“ pensijos ir kai kurios kitos išmokos kiekvienais metais yra didinamos atsižvelgiant į tai, kiek darbuotojų dirba, kiek jie uždirba ir sumoka įmokų. Kitaip tariant, žiūrima į darbo užmokesčio didėjimą ankstesniais metais ir prognozes ateičiai. Kaip tik šią savaitę Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų. Jame ir numatytos prognozės apie darbo užmokesčio fondo pokyčius artimiausiais metais.

Baltijos valstybėse kainas per metus sumažino tik Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai pakėlė – Estijos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai vasariu, nukrito 0,7 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – pakilo atitinkamai 3,0 proc. ir 6,1 procento. Vien tik praėjusį mėnesį kainų augimas užfiksuotas visose trijose valstybėse.

Siekiant paskatinti gyventojus rinktis sveikatai labiau palankią mitybą, 27 įvairioms frakcijoms priklausantys parlamentarai siūlo nustatyti 5 procentų lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms.   Remiantis Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Vokietijos patirtimi, politikai tikisi, kad tokia lengvata paskatins vietos žemės ūkio plėtrą, atpigus daržovėms, vaisiams ir uogoms, išaugs jų pardavimai, sumažės šešėlinė rinka.

Daugelis žmonių, padariusių kelių eismo taisyklių pažeidimus, susitaiko, kad baudą gaus artimiausiu metu. O jos nesulaukę per keletą mėnesių mano, kad jų pažeidimas veikiausiai nebuvo užfiksuotas. Visgi kai kuriems vairuotojams tenka nustebti, kai sulaukia baudos už nusižengimą, kurio net neatsimena, kadangi pranešimą apie tai gauna po daugiau nei metų.

Neseniai Lietuvos architektų rūmų posėdžių salėje ir nuotoliniu būdu įvyko Vilniaus regioninės architektūros tarybos (RAT) posėdis, kuriame buvo svarstytas architekto Luko Rekevičiaus prašymas dėl projekto urbanistinio integralumo P. Lukšio g. 34, kur įsikūręs prekybos centras „Banginis“. Posėdžio metu tarybos nariai buvo supažindinti su prekybos centro „Banginis“ teritorijos transformacijos vizija bei papildomais dokumentais.

Valdantieji skuba derinti mokesčių pakeitimus ir ginčijasi dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio. Šiuo metu nekilnojamojo turto mokestį moka tie, kieno būsto mokestinė vertė viršija 150 tūkst. eurų, tačiau valdantieji svarsto šią kartelę nuleisti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Ernestas Einoris. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai kartu su Generalinės prokuratūros prokurorais atskleidė beprecedentį sukčiavimo atvejį ir sulaikė Lietuvos pilietį D. R., kuris, kaip įtariama, pasinaudodamas neteisėtomis pinigų grąžinimo schemomis iš tarptautinės bendrovės „Amazon“ išviliojo virš 2,5 mln. eurų, rašoma policijos pranešime.

Prekybos tinklai teigia dedantys visas pastangas, kad pirkėjus pasiektų tik kokybiški ir sveiki maisto produktai. Tačiau tarp tokių vis pasitaiko ir neaugių gaminių. Šį kartą Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia apie pavojingą mėsą prekybos tinkle „Rimi“. Kaip nurodoma tarnybos pranešime, atšaldytoje smulkintoje kiaulienoje (30 proc. riebumo) iš Lietuvos rasta patogeninių organizmų – salmonelės bakterijų.

Prekybos tinklas „Lidl“ praneša, kad šventinį sekmadienį, pirmąją Velykų dieną – balandžio 20-ąją, parduotuvės nedirbs visoje Lietuvoje. Antrąją Velykų dieną, pirmadienį, visos „Lidl“ parduotuvės darbą pradės nuo 8 val. ryto.  Dieną prieš Velykas, balandžio 19-ąją, visos „Lidl“ parduotuvės dirbs įprastu grafiku, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. „Kaip ir kasmet, Velykas visi mūsų darbuotojai praleis artimųjų apsuptyje.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas atmeta daugelio verslo organizacijų siūlymą didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Anot jo, kai kurie vilniečiai nesupranta, kad tą padarius neužteks atsisakyti alaus bokalo ar kepsnio. Šią savaitę daugelis verslo organizacijų išplatino viešą kreipimąsi į valdžią, kuri planuoja didinti kai kuriuos mokesčius.

