Užsienis

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas penktadienį pareiškė, kad per ateinančias savaites reikia ieškoti galimybės rasti diplomatinį sprendimą dėl Irano branduolinės programos, Europos valstybėms išvakarėse pradėjus skaičiuoti 30 dienų terminą sankcijoms atnaujinti. „Su šiomis 30 dienų pereiname į naują etapą, kuris dabar suteikia mums ir galimybę iš tikrųjų rasti diplomatinių būdų sprendimui rasti“, – žurnalistams sakė K. Kallas.

Venesuelos prezidentas Nicolas Maduro ketvirtadienį pareiškė, kad JAV kariai jokiu būdu negalėtų įsiveržti į šalį, Vašingtonui dislokavus penkis karo laivus ir 4 tūkst. karių Karibuose, siekdamas paspausti kairiųjų pažiūrų lyderį. Jungtinės Valstijos teigė, kad karių ir karo laivų dislokavimas pietinėje Karibų jūros dalyje, netoli Venesuelos teritorinių vandenų, yra kovos su narkotikų kontrabanda operacija.

Ukraina penktadienį pranešė, kad per Rusijos naktinius smūgius Dnipropetrovsko srityje žuvo du žmonės. „Deja, žuvo du žmonės – vyras ir moteris. Nuoširdi užuojauta artimiesiems“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė regioninės karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. Nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, centrinis šalies regionas Dnipropetrovskas iš esmės išvengė intensyvių kovų.

Pietų Korėja priėmė įstatymą, draudžiantį mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklų klasėse visoje šalyje, siekiant pažaboti nepilnamečių naudojimąsi socialiniais tinklais. ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Pietų Korėja, viena iš labiausiai pasaulyje naudojančių mobiliuosius telefonus, nori sugriežtinti elektroninių prietaisų naudojimo mokyklose taisykles, motyvuodama susirūpinimu dėl mokinių priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų.

Kanados senatorė Rebecca Patterson ketvirtadienį pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė jokiu būdu negali leisti, jog Ukraina pralaimėtų karą su Rusija, ir turėtų parodyti ryžtą, praneša „Ukrinform“. Senatorė pabrėžė, kad Vakarų valstybių užduotis yra užtikrinti, jog bet kuris potencialus agresorius, kad ir kas jis bebūtų, aiškiai suprastų, jog Vakarų pajėgumas ir ryžtas neleis jam laimėti, o agresijos kaina jam bus nepriimtina.

Po Rusijos puolimo Kyjive rugpjūčio 28 d. sugriuvusio namo gyventojai ardė griuvėsius ir bandė išgelbėti savo kaimynus, laukdami gelbėtojų. Tarp jų buvo ir 19-metis Vladislavas Kalašnikovas. Nors per apšaudymą buvo sunaikintas jo paties butas, vaikinas skubėjo padėti kaimyninio namo gyventojams, rašo „Reuters“. „Aš nebuvau išsigandęs – iš karto nuėjau padėti“, – pasakojo jis žurnalistams.

Pietų Korėjos specialieji prokurorai penktadienį pateikė baudžiamuosius kaltinimus kalinamo buvusio prezidento Yoon Suk-yeolo žmonai ir buvusiam ministrui pirmininkui Han Duck-soo. Kaltinimai buvusiai pirmajai poniai Kim Keon-hee ir Han Duck-soo yra trijų specialiųjų prokurorų tyrimų, pradėtų valdant liberaliam prezidentui Lee Jae-myungui, dalis.

Europos diplomatai ir karo pareigūnai aptaria planą įkurti 40 kilometrų buferinę zoną tarp Ukrainos ir Rusijos fronto linijų. Šiame plane numatomas taikos palaikymo pajėgų dislokavimas, kad būtų kontroliuojamas ugnies nutraukimo režimas, rašo „Politico“. Vis dėlto iniciatyva sulaukia prieštaringų vertinimų: ji gali reikšti teritorinių nuolaidų reikalavimą iš Kyjivo ir kol kas neturi jo oficialios paramos. Jungtinės Valstijos šiose diskusijose aktyviai nedalyvauja.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiuo metu elgiasi kaip „Rusijos agentas“, teikdamas pirmenybę Maskvai kare su Ukraina. Tai pareiškė Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa, kalbėdamas jaunimo renginyje, praneša CNN. M. Sousa aptarė tarptautinę situaciją ir šiuolaikinius iššūkius. Jis pavadino D. Trumpą naujo tipo politiniu lyderiu, kuris yra labiau emocingas ir orientuotas į tiesioginį kontaktą be tarpininkų.

