Politikų dalijami pažadai ir tuo pat metu didėjantys įsipareigojimai gynybos srityje ekspertus verčia pakelti antakius – ar iš tiesų biudžeto lėšų užteks visiems dalijamiems pažadams?
Tad jau dabar ekonomistai sako, kad mokestiniai pokyčiai, kurie įsigalios kitąmet, tikėtina, nėra paskutiniai.
Esą net ir neseniai pakeistas nekilnojamojo turto (NT) mokestis netrukus gali būti dar kartą koreguojamas.
Tad ko tikėtis gyventojams per artimiausius kelerius metus?
Mano, kad teks susitaikyti su dar didesniais mokesčiais
Kaip pastebi, „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, nuolat apie rinkimus galvojantys politikai yra „trumpų distancijų bėgikai“.
Todėl, pasak finansų žinovės, jie yra suinteresuoti gauti greitus rezultatus tam, kad įsiteiktų rinkėjams.
„Nesvarbu, kad vėliau tiems patiems rinkėjams už tą greitai sukurtą gerovę mokesčių forma bus išrašoma sąskaita. Mokestinių pakeitimų paprastai prireikia tuomet, kai biudžeto pajamų nebepakanka valstybės įsipareigojimams vykdyti, o skolintis nebetvaru.
Pastarosios reformos teigiamas fiskalinis efektas labai nedidelis, jis nublanksta dalinamų naujų pažadų gyventojams gausoje. Šiuo metu ir taip valstybės finansai braškėdami remiasi į fiskalinės drausmės taisyklių ribas“, – vertino pašnekovė.
Sutelktas įsipareigojimas stiprinti gynybos pajėgumus, o taip pat įsisenėjusios viešojo sektoriaus problemos, pasak I. Genytės-Pikčienės, tikėtina, privers politikus ir vėl sukti galvas ir užduoti sau klausimą – o iš kur paimti dar daugiau pinigų?
„Ilgainiui nauji pažadai virs įsipareigojimais ir, jei ne šios kadencijos, tai kitos politikai vėl grįš prie mokesčių didinimo klausimų.
Kadangi NT mokesčio fiskalinis potencialas dar vis neišnaudotas, gali būti, kad jis bus tarp koreguojamų mokesčių“, – neatmetė ekonomistė.
Naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat yra sakęs, kad dabar priimta NT mokesčio korekcija – didelis daugelio ekonomistų nusivylimas.
„Pajamos iš to mokesčio bus gerokai mažesnės, negu galėjo būti nieko nedarant. Vadinasi, tokiu būdu biudžetas tik sumažės“, – kalbėjo pašnekovas.
Ekonomistas neatmeta, kad tokia NT apmokestinimo pertvarka ilgai neužsibus ir politikams anksčiau ar vėliau teks sugrįžti prie mokestinių pakeitimų dar kartą, kad būtų surinkta daugiau pinigų į valstybės biudžetą.
„Žvelgiant į ateitį, su mūsų braškančiu biudžetu, kai tikrai reikės tų pinigų ir naujajam finansų ministrui tikrai bus labai sudėtinga suderinti visus norus, poreikius bei galimybes, vis tiek reikės kažkada po metų, po dviejų sugrįžti pas žmones ir sakyti: galvojame, iš kur gauti daugiau pinigų.
Tai NT mokestis vis tiek bus akiratyje. Ir manau, kad kelerių metų laikotarpyje jis vėl bus keičiamas, labai didelė tikimybė“, – tokio scenarijaus neatmetė ekonomistas.
Mokesčių korekcijos būtų susietos ne tik su NT?
Vis tik „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas svarsto, kad galimoms mokesčių korekcijoms yra ir kitų sričių.
„Nebūtinai tai bus NT mokestis. NT mokestis yra gana sudėtingas, yra labai daug sulaukia pasipriešinimo visuomenėje, matėme, kad netgi protestai buvo rengiami.
Kitaip tariant, tai jautrus dalykas, ypatingai lietuviams, kurie yra įsimylėję NT, į jį investuoja daug pinigų“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Jo vertinimu, po žadamo ekonomikos pakilimo 2026 m. ir 2027 m., kuriam didelę įtaką darytų iš pensijų fondų atsiimti ir į ekonomiką įlieti pinigai, lauktų nemalonus siurprizas gyventojams – mokestinė pertvarka.
„Manau, kad yra didelė tikimybė, jog 2028 m., 2029 m., grįšime prie mokesčių didinimo klausimo“, – apie politikų galimą išeitį, siekiant surinkti daugiau mokesčių, kalbėjo Ž. Mauricas.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas antrino, kad ilgalaikėje perspektyvoje atmesti didesnių mokesčių tikimybės nevertėtų.
„Biudžetas visgi nėra guminis, o poreikiai – tiek socialiniai, tiek ir gynybos – auga. Ir turbūt tiesiog reikia susitaikyti, kad vienaip ar kitaip ta mokestinė nauda, tikėtina, padidės“, – svarstė ekonomistas.
Nedidinant mokesčių – skylė valstybės biudžete
Tiesa, A. Izgorodinas dėmesį atkreipia į kitų valstybių pasirinktą strategiją.
„Akys labai krypsta į Lenkiją, kuri nėra linkusi didinti mokesčių, bet labai stipriai skolinasi rinkose ir tiesiog turi didžiulį biudžeto deficitą“, – pastebėjo ekonomistas.