Jau gegužės 1 d. Lietuvoje bus pradėta mažinti apyvartoje esančių 1 ir 2 centų monetų kiekį. Už prekes ir paslaugas atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinio pirkinių krepšelio suma bus apvalinama taip, kad dviejų smulkiausių nominalų monetų grąžai neprireiktų. Todėl gyventojai suskubo išleisti susikaupusias monetas. Tačiau žmonės piktinasi, kad parduotuvės riboja, monetų kiekį, priima ne visas monetas. „Ar parduotuvėje gali neleisti atsiskaityti tam tikru kiekiu pinigų.

Ketvirtadienį automobilių gamintoja „Tesla“ paskelbė atšaukianti beveik visus savo futuristinės išvaizdos elektromobilius „Cybertruck“ iš pardavimo. Taip pasielgta paaiškėjus, kad jų išorinės apdailos plokštės gali nukristi ir sukelti pavojų kelyje.

„Nemuno aušros“ frakcija Seime užsimojo leisti miško teritorijoje statyti nedidelius poilsinius statinius – vasarnamius. Ir nors gyventojų bei specialistų nuomonės išsiskiria, visi jie įspėja apie būtinybę atsižvelgti į rizikas, kurios atsirastų po tokios idėjos įgyvendinimo.  Iki šiol miškuose statyti įprastų gyvenamų pastatų gyventojams nėra leidžiama tam, kad nebūtų pakenkta gamtinei ekosistemai.  Tiesa, dalis išimčių galioja ir dabar.

Socialdemokratai viešina ruošiamą naująjį cukraus mokestį. Pagal registruotą projektą dėl šio mokesčio litras saldinto gėrimo brangtų iki 30 centų. Jie viliasi, kad lietuviai mažiau gers saldikliais ir cukrumi saldintų gėrimų ir bus sveikesni. Mokesčio iniciatoriai kol kas nesiūlo cukraus mokesčio nei sultims, nei pieno, nei alkoholiniams gėrimams. Tačiau verslo atstovai jam jau nepritaria. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nerijaus Numos kontroliuojamos „Vilniaus prekybos“ turto valdymo bei investicijų bendrovė „NDX Group“ ketina įsigyti Kauno prekybos centrą „Savas“ valdančią įmonę „PC Savas“. Ją netiesiogiai kontroliuoja „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis.  „NDX Group“ prašo Konkurencijos tarybos (KT) leidimo įsigyti 100 proc. komercinio nekilnojamojo turto nuomos įmonės  „PC Savas“ akcijų ir vienvaldę kontrolę, pranešė KT.

Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pareiškė, kad muitai, kuriuos žadėjo paskelbti amerikietiškoms prekėms kaip atsaką į JAV tarifus plienui ir aliuminiui, bus pradėti taikyti balandžio viduryje, dviem savaitėmis vėliau nei planuota, kad būtų daugiau laiko dialogui. „Visos kovo 12 dieną paskelbtos ES atsakomosios priemonės įsigalios balandžio viduryje“, – pareiškime sakė ES prekybos atstovas Olofas Gillas. „Tai suteikia papildomo laiko diskusijoms su JAV administracija“, – pridūrė jis.

Kibernetinės saugos bendrovė „Critical Security“ socialiniame tinkle „Linkedin“ perspėja apie „Tele2“ saugumo spragą. Pasak bendrovės įrašo, „Pildyk“ kortelėmis galima naudotis anonimiškai, apeinant tapatybės nustatymą ir vartotojo registravimą, nors tą Lietuvoje privaloma daryti nuo šių metų pradžios. Pranešime žiniasklaidai komunikacijos agentūros „More“ vadovas Erik Murin sako, kad toks reikalavimas yra daugiau nei formalumas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo prekybos politika vėl įnešė sumaišties į automobilių pramonę. Gamintojai, dar visai neseniai planavę plėtrą Šiaurės Amerikoje, dabar priversti peržiūrėti savo planus ir laukti aiškumo dėl muitų politikos, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Vienas tokių gamintojų – „Volkswagen“, kuris jau kurį laiką svarsto gamybos plėtrą šiame regione.

Seimas svarstys siūlymą už stambius mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus iš brakonierių konfiskuoti automobillį.  Už tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas antradienį po pateikimo balsavo 76 Seimo nariai, 2 buvo prieš, 21 parlamentaras susilaikė.

Investicijų bendrovės „BaltCap“ įmonių „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir Lenkijos įmonės „EN Efficiency PL“ ieškinys Airijos finansų maklerio įmonei „Interactive Brokers Ireland“ (buvusi Vengrijos „Interactive Brokers Central Europe“) dėl 5 mln.