JAV Valstybės departamentas pritarė maždaug 825 mln. dolerių (707,5 mln. eurų) vertės ginkluotės pardavimui Ukrainai, ketvirtadienį pranešė JAV Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (angl. Defense Security Cooperation Agency, DSCA). Į šį paketą įtrauktos padidinto nuotolio raketos ir susijusi įranga, kurios prašė Kyjivas. Agentūra nurodė, kad Kongresas buvo apie tai informuotas, kaip yra įprasta parduodant ginklus kuriai nors užsienio šaliai.

Rusija nebesiekia visiškai kontroliuoti keturių Ukrainos regionų, kurie nuo visapusiško įsiveržimo pradžios jau yra iš dalies okupuoti. Tai pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas, duodamas interviu TGRT Haber TV.

Lenkijoje Radome ketvirtadienio vakarą žuvo patyręs lenkų pilotas majoras Maciejus Krakowianas, skelbia „Onet“. Naikintuvas sudužo ketvirtadienio vakarą skrydžio repeticijos metu. Savaitgalį Radome turėjo vykti aviacijos šventė. Žuvo patyręs pilotas M. Krakowianas buvo patyręs akrobatinio skraidymo pilotas ir instruktorius. Oro pajėgose jis tarnavo 17 metų. Pilotas buvo žinomas Lenkijoje.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys socialiniame tinkle „X“ susikirto su Vengrijos kolega Peteriu Szijjartu dėl pastarojo sprendimo į šalį neįleisti Ukrainos gynėjo.  Ketvirtadienį Vengrijos užsienio reikalų ministras P. Szijjarto pareiškė, kad jo šalis uždraudė Ukrainos „karinio dalinio, kuris neseniai įvykdė itin žiaurius išpuolius prieš naftotiekį „Družba“, vadui atvykti į savo teritoriją“. Tokį sprendimą K. Budrys socialiniame tinkle „X“ pavadino gėdingu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori baigti karą Ukrainoje ir jam iš esmės nebėra svarbu, kaip, skelbia „The Atlantic“. Apie tai leidiniui komentavo aukštas pareigūnas, kurio tapatybės leidinys neatskleidžia. „Jis tiesiog nori, kad tai baigtųsi. Beveik nesvarbu, kaip“, – sako pareigūnas. D. Trumpas anksčiau rugpjūtį Aliaskoje susitiko su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. Po kelių dienų sekė susitikimas su Europos lyderiais ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelensko susitikimas tikriausiai neįvyks. Apie tai jis kalbėjo prieš susitikimą su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, rašo UNIAN.

Rusija naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį be kita ko smogė Turkijos įmonei ir Azerbaidžano ambasadai Kyjive, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN. V. Zelenskis pranešė, kad kalbėjosi telefonu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. „Pasikeitėme nuomonėmis apie esamą situaciją ir aptarėme tolesnius diplomatinius žingsnius. Ukraina yra pasirengusi kalbėtis lyderių formatu, nes tai vienintelis veiksmingas formatas.

Ketvirtadienį ryte buvo sunaikinta Rusijos Tverės geležinkelio infrastruktūra, skelbia UNIAN, remdamiesi šaltiniais Ukrainos gynybos ministerijoje. Ataka prieš stotį įvykdyta apie 5 val. ryto. Nugriaudėjo galingas sprogimas, degė cisternos, pripildytos degalų. Skelbiama, kad ugnis išplito po visą geležinkelio stoties teritoriją.

Lenkijoje, Radome, sudužo naikintuvas F-16, skelbia „Onet“. Pilotas žuvo. Incidentas įvyko ketvirtadienio popietę Radomo aviacijos šou repeticijų metu. Lenkijoje sudužo naikintuvas F-16 Lenkijos žiniasklaida praneša, kad orlaivis rėžėsi į kilimo ir tūpimo taką ir jį apgadino. „Tragedija Radome – per oro šou repeticijas sudužo F-16 lėktuvas. Deja, pilotas žuvo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjo 23 dieną, pirmą kartą per savo antrąją kadenciją, Niujorke kreipsis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai. „Prezidentas rugsėjo 22 d. vyks į Niujorką ir rugsėjo 23 d., antradienį, kreipsis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją“, – sakė spaudos sekretorė Karoline Leavitt.

Lenkija kitąmet padidins išlaidas gynybai iki 4,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ketvirtadienį pranešė šalies finansų ministras.  Tai beveik atitinka 5 proc. BVP lygį, kurio iš NATO narių reikalauja JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Šis biudžeto pasiūlymas buvo pateiktas netrukus po to, kai NATO pareiškė, kad visos jos narės šiais metais pagaliau pasieks ankstesnį Aljanso gynybos išlaidų tikslą – 2 proc. BVP, ir ruošiasi daug ambicingesniam tikslui.

Rusijos pajėgos jūriniu dronu smogė Ukrainos žvalgybiniam kateriui „Simferopolis“. Anot Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovo kapitono Dmytro Pletenčuko, įgula buvo evakuota, dabar yra saugi. „Deja, vienam iš mūsų laivų buvo smogta. Dėl to buvome priversti evakuoti įgulą. Ji dabar yra saugi. Sužeisti įgulos nariai gavo visą reikiamą pagalbą. Žinoma apie vieną žuvusįjį“, – sako jis.

„Ryanair“ perspėja keleivius dėl pokyčių, susijusių su lėktuvo bilietais, skelbia „Daily Mail“. Nuo lapkričio 3 d. įsigalioja reikalavimas turėti skaitmeninį bilietą, atspausdinti bilietai nebegalios. Keleiviai nebegalės atsisiųsti ir atsispausdinti bilietų. Bilietą reikės turėti programėlėje Vietoj to, keleiviai turės naudoti skaitmeninę įlaipinimo kortelę, kuri bus „myRyanair“ programėlėje. „Mes atsisakome popierinių įlaipinimo kortelių“, – sako bendrovės generalinis Michaelis O'Leary.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį surengs skubų uždarą posėdį dėl Irano, kuriame bus aptariamas Europos valstybių sprendimas sugrąžinti sankcijas Teheranui dėl jo branduolinės programos, pranešė diplomatiniai šaltiniai. Posėdis, rengiamas Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos prašymu, prasidės 10 val. vietos laiku (17 val. Lietuvos laiku), pridūrė šaltiniai.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija paragino visas šalis reaguoti į masinius Rusijos smūgius prieš sostinę Kyjivą. „Užsienio reikalų ministerija iš visų pasaulio šalių tikisi reakcijos į masines rusų atakas prieš Kyjivą naktį į rugpjūčio 28 d.“, – teigiama pranešime. „Rusija niekina pasaulio bendruomenės pastangas atkurti teisingą ir ilgalaikę taiką. Ypač ciniška yra ignoruoti JAV prezidento D. Trumpo inicijuotą taikos procesą.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija per paskutinį savo naktinį išpuolį prieš Kyjivą, per kurį Ukrainos sostinėje žuvo mažiausiai 17 žmonių, „parodė savo tikrąjį veidą“. Tai, kad per išpuolį buvo apgadinta ir Europos Sąjungos diplomatinė atstovybė Kyjive, „rodo vis didėjantį Rusijos režimo beprincipingumą“, parašė jis socialiniame tinkle „X“. Ukrainos pareigūnai anksčiau pranešė, kad per masinį Rusijos išpuolį prieš Kyjivą ketvirtadienį žuvo mažiausiai 17 ...

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte griežtai pasmerkė naktinius Rusijos oro smūgius prieš Ukrainos sostinę Kyjivą. Tai „siaubinga ataka“, rodanti, jog Rusijos vadovybė pasiryžusi tęsti karą, sakė Vokietijoje viešintis Aljanso vadovas. „Žuvo žmonės. Žinome, kad nukentėjo nekalti civiliai ir civilinė infrastruktūra“, – kalbėjo M. Rutte. Pataikyta ir į ES atstovybės pastatą.

Ginče dėl Irano branduolinės programos Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija aktyvavo Jungtinių Tautų (JT) sankcijų atnaujinimo Teheranui mechanizmą. Tai nurodoma trijų šalių laiške JT Saugumo Tarybai.  Tai reiškia, kad Iranui gresia praėjusį dešimtmetį atšauktų baudžiamųjų priemonių atnaujinimas. Be to, pasibaigus procedūrai, galutinai istorija taptų ir tarptautinis branduolinis susitarimas.  Šis susitarimas turėjo užkirsti kelią Iranui pasigaminti branduolinį ginklą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sureagavo į žinią, kad Vengrija uždraudė vienam iš ukrainiečių karo vadų atvykti į Vengriją, rašo UNIAN. V. Zelenskio vertinimu, toks sprendimas kelia pasipiktinimą. „Dabar, kai mūsų žmonės likviduoja vieno iš didžiausių Rusijos teroristinių išpuolių padarinius, matome dar vieną Vengrijos pareigūnų bandymą pateikti juodą kaip baltą ir perkelti Ukrainai kaltę už tęsiamą karą“, – sako V. Zelenskis.

Bosnija ir Hercegovina ketvirtadienį paskelbė pirmalaikius Serbų Respublikos lyderio rinkimus, per kuriuos bus pakeistas Serbų Respublikos prezidentas, kuris atsisako trauktis, nepaisant teismo sprendimo. Bosnijos ir Hercegovinos rinkimų komisijos vadovė Irena Hadžiabdič spaudos konferencijoje Sarajeve pareiškė, kad pirmalaikiai Serbų Respublikos (RS) prezidento rinkimai vyks lapkričio 23 dieną.

Ukrainos dronų pajėgų vadas Robertas Brovolis sureagavo į naujienas iš Vengrijos, kad jam Vengrijos vyriausybė uždraudė įvažiuoti į šalį. Tokį sprendimą Vengrija priėmė po atakų prieš naftotiekį „Družba“. Rugpjūčio 22 d. Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas R. Brovdis (žinomas kaip Madjaras) patvirtino, kad Ukrainos dronai smogė Rusijos naftotiekio „Transneft Družba“ naftos perpumpavimo stočiai Unečoje, Briansko srityje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas privalo sėsti prie derybų stalo dėl taikos Ukrainoje, ketvirtadienį po pokalbio su JAV lyderiu Donaldu Trumpu ir Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. „Ką tik kalbėjausi su prezidentu Zelenskiu, o vėliau su prezidentu Trumpu, po didelio masto atakos Kyjivui, kai taip pat smogta mūsų ES biurui. Putinas privalo sėsti prie derybų stalo“, – socialiniame tinkle „X“ rašė U. von der Leyen.

Rusijos okupacinės pajėgos smogė Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivui, žuvo vienas įgulos narys ir dar keli buvo sužeisti. Apie tai komentare „Ukrinform“ pranešė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčukas. „Dėl pranešimų apie smūgį Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivui: patvirtiname, kad įvyko ataka. Tęsiamos pastangos šalinti padarinius. Dauguma įgulos narių yra saugūs, o kelių jūreivių paieška tęsiama.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad Vengrijos vyriausybė uždraudė įvažiuoti į šalį ukrainiečių vadui po atakų prieš naftotiekį „Družba“. Pasak „Ukrinform“, jis tai pareiškė platformoje „X“. „Reaguodama į naujausią Ukrainos smūgį naftotiekiui „Družba“, Vengrijos vyriausybė nusprendė uždrausti atsakingo karinio dalinio vadui atvykti į Vengriją ir visą Šengeno erdvę“, – rašė P. Szijjarto.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas patvirtino federalinės vyriausybės ryžtą ir ateityje intensyviai remti Bundesverą. „Kasdien matome Rusijos kariuomenės akcijas. Jie tikrina mūsų gynybinį pasirengimą ir mūsų gynybinius pajėgumus“, – sakė F. Merzas lankydamasis Vokietijos karinio jūrų laivyno vadavietėje Rostoko uostamiestyje šiaurinėje šalies dalyje.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas ketvirtadienį iškvietė Rusijos pasiuntinį į Briuselį po didžiulio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo 17 žmonių ir buvo apgadinta bloko diplomatinė atstovybė mieste. „Jokia diplomatinė atstovybė niekada neturėtų tapti taikiniu. Reaguodami į tai, mes iškviečiame Rusijos pasiuntinį į Briuselį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė K. Kallas.

Rusija ketvirtadienį tvirtino, kad „vis dar domisi“ diplomatija, tačiau toliau rengs smūgius Ukrainai po naktinio išpuolio Kyjive, per kurį žuvo mažiausiai 14 žmonių. „Rusijos ginkluotosios pajėgos vykdo savo užduotis“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą.  Rusija tebėra suinteresuota derybomis „Jos ir toliau atakuoja karinius ir netoliese esančius infrastruktūros objektus“, – teigė jis.

Rusija arba jos atstovai leidžia nepilotuojamus žvalgybinius orlaivius virš maršrutų, kuriais JAV ir jų sąjungininkai gabena karinius krovinius per rytinę Vokietijos dalį. Apie tai rugpjūčio 28 d. pranešė laikraštis „The New York Times“, remdamasis JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnais.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį kaip svarbų pasiekimą gyrė Turkijos kariuomenei perduotą oro gynybos sistemą „Plieninis kupolas“, teigdamas, kad regioniniai konfliktai paskatino Ankarą stiprinti savo gynybos pajėgumus. „Šiandien savo armijai pristatome „Plieninio kupolo“ sistemą, kurią sudaro 47 transporto priemonės, o jų vertė siekia 460 mln. dolerių.

74 metų Lietuvos pilietis antradienio vakarą nuskendo La Matos paplūdimyje, Torreviechoje, nepaisant draugų, gelbėtojų ir greitosios pagalbos darbuotojų pastangų išgelbėti jo gyvybę, rašo „The Leader“. Nelaimė įvyko apie 20:02 val. paplūdimio pietinėje dalyje. Liudininkų teigimu, vyras plaukiojo su draugais, kai šie pastebėjo, kad jis atsidūrė pavojuje ir nebegali išsilaikyti vandens paviršiuje. Gelbėtojams padedant, draugams pavyko jį ištraukti į krantą.

Ketvirtadienio naktį Gelendžike nukritusios drono nuolaužos sukėlė gaisrą, pranešė Krasnodaro krašto operatyvinis štabas. Kaimas yra vos už 10 km nuo Vladimiro Putino rūmų Idokopo kyšulyje, rašo „Telegram“ kanalas „Agentstvo“. Po drono nuolaužų kritimo miške kilo trys gaisrai. Iš pradžių ugnis apėmė apie 3 tūkst. kv. m, vėliau plotas padidėjo iki 7 tūkst. kv. m, nurodė krašto miškų gaisrų centras. Gaisras išsiplėtė Vėliau gaisras dar labiau išsiplėtė – iki 32 tūkst. kv.

JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as teigia, kad jo ginčas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Ovaliajame kabinete vasarį buvo „naudingas“ ir padėjo išryškinti nesutarimus tarp Vašingtono ir Kyjio, rašo „Politico“. J. Vance‘as pripažino apgailestaujantis dėl įtempto vasario mėnesio susitikimo, kuris, anot jo, „sukrėtė Europą“. „Klausykite, kartais žmonės nesutaria. Ar norėčiau, kad būtume viešai susipykę Ovaliajame kabinete? Nebūtinai“, – sakė jis.