Pagal lenkų pasidalintas prognozes, pasak pašnekovo, biudžeto deficitas pas kaimynus šiemet turėtų siekti 7 proc. (skaičiuojant nuo bendrojo vidaus produkto), kitąmet – 6,5 proc.
„Pernai mūsų šalies Finansų ministerija pristatė biudžetą, tada deficitas siekė apie 3 proc. ir pas mus buvo didelės diskusijos, ar Lietuva gali sau leisti turėti tokį didelį biudžeto deficitą.
Vis tik šalia esančios šalys gali sau leisti turėti daugiau negu dvigubai didesnį biudžeto deficitą. Tai tarsi yra ir toks variantas, bet yra ir rizikų – kuo didesnį deficitą turi valstybė, tuo agresyviau rinkos ima žiūrėti į tos šalies skolinimąsi“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Ragina pažiūrėti, kaip tie mokesčiai surenkami, o ne tik didinti
Ekonomisto vertinimu, vertinant šias rizikas, reikėtų dėmesį sutelkti ne tik į mokesčių didinimą, bet ir į tai, kaip tie pinigai yra surenkami, t.y. ar jie galiausiai pasiekia biudžeto krepšelį.
„Kitas variantas yra stengtis surinkti daugiau pajamų iš mokesčių. Tai gali būti arba didesni mokesčiai, arba galbūt geresnis jų administravimas.
Aš galbūt pažiūrėčiau ir į kitą variantą, t.y. ta pati kova su šešėline ekonomika, nes galima ir nekelti tų akcizų, pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pelno mokesčio ir kitų dalykų, o tiesiog šiek tiek efektyviau kovoti su PVM vengimu“, – siūlė A. Izgorodinas.
Tuo metu Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto prof. Vytautas Snieška svarstė, kad geriausia būtų išvengti nereikalingų viešojo sektoriaus išlaidų.
Tačiau, jo vertinimu, „tai bus per sunkus uždavinys“.
„Tada lieka du keliai: arba valstybei skolintis, arba didinti mokesčius.
Pažvelgus į kitas Europos valstybes, matosi, kad vienos šalys renkasi skolinimąsį, o kitos mokesčių didinimą. Lietuvos politikai turbūt nagrinės abu kelius, o kokius jų derinius pasirinks, sunku atspėti“, – kalbėjo pašnekovas.
Pinigų vakarėlis baigsis liūdnai?
Kaip anksčiau sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, kad dėl naujų pakeitimų II pakopos pensijų fondai neteks 35 proc. turto (apie 2 mlrd. eurų), o 60 proc. (1,2 mlrd. eurų) atsiimtų lėšų gyventojai išleis prekėms ir paslaugoms įsigyti.
„Likusi dalis – 40 proc. [pinigų] – manome, tiesiog atsidurs sąskaitose, žmonės pasiliks. Dalis investuos į finansines priemones. Vėlgi norisi, kad tai tikrai būtų padaryta aktyviai“, – sake jis.
Tiesa, T. Povilauskas neslepia, kad nauji pakeitimai vis dar kelia nuostabą.
„Tai, kad mes apskritai turime tokį procesą, yra toks nelabai racionalus sprendimas. Ilgesniu laikotarpiu neatneš nieko gero, bet trumpuoju laikotarpiu – darys teigiamą įtaką ekonomikai.
Kitais metais, ypač vartojimo sektoriuje, taip, bus geras toks vakarėlis. Bet, žiūrint į 2027 m., panašu, bus tokie liūdnesni metai“, – sakė jis.
Banko atstovo pastebėjimu, pirmoji „lėšų banga“ bus matoma kitų metų balandžio pirmosiomis dienomis.
Tuo metu Ž. Mauricas yra sakęs, kad šiuo metu gyventojams laidomi pažadai apie didesnį minimalų darbo užmokestį bei pensijas gali skambėti daug žadančiai, tačiau ateityje turės neigiamų pasekmių.
„Iš esmės gali būti sukurta iliuzija, kad šita politika veikia. Visų pirma, dėl pensijų pinigų, kuriuos leis atsiimti iš antrosios pakopos ir taip pat dėl sparčiai augsiančių valdžios sektoriaus išlaidų, investicijų į krašto apsaugą, infrastruktūrą.
Dabar buvo patvirtinta, kad mes šiek tiek daugiau nei 6 mlrd. eurų gausime iš paskolų į krašto apsaugos finansavimą. Pinigų bus gana daug ir tai sudarys tam tikrą iliuziją, kad mes galime sau leisti tokiais tempais didinti tiek minimalų darbo užmokestį, tiek senatvės pensijas“, – komentavo ekonomistas.
Specialistas įspėja, kad jau 2028 m. Lietuvoje gali pasijusti tokių pokyčių padariniai, t. y. ekonominis nuosmukis.
„Nenoriu sakyti, kad prieisime liepto galą, bet tikrai prieisime gana ženklią nuokalnę. Mes tiesiog išbalansuosime ekonomiką. Pagirios, ko gero, bus labai sunkios ir turbūt turėsime didesnį nei 3 procentų deficitą.
O tada ir vėl bus sugrįžta prie mokesčių didinimo klausimų ir didžioji dalis antrosios pakopos pinigų bus išleisti, todėl svarstyklės sversis į kitą pusę“, – nurodė Ž. Mauricas.
Anot jo, kelerius metus atrodys, kad viskas auga greitu tempu, tačiau dėl to, kad tai vyks iš skolintų pinigų, toliau seks nuosmukis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