Esama realių galimybių, kad Lietuvos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) bus plečiamos, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Anot jo, galėtų plėstis Kauno, Klaipėdos LEZ teritorijos. „Praplėstos ekonominės zonos būtų pietų kryptimi, tarkime, nuo Kauno, nes yra susisiekimas žeme su Lenkija. Arba link Vakarų, tarkime, Klaipėdos LEZ, kuris būtų praplėstas“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė V. Janulevičius.

Ketvirtadienį Lietuvos verslo atstovai pristatė 76 asociacijų kreipimąsi Vyriausybei, kuriuo išreiškia prieštaravimą siūlymui didinti tiek pelno, tiek gyventojų pajamų mokesčius (GPM).  „Turime 76 asocijuotas verslo struktūras, kurios pasirašė kreipimąsi. Prieš savaitę tai buvo tik 5 didžiausios.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad vien iš ekonomikos augimo, nedidinant mokesčių iki 2029 metų galima surinkti papildomai 5 mlrd. eurų bei pasiekti 100 mlrd. eurų vertės bendrąjį vidaus produktą (BVP).  „Mes planuojame, jeigu ekonomika augtų, be papildomo šių mokesčių įvedimo – gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio – augtų tokiu tempu, kokį prognozuoja Lietuvos bankas, mes surinktume 5 mlrd. eurų arba pasiektume 100 mlrd.

Seimas svarstys, ar visiems buitiniams vartotojams nuo liepos suteikti galimybę grįžti į visuomeninį elektros tiekimą, kurį užtikrina valstybės valdomos „Ignitis grupės“ tiekėja „Ignitis“.  Seimas po pateikimo ketvirtadienį priėmė svarstyti tokį Elektros energetikos įstatymo pakeitimą, kurį siūlo valdantieji socialdemokratai: už balsavo 63 Seimo nariai, 15 buvo prieš, o 13 susilaikė.

Seimui ėmus svarstyti, ar triskart iki 15 tūkst. eurų padidinti atsiskaitymų grynaisiais ribą, premjeras Gintautas Paluckas abejoja dėl siūlomos sumos ir mano, kad reikėtų ją suvienodinti su Europos Sąjungos (ES) standartu. „Europos Sąjungoje ta riba yra 10 tūkst. eurų, mes buvome nusistatę 5 tūkst. eurų. Buvo tam tikrų įdomių situacijų, kai kiekvienas keliaudamas galime 10 tūkst. eurų grynais vežtis, turėti, išleisti. Tuo metu atsivežus 10 tūkst. eurų į Lietuvą jų išleisti negalima.

Maitinimo sektoriaus įmonėms toliau prašant grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą, premjeras Gintautas Paluckas mano, kad tam resursų nėra. Anot jo, nors daugelyje sektorių matomas lengvatų poreikis, jų taikymas reikštų, kad mažiau lėšų būtų galima skirti gynybai ar socialinių problemų sprendimui.  „Reikia kažkaip apsispręsti, ar norime sutelkti pinigus ir spręsti gynybos, mokytojų atlyginimo ir ligoninių klausimus, ar einame lengvatų keliu ir mokesčius mažinsime.

Šiuo metu daugėja informacijos, kaip bus keičiama mokestinė sistema siekiant surinkti daugiau mokesčių. Motyvacija aiški – reikia daugiau lėšų gynybai. Visuomenė ir verslas yra labiau nusiteikę plačiau atverti pinigines, tačiau pasigendama aiškumo ir motyvacijos – reikia daugiau dialogo ir pagrindimo, ką konkrečiai ketinama daryti.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad maitinimo sektorius susiduria su iššūkiais ne tik dėl panaikintos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, bet ir dėl ženkliai augančio darbo užmokesčio, žaliavų kainų bei sumažėjusio klientų srauto. Lengvatinis PVM tarifas, pasak jos, galėtų būti pagrindinė priežastis išlaikyti smulkųjį verslą ir nenustumti jo dirbti šešėlyje. „Koks tikslas yra šį sektorių nužudyti? Dabar pelningumas yra 0 – 4 proc.

Pasaulyje geopolitinė situacija išlieka įtempta, o šiemet galime išvysti ir naują infliacijos šuolį. Tad kainų augimo išvengti nepavyks, sako „Luminor“ banko Lietuvos ekonomikos apžvalgoje vyr. ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas. Ekonomisto vertinimu, bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 2,5 proc., o 2026 m. Lietuvos ekonomika taip pat turėtų augti panašiai (2,5 proc.

Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad šiemet Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,5 proc. Tuo metu, anot jo, infliacija Lietuvoje šiemet sieks 3,6 proc.  „Nepaisant didelių neapibrėžtumų, Lietuva auga sparčiausiai tarp Baltijos šalių ir net Europos Sąjungoje. Prognozuojame 2,5 proc. augimą šiemet“, – „Luminor“ surengtos ekonomikos apžvalgos metu sakė Ž. Mauricas. „Jis galėtų būti didesnis – siekti 3 proc.

Lietuvoje artėjama prie svarbaus pokyčio – jau rudenį kai kuriose parduotuvėse pasirodys pirmosios automatinės amžiaus atpažinimo sistemos.  Jų veikimo principas paremtas DI veidų analize, tad įsigyti prekes, kurioms reikia, kad darbuotojas patikrintų amžių, bus galima greičiau.  Povilas Kepalavičius, bendrovės „StrongPoint“ Savitarnos produkto direktorius, teigia, kad šalyje šis sprendimas kol kas veiks kaip pilotinis projektas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad maitinimo versle kol kas nėra didelių problemų, todėl nėra poreikio grąžinti pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvatos, kaip siūlo kai kurie politikai.   „Šiandien statistiniai duomenys rodo, kad esminių problemų nėra.

Po kovo 20 d. baigiasi bendras draudimas skleisti mėšlą ir srutas, tačiau yra išimčių, kurių būtina laikytis, primena Aplinkos apsaugos departamentas. Jei žemė užtvindyta, įmirkusi, įšalusi ar apsnigta, mėšlą ir srutas skleisti draudžiama ir po kovo 20-osios. Tai ypač svarbu siekiant apsaugoti aplinką ir užtikrinti, kad mėšlas ir srutos nekenktų gamtai. Mėšlas ir srutos turi būti tinkamai tvarkomi, kad būtų užtikrinta, jog jie nekelia pavojaus aplinkai ir geriamajam vandeniui.

Milžiniško susidomėjimo sulaukęs TV3 žiniasklaidos grupės projektas „Rykliai. Lietuva“ ne vieną šalies gyventoją paskatino susidomėti verslu, neįtikėtinas idėjas turinčiais Lietuvos protais ir daugiau įsigilinti į procesą, kaip svajonės tampa realybe, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vos paskelbus atranką – šimtai kandidatų į 10 geidžiamų vietų. Taip prasidėjo atranka į jau antrąją „Iki“ klientų valdybą, kurią po pirmosios kadencijos sėkmės vėl buria prekybos tinklas „Iki“. Pasak Nijolės Kvietkauskaitės, „IKI Lietuva“ generalinės direktorės, už tokį kandidatų aktyvumą ir plūstančias anketas privalu padėkoti pirmosios valdybos nariams. Sėkmė kuria sėkmę ir įkvepia kitus prisijungti prie realių pokyčių parduotuvėse, sako ji.

Finansų ministras Rimantas Šadžius tikisi, kad visas mokestinių pakeitimų paketas Seimui bus pateiktas jau balandžio mėnesį.  „Viskas priklausys nuo diskusijų tempo. Man labai norėtųsi, kad mes galėtume balandį atnešti (Seimui – ELTA)“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Šadžius.  „Mes stengsimės nešti visą paketą iš karto“, – pabrėžė jis.

Seimui ėmus svarstyti, ar triskart padidinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais sumą, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia įžvelgiantis pasiūlymo rizikas, tačiau mano, kad tai turi būti politinis, į visuomenės poziciją atsižvelgiantis parlamentarų sprendimas. Pasak jo, žmonėms grynųjų naudojant vis mažiau, svarbu prižiūrėti mokėjimus elektroniniais pinigais, pavyzdžiui, kriptovaliutomis. „Matau grėsmę. Bet tai taip pat yra politinis sprendimas.

Vienas didžiausių automobilių komponentų tiekėjų pasaulyje, Vokietijos bendrovė „Webasto“, atsidūrė ant finansinės bedugnės krašto. Įmonės skolos jau viršija 1,2 mlrd. eurų, o pagrindiniai kreditoriai – „Bayern LB“ ir „UniCredit“ – suteikė jai laiko restruktūrizuoti savo veiklą iki gegužės pabaigos. Jei iki to laiko nebus įrodyta, kad bendrovė gali sėkmingai tęsti veiklą, jai gresia bankrotas.