Kinijos vyriausiasis pareigūnas vadovaus delegacijai, kuri šią savaitę vyks į prekybos derybas Vašingtone, ketvirtadienį pranešė Pekinas, abiem pusėms bandant susitarti dėl paliaubų po ilgus mėnesius trukusios trinties. Kinijos tarptautinės prekybos atstovas Li Chenggangas ir prekybos viceministras „vyks į Vašingtoną susitikti su atitinkamais JAV pareigūnais“, sakė Prekybos ministerijos atstovė spaudai He Yongqian.

Per masinį Rusijos išpuolį prieš Kyjivą ketvirtadienį žuvo mažiausiai 17 žmonių, rašo „Unian“, o dar kelios dešimtys buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai. Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė, kad naktį miestą supurtė galingi sprogimai, nušvietę dangų ir palikę dūmų stulpą. „Siaubingas ir tyčinis civilių žudymas. Rusai nesirenka užbaigti karo, tik naujus smūgius“, – socialiniuose tinkluose parašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Čekijos vyriausybė reikalauja, kad buvusio premjero ir dabartinio rinkimų favorito Andrejaus Babišo bendrovės grąžintų daugiau nei 200 mln. eurų gautų žemės ūkio subsidijų. Tai dar labiau padidina spalio mėnesį įvyksiančių parlamento rinkimų svarbą, praneša „Politico“. Žemės ūkio ministras Marekas Vyborny pirmą kartą viešai įvardijo, kad „Agrofert“ įmonių grupės reikalaujama grąžinti 5,1 mlrd. Čekijos kronų (208 mln. eurų). 4,24 mlrd. kronų (170 mln.

Estijos premjeras Kristenas Mihalas, komentuodamas naktinį masinį Rusijos oro smūgį Kyjivui, paragino daryti didesnį spaudimą Rusijai, nes tai esą vienintelė kalba, kurią supranta Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas. Apie tai K. Mihalas ketvirtadienį pranešė socialiniame tinkle „X“. Pasak Estijos premjero, V. Putinas dar kartą įrodė, kad nesiekia taikos. Jis pabrėžė, jog šią naktį žiaurūs Rusijos išpuoliai buvo nukreipti prieš nekaltus civilius, esančius toli nuo fronto linijos.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį pirmą kartą lankysis Vokietijos karinio jūrų laivyno vadavietėje Rostoko uostamiestyje šiaurinėje šalies dalyje. Po konfidencialaus pokalbio su karinio jūrų laivyno inspektoriumi Janu Christianu Kaacku karinio jūrų laivyno vadavietėje, F. Merzas planuoja apsilankyti naujame taktiniame jūrų štabe – vadinamojoje Baltijos operatyvinės grupės vadavietėje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ketvirtadienį paskelbė apie planus įvesti griežtesnę užsienio studentų ir žurnalistų buvimo Jungtinėse Valstijose tvarką – tai dar vienas bandymas apriboti legalią imigraciją šalyje. Pagal siūlomą pakeitimą užsieniečiams su studentų vizomis nebūtų leidžiama Jungtinėse Valstijose būti ilgiau nei ketverius metus. Užsienio žurnalistų vizitai gali būti apriboti iki 240 dienų, nors jie galėtų prašyti pratęsti šį laikotarpį dar tiek pat dienų.

Izraelis trečiadienį paragino Jungtinių Tautų (JT) remiamą bado stebėsenos organizaciją nedelsiant atšaukti ataskaitą, kurioje nustatyta, kad kai kuriose Gazos Ruožo dalyse tvyro badas.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad šiąnakt didelio masto dronų ataka smogė Novokuibyševsko ir Afipskio naftos perdirbimo gamykloms, rašo „Kyiv Independent“. Novokuibyševsko gamykla, esanti maždaug už 900 kilometrų nuo Ukrainos ir Rusijos sienos, per metus pajėgi perdirbti 8,3 mln. tonų naftos. Skelbiama, kad rugpjūčio pradžioje ji sustabdė veiklą po to, kai buvo apgadinta Ukrainos dronų atakų metu.