Verslas

Faktinis nedarbas Latvijoje praėjusį mėnesį siekė 7,9 proc. ir buvo 0,3 procentinio punkto mažesnis už patikslintą kovo mėnesio įvertį, pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų nedarbo lygis nukrito nuo 7,5 proc. iki 7,2 proc., vyrų – nuo 8,9 proc. iki 8,6 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 75,2 tūkst. bedarbių – 3,0 tūkst. mažiau nei prieš mėnesį, bet 7,8 tūkst. daugiau nei prieš metus.

Šią savaitę Seimui pradėsiant svarstyti Vyriausybės patvirtinus mokesčių pakeitimus, verslo asociacijos pirmadienį darkart susirinko išsakyti savo poziciją. Pasak verslo atstovų, į jų nuomonę, rengiant mokesčių pakeitimų siūlymus, atsižvelgta nebuvo, o juos įteisinus – Lietuvos ekonomika kentės. „Mokesčių pertvarka, mūsų manymu, bus labai žalinga ekonomikai. Jokia valstybė negali būti stipri, jei ji nėra ekonomiškai stipri.

Seimui balandį pritarus, kad už valstybės nustatomą kainą elektrą iki 2030-ųjų galėtų įsigyti visi jos mažiausiai suvartojantys ir socialiai pažeidžiami gyventojai, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad į visuomeninį tiekimą tokie gyventojai grįžti galės nuo birželio pradžios. Kaip pranešė rinkos reguliuotojas, tai galės padaryti vartotojai, jau pasirinkę nepriklausomą elektros tiekėją ar šiuo metu esantys garantiniame tiekime.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymams keisti daugelį mokesčių įstatymų. Tačiau dalis specialistų žeria kritiką politikams, kad gyventojams pasakoma ne visa tiesa apie tai, kas, kiek turės susimokėti, o kas – ne. Premjeras, socialdemokratų lyderis sako, kad siūlomi didesni mokesčiai nedidins finansinės naštos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, o surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą reikia siekiant kokybiškesnių viešųjų paslaugų.

Vyriausybės pasiūlyti mokesčių pakeitimai sulaukė daug verslo organizacijų kritikos. Pasak jų atstovų, padidinus mokesčius, nukentės Lietuvos ekonomika, jos konkurencingumas. Pirmadienį verslo organizacijos Vilniuje surengė forumą „Apginkime ekonomiką“. Jo organizatoriai primena, kad 200 verslo asociacijų pakvietė politikus kalbėtis apie mokesčių reformą. Vis dėlto, į mokesčius mokančio verslo argumentus, kad skubotas ir neracionalus mokesčių didinimas stabdys ekonomiką, esą numota ranka.

Latvija per pirmąjį metų ketvirtį pagamino 12,539 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 21,5 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Valstybės pajamų tarnyba, remdamasi akcizų surinkimo duomenimis. Vien tik vynų gamyba išaugo 33,5 procento. Iki 6 laipsnio stiprumo fermentuotų gėrimų gamyba sumažėjo 1,1 proc., stipresnių – ūgtelėjo 2,2 karto. Tarpinių alkoholio produktų, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 15 proc., gamyba sumenko 0,8 proc.

Draudimo rinka Lietuvoje, lyginant su 2023-aisiais, pernai augo beveik dešimtadaliu, draudimo įmonės uždirbo beveik trečdaliu daugiau pelno nei užpernai, skelbia Lietuvos bankas (LB). Lietuvoje licencijuotos draudimo įmonės 2024 m., neaudituotais duomenimis, kartu uždirbo 99,6 mln. eurų ikimokestinio pelno – 31 proc. daugiau nei 2023 m.  Gyvybės draudimo įmonių ikimokestinis pelnas padidėjo 35 proc. – iki 31,8 mln. eurų, ne gyvybės draudimo įmonių jis išaugo 29 proc. – iki 67,8 mln. eurų.

Per savaitę vidutinė elektros kaina šalyje sumažėjo beveik trečdaliu, tačiau kiti energijos ištekliai – gamtinės dujos, biokuras ir nafta – brango, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Anot agentūros, Lietuvoje elektros kainos per savaitę sumažėjo 31 proc., nuo 91,1 iki 62,8 euro už megavatvalandę.  Bendra elektros gamyba praėjusią savaitę šalyje siekė 200,8 GWh, arba 7,6 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite.

Tarp 100 sparčiausiai augančių Vidurio ir Rytų Europos šalių bei Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos startuolių atsidūrė devynios Lietuvoje veikiančios įmonės, rodo praėjusią savaitę paskelbtas Europos startuolių bendruomenei skirto portalo „Sifted“, kurį lemia leidinys „Financial Times“, sąrašas.   Jo 14-oje vietoje yra švietimo startuotis „Turing College“, kuriantis dirbtiniu intelektu (DI) paremtas duomenų mokslo ir analitikos programas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tikina esantis nusivylęs prezidento Gitano Nausėdos išreikštu palaikymu valdančiųjų inicijuojamai mokesčių pertvarkai. Anot LPK vadovo, verslo bendruomenė dar laukia didesnio prezidento įsitraukimo į diskusiją, o kraštutiniu atveju – ir veto, pasak jo, žalingiausią poveikį šalies ekonomikai turintiems siūlymams.

Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 31 proc. „Litgrid“ teigimu, tam įtakos turėjo sumažėjęs vartojimas ir išaugęs eksportas iš Šiaurės šalių.  „Litgrid“ duomenimis, gegužės 12–18 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo nuo 91 iki 63 eurų už megavatvalandę. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina buvo 64 Eur/MWh.

Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai sulaukia daug kritikos iš įvairių verslo organizacijų. Jų atstovai įspėja, kad, pakėlus mokesčius Lietuvoje, dalis verslų ir jų savininkų ją iškeis į kitas šalis – persikels ten, kur mokesčiai mažesni. Praėjusią savaitę ministras pirmininkas Gintautas Paluckas skeptiškai vertino tokius verslininkų grasinimus.

Šių metų pavasarį šalies geologai Biržų ir Pasvalio rajonuose nustatė septynis naujus karstinius reiškinius. Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Mikulėnas tvirtina, kad nors šis skaičius mažesnis nei pernai rudenį, kuomet buvo užfiksuota 16 naujų reiškinių, rezultatai išlieka reikšmingi. Tarnybos duomenimis, didžiausias pavojus šį sezoną užfiksuotas Biržų rajone esančioje Juostaviečių gyvenvietės vandenvietėje.

Grupė socialdemokratų siūlo įteisinti savivaldybių ekologines investicines vietoves (SEIV), kuriose gyventojai burtųsi į bendruomenes, jiems būtų taikomos mokesčių bei kitos lengvatos, o investicijas į infrastruktūrą kompensuotų valstybė. Tokios vietovės turėtų būti nutolusios iki 10 km atstumu nuo ugdymo ir gydymo įstaigų.

Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvoje įregistruotų automobilių skaičius siekė 10 046. Lyginant su praėjusiais metais, naujų automobilių registracijų skaičius išaugo daugiau nei 35 proc., rodo transporto rinkos statistika.  Skelbiama, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, lizingu buvo įsigyta 5147 automobiliai, kas sudaro 51 proc. visų naujai įregistruotų lengvųjų automobilių Lietuvoje. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024-aisiais, lizingu buvo įsigyta 5 proc.

Kinų technologijų milžinė „Xiaomi“ planuoja į aukšto lygio išmaniųjų telefonų mikroschemų kūrimą investuoti 50 mlrd. juanių (6,9 mlrd. JAV dolerių), pirmadienį pranešė įmonės steigėjas. „Xiaomi“, kurios prekių asortimente rasime ir išmaniųjų telefonų, ir dulkių siurblių, ir elektromobilių, yra viena iš garsiausių Kinijos vartojimo elektronikos prekių gamintojų.

Jungtinės Valstijos penktadienį neteko paskutinio trigubo A kredito reitingo, tokį sprendimą priėmus ir paskutinei iš trijų pagrindinių tarptautinių agentūrų – „Moody's“, kuri kaip pagrindines to priežastis nurodė augančias valstybės skolos aptarnavimo išlaidas ir biudžeto deficitą.

Per keturis šių metų mėnesius bankrotą paskelbė 41 maitinimo ir apgyvendinimo įstaiga, tuo metu per visus 2024 metus tokių buvo 68, rodo skolų išieškojimo įmonės „Creditreform Lietuva“ duomenys.  Bendrovės vadovo Sauliaus Žilinsko teigimu, tam įtakos turėjo kovido pandemija, pasikeitusi mokesčių aplinka ir prastėjantys verslo lūkesčiai.

Vilniaus rajono teritorijoje kitais metais planuojama  pradėti palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės statybą, pranešė savivaldybė. Beveik 5 567 kv. metrų ploto įstaiga turėtų iškilti  Riešės seniūnijoje, Kalino kaime. Pasak savivaldybės, naujai statoma ligoninė pakeis esamus, pasenusius pastatus ir ženkliai išplės teikiamų paslaugų spektrą bei prieinamumą pacientams.

„Swedbank“ bankai Lietuvoje ir Latvijoje suteikė bendrą 77,5 mln. eurų paskolą tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomiems saulės elektrinių parkams Latvijoje.  Už šias lėšas planuojama užbaigti šiuo metu vystomus Stelpės ir Varmės saulės elektrinių parkus, kurių bendra instaliuota galia sieks 239 megavatų (MW).  „Stelpės ir Varmės saulės parkai taps svarbiu žingsniu įgyvendinant mūsų žaliosios generacijos pajėgumų plėtros strategiją.

Buvusios Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos griovimui būtinus laikinus statinius stačiusi bendrovė „Ekobana“ užsakovei – Ignalinos atominei elektrinei (IAE) turi sumokėti 17,1 tūkst. eurų bei 5 proc. metų palūkanas už pavėluotai atliktus darbus.  Vilniaus apygardos teismas gegužės 13 dieną iš dalies tenkino Ignalinos AE skundą, kuriuo ji prašė iš rangovės priteisti daugiau nei 11 kartų didesnę sumą – 192,4 tūkst. eurų.

Premjerui Gintautui Paluckui praėjusią savaitę paskelbus, kad ministerijų miestelio Vilniuje pirmojo etapo projektą bus siūloma parduoti privačiam statytojui, nekilnojamojo turto (NT) rinkos analitikai sako, jog jis būtų patrauklus vystytojams, o teritorijoje vietoj planuotų pastatų galėtų iškilti tiek gyvenamasis, tiek biurų kvartalas.  Be to, jie neatmeta galimybės, jog susitarus su ministerijomis dėl nuomos, privatus statytojas galėtų įgyvendinti ir tokį projektą, koks buvo numatytas.

Lietuvoje bręsta nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pokyčiai, kurie sukėlė itin daug diskusijų. Vyriausybė tikina, kad nauja tvarka leis apmokestinimą padaryti teisingesnį ir labiau atitinkantį realią turto vertę, tačiau gyventojai baiminasi papildomos finansinės naštos.  Šiuo metu gyventojai, turintys iki 150 tūkst. eurų vertės būstą, NT mokesčio nemoka. Didesnė vertė iki 300 tūkst. eurų apmokestinama 0,5 proc. mokesčio tarifu. Nuo 300 iki 500 tūkst. eurų vertės apmokestinama 1 proc.

Jau po kelių savaičių „Meta“ pradės naudoti viešai prieinamus vartotojų iš Europos duomenis savo dirbtinio intelekto (DI) mokymuisi. Paprastai kalbant, viską, ką parašysite ar pakomentuosite, sistema „suvalgys“ ir savo nuožiūra informaciją naudos toliau. Tačiau daugelis nežino, kad tokiais atvejais gali atsisakyti pokyčių bei neleisti bendrovei naudotis net ir viešai prieinamais duomenimis.

Finansų ministerija siūlo palengvinti fizinio asmens bankroto procesą, kad jis ir su mažesne skola galėtų inicijuoti savo nemokumą. Kreipiantis dėl bankroto siūloma atsisakyti minimalios skolų ribos, dabar siekiančios maždaug 26 tūkst. eurų. Ministerija mano, kad užtektų nevykdyti bet kokio dydžio įsipareigojimo.  Galiojanti tvarka numato, kad nemokiu gyventojas skelbiamas, kai jo pradelstų skolų suma viršija 25 minimalias mėnesio algas (dabar – 1038 eurų iki mokesčių) – beveik 26 tūkst.

Daugelis supranta, kad keliaujant lėktuvu negalima vežtis ginklų, aštrių daiktų ar sprogmenų, tačiau ne visi žino, kad yra ribojamas ne tik alkoholio, tabako ar vaistų, bet ir grynųjų pinigų kiekis. O už paprasčiausią sūrio ar dešros pakelį galima gauti ir keturženklę baudą. Pvz., skrendant į Jungtinę Karalsytę yra draudžiama įsivežti bet kokius mėsos ir pieno produktus, net jeigu jie yra sufasuoti gamintojo pakuotėje arba įsigyti „duty free“ parduotuvėje, kitaip grės 5845 eurų bauda.

Vyriausybė patvirtino mokesčių reformą. Kilus didžiuliam nepasitenkinimui, Vyriausybė atsisako neapmokestinamojo nekilnojamojo turto (NT) dydžio lubų pirmajam būstu ir leis pačioms savivaldybėms spręsti, kokį mokestį gyventojai mokės už būstą, kuriame yra registravę gyvenamąją vietą. Tačiau už visą kitą turtą, jei jo vertė viršys 20 tūkst. eurų, jau teks mokėti.

Grupė parlamentarų siūlo smulkioms įmonėms taikyti naują pelno mokesčio sistemą, kuri sumažintų jų mokestinę naštą ir sudarytų sąlygas nuoseklesniam augimui. Pagal Seime registruotą patobulintą Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektą, įmonės, kurių pajamos viršija 300 tūkst. eurų, bet neviršija 500 tūkst. eurų, mokėtų 10 proc. pelno mokestį.  „Dabar vos viršijus 300 tūkst. eurų pajamų ribą, pelno mokestis staiga šokteli nuo 6 iki 16 procentų.

Nuo gegužės 1-osios įsigaliojus naujai grynaisiais pinigais atsiskaitymo tvarkai, kai galutinė krepšelio suma apvalinama iki 0, 5 ar 10 centų, dalis gyventojų dėl tokių pokyčių džiaugiasi – esą kišenė lengvesnė, niekas negaišta laiko krapštantis piniginėje ieškant 1 ar 2 centų monetų grąžai. Visgi „Pricer.lt“ atstovas sako, kad šis apvalinimo žaidimas gali suapvalinti ir skaičius kainų etiketėse.

Įprasta, kad perkant internetu kainos yra kiek mažesnės nei įprastose parduotuvės, bet reikia sumokėti už pristatymą. Vis dėlto, kiek gali skirtis kaina, jeigu prekę perki gyvai ir jeigu perki ten pat ją užsakęs prieš 10 minučių?  Skaitytojas Robertas iš Vilniaus atsiuntė tv3.lt portalo redakcijai laišką, kuriame atkreipė dėmesį į tų pačių prekių kainų skirtumus fizinėse vaistinėse ir internetiniuose jų puslapiuose.

Vilniaus miesto savivaldybė ragina neeksploatuojamų (nenaudojamų), be priežiūros paliktų transporto priemonių savininkus jomis pasirūpinti ir kuo skubiau jas pašalinti iš bendrojo naudojimo vietų. Be priežiūros paliktos stovėti transporto priemonės ne tik apriboja kitų vairuotojų galimybes naudotis bendromis vietomis automobiliams statyti, bet ir yra opi problema aplinkosauginiu požiūriu.

Vilniaus mieste gyventojai ant medžių kamienų pastebėjo prikabintą neįprastą prietaisą. O į pasklidusias kalbas sureagavo ir sostinės savivaldybė. Naujienų portalui tv3.lt skaitytojas Tomas pasakojo, kad Verkių gatvėje ant medžio pastebėjo pritvirtiną juodą  elektroninį prietaisą. „Teko eiti pėsčiomis šia gatve ir dar niekad nebuvau matęs, kad ant medžių kažkas dėtų kažkokius prietaisus.

Besirinkdami, kur ir kada atostogauti, gyventojai ne visada įvertina ir tai, kada jiems bus išmokėta daugiausia pinigų, t. y. atostoginių. Vis tik, anot specialistų, tą daryti vertėtų, kadangi galima sutaupyti arba prarasti, pvz., ir 157 eurus. Atostoginių dydį lemia atostogų data: praėjusių kelių mėnesių dienų skaičius, per tą laikotarpį gauta alga, priedai, premijos ar dirbti viršvalandžiai. Visa tai lemia, ar už atostogas gausite mažiau, ar daugiau pinigų.

„Bitė“ birželį pradės senosios 3G ryšio technologijos išjungimą. Iki šių metų pabaigos Lietuvoje bus visiškai išjungtas šis senosios technologijos ryšys. Beveik 20 metų naudotą mobiliojo ryšio technologiją keičia naujesnės kartos 4G ir 5G ryšys. Senosios technologijos atsisakymas palies senas SIM korteles turinčius žmones, kuriems svarbu nedelsiant atsinaujinti korteles, rašoma pranešime žiniasklaidai. „3G išjungimas yra svarbaus istorinio etapo pabaiga.

Per praėjusius metus Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojamos įmonės uždirbo beveik 8 mln. eurų grynojo pelno, skelbia naujienų portalas „Vakarų ekspresas“. Skaičiuojama, jog mažiausiai ketvirtadalis šios sumos kaip dividendai atiteks miesto biudžetui.  Uostamiesčio savivaldybė šiuo metu kontroliuoja šešių įmonių: „Klaipėdos paslaugų“, „Klaipėdos vandens“, „Naujojo turgaus“, „Klaipėdos energijos“, „Debreceno vaistinės“ ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, akcijas.

Du parlamentarai siūlo nustatyti baudas už suktinių paruoštukų ar kitų tabako vartojimui skirtų prekių prekybą automatuose, kai jie neteisėtai parduodami nepilnamečiams.   Bauda automatų savininkams – fiziniams asmenims – siektų 200–300 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – iki 500 eurų. Taip pat tie gaminiai būtų konfiskuojami.  Tokias Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas Seime registravo konservatorius Vytautas Kernagis ir socialdemokratas Saulius Čaplinskas.

Vilniaus rajone už beveik 3 mln. eurų planuojama statyti naujus senjorams skirtus globos namus. 40 vietų turėsiantys globos namai iškils Rukainių seniūnijoje esančiame Senasalio kaime.  Pasak savivaldybės, juose apsigyvensiantiems senjorams bus užtikrintos ne tik būtinos gyvenimo sąlygos, bet ir sudarytos galimybės jų saviraiškai bei savarankiškumui išlaikyti.

Turkija Juodojoje jūroje aptiko naujų gamtinių dujų atsargų, kurių užteks daugiau nei trejus metus patenkinti šalies gyventojų energijos poreikius, šeštadienį pranešė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. „Atradome 75 mlrd. kubinių metrų naujų gamtinių dujų. Su šiuo kiekiu vien savo namų poreikius patenkinsime maždaug trejus su puse metų“, – sakė jis. R. T. Erdogano vertinimu, atsargų vertė siekia apie 30 mlrd. JAV dolerių (26,8 mlrd.

Praėjusiais metais daugiau nei 200 gyventojų buvo suteiktas Garbės donoro vardas. Pasak Nacionalinio kraujo centro (NKC), visi šie asmenys nuo 1997 m. bent 40 kartų neatlygintinai aukoję kraujo, gali pretenduoti į II-ojo laipsnio pensiją, šiuo metu siekiančią beveik 150 eurų. Tiesa, pažymima, kad, siekiant gauti šį vardą bei pensiją, kraujas visus kartus turi būti aukotas neatlygintinai.

Vilniaus Perkūnkiemio mikrorajone vietoj savavališkos automobilių aikštelės 2028 metais atsiras 0,87 hektaro žalioji erdvė, skirta poilsiui ir bendruomenės renginiams. Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė „Perkūno oželiu“ pavadinto skvero projektavimo sutartį su konkursą laimėjusia architektūros studija „Bauland“, šią savaitę pranešė sostinės valdžia. Kaip nurodoma projekto dokumentuose, skvero įrengimas kainuotų apie 1,9 mln.

Artėjant vasarai gyventojai vis dažniau išlenda į gamtą ir miškuose, sodybose ar nuosavuose kiemuose kepa šašlykus, dešreles ar kitokį maistą. Vis tik dėl šašlykinės, kepsninės ar laužo gali tekti susimokėti nemenkas baudas. Taip yra dėl to, kad dėl atstumų nesilaikymo ir neatsargaus elgesio gyventojai gana dažnai nuo šašlykinių ar laužų padega savo namus, augalus ar nukenčia patys.

Vadovavimą Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) baigusi Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausybė apie ruošiamus mokestinius pakeitimus galėjo komunikuoti geriau. Tačiau, pabrėžia Europos Parlamente (EP) šiuo metu dirbanti politikė, šis klausimas yra toks jautrus, kad kritikos būtų sulaukęs bet kokiu atveju.

Lietuvoje trūkstant žmonių, teikiančių globos ar kitas socialines paslaugas, siūloma lengvata privačioms ar nevyriausybinėms įmonėms atleidžiant jas nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM).  Kaip BNS sakė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas parengęs Algirdas Sysas, nebeskaičiuojant PVM būtų galima teikti daugiau socialinių paslaugų.    „Prasiplečia ratas, daugiau nevyriausybinių organizacijų galės teikti tokias paslaugas ir nereikės mokėti PVM.

Nenaudojamose, valstybei priklausančiose Alytaus profesinio rengimo centro patalpose Varėnoje ketinama įrengti socialinius būstus. Trečiadienį posėdžiavęs Ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo Alytaus savivaldybei priklausančias profesinio rengimo centro patalpas perleido Varėnos rajono savivaldybės nuosavybėn. Kaip rašoma teikimo projekte, bendras perduodamų patalpų plotas viršija 2,3 tūkst. kv.

Naudoto automobilio pirkimas dažnam lietuviui – kasdienybė, tačiau ne visada maloni. Neretai pasitaiko situacijų, kai transporto priemonė vos po kelių savaičių pradeda gesti, nors pirkimo–pardavimo metu atrodė techniškai tvarkinga, rašoma pranešime žinasklaidai.

Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavime partijos narys, ilgametis Lietuvos kulkinio šaudymo treneris Rimas Stankevičius ragino atidėti sprendimus dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio.  „Nekilnojamo turto mokestis, koks dabar yra planuojamas įvesti, jis turi būt atidėtas, negalima jo įvesti“, – šeštadienį Vilniuje sakė R. Stankevičius. R. Stankevičiaus teigimu, siūlomas mokestis priešina visuomenę. „Yra didžiulis visuomenės susipriešinimas.

Vyriausybė pritaria grupės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų siūlymui padidinti policijos rėmėjams sveikatos sutrikdymo atveju skiriamų išmokų dydį. Vis tik Ministrų kabinetas siūlo įstatymo projektą papildyti ir numatyti, jog tokios kompensacijos negalėtų būti didesnės nei statutinių pareigūnų. Tai numatančią išvadą Vyriausybė patirtino trečiadienį vykusio posėdžio metu.

Premjeras, socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad pasigirstančios replikos apie penktąją koloną valstybėje nepadeda veikti kartu. Pasak jo, riba tarp dezinformacijos ir nuomonės yra plona, tačiau Lietuvos visuomenė yra atspari priešiškų šalių kišimuisi į vidaus politiką. „Kai kurie mūsų politinio lauko lyderiai yra linkę klijuoti įvairias etiketes: penktos kolonos, kitos kolonos.

Premjeras, socialdemokratų lyderis sako, kad siūlomi didesni mokesčiai nedidins finansinės naštos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, o surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą reikia siekiant kokybiškesnių viešųjų paslaugų. „Pateikti siūlymai mokesčių naštos silpniausioms, ekonomiškai, finansiškai visuomenės grupėms nedidina“, – partijos suvažiavime Vilniuje šeštadienį teigė premjeras